13
T, Lap
10 Nauji straipsniai

Neįgalieji įrodė: jie gali daug

„Plaukimas baidarėmis suteikė daug malonių įspūdžių“, – sako Pagėgių savivaldybės neįgaliųjų draugijos pirmininkė Loreta Stašinskienė.

Integracijos keliu
Nustatymai

Savaitgalį prie Jūros upės, netoli Pagėgių, būriavosi neįgalieji. Apie 70 jų, padedami VšĮ „Aktyvi Tauragė“ savanorių, sėdo į baidares. Nuplaukę maždaug 7 kilomet­rus, žygio dalyviai gavo sertifikatus, bylojančius, kad jie įveikė rimtą išbandymą. 

Patekti į valtis padėjo savanoriai.

Norinčiųjų plaukti – kasmet vis daugiau

Į baidarę sėsti buvo sudarytos galimybės kiekvienam, net ir sunkiausią negalią turinčiam. Visas būrys savanorių padėjo įlipti į baidarę, nevaikštančius įkėlė, pagelbėjo patogiai įsitaisyti joje. Neįgalieji Jūros upe plaukė apie 7 kilometrus nuo Barziūnų paplūdimio iki sodybos „Mociškių palivarkas“. Čia jų laukė koncertas, konkursai, žaidimai ir kitos aktyvios veik­los, pietūs. Renginį organizavęs VšĮ „Aktyvi Tauragė“ vadovas Saulius Bagdonas sako, kad norą plaukti baidarėmis išreiškia pačių įvairiausių negalių turintys žmonės. Nė vienam nepasakoma „ne“ – randama galimybių jiems padėti. Pavyzdžiui, jei žmogus nelaiko pusiausvyros, į valtį įdedama polistireno, kuris prilaiko, kad žmogus sėdėtų tiesiai. Pasak organizatoriaus, nebūtina neįgaliajam irkluoti. Jis gali tiesiog sėdėti ir mėgautis plaukimu. Tam kiekvienoje baidarėje yra kitas žmogus, stip­resnis. Daug dėmesio skiriama saugumui – šalia visada plaukia profesionalūs baidarininkai, bet kada pasirengę padėti. „Didžiausias pavojus – būnant ant vandens. Džiaugiuosi, kad šį kartą nė viena baidarė neapsivertė, vandens vidun nepribėgo, viskas pavyko puikiai“, – džiaugiasi S. Bagdonas.

Eugenijus Abromas – Tauragės ratukų sąjungos vadovas. Ši organizacija jau seniai palaiko ryšius su VšĮ „Aktyvi Tauragė“. Nuo jų ir prasidėjo neįgaliųjų mokymas plaukti baidarėmis, išplitęs po visą Lietuvą. Tauragės ratukų sąjunga ir pernai jau dalyvavo panašiame renginyje, tiesa, tada baidarių buvo kur kas mažiau (49). Šiemet žygio mastai labai išsiplėtė – vien tauragiškių ratukininkų buvo apie 20. Pasak E. Abromo, vežimėlyje sėdintiesiems nėra labai paprasta plaukti baidarėmis – daugeliui reikia pagalbos ne tik į baidarę įsėsti, bet ir joje išsėdėti, kai kuriems irklus tenka prie rankų pririšti. Vienam neįgaliajam įkelti į baidarę reikia 4 žmonių, todėl labai smagu, kad atsiranda besiimančių tai daryti. Pats Eugenijus šiemet neplaukė dėl sveikatos, bet aktyviai palaikė kitus. Jo teigimu, toks smagus renginys būna tik kartą per metus.

Eglė ir Petras – aktyvūs įvairių renginių dalyviai.

Emocijų užteks visiems metams

Eglė Laurinaitytė – taip pat tauragiškė. Ji, nors jau ne pirmą kartą dalyvauja tokio pobūdžio renginiuose, tačiau neslepia gerų emocijų. „Pavargom, bet labai smagu. Buvo akimirkų, kai susikėlėm irklus ir leidomės pasroviui. Pasakiškas gamtos grožis tose apylinkėse ir puikus oras – nuostabus poilsis“, – dalijasi įspūdžiais Eglė. Koncertas, pasibuvimas gražioje kaimo poilsio sodyboje, jos teigimu, buvo ne mažiau smagus nei pats plaukimas – labai malonu susitikti bičiulius iš kitų miestų, su kuriais susipažinai kur nors stovyk­lose, renginiuose. „Pasisėmėm tiek gerų emocijų, kad dabar iki kito plaukimo užteks“, – sako neįgaliojo vežimėliu judanti E. Laurinaitytė.

Eglė su draugu Petru Kasanavičium stengiasi viską išbandyti. Jos teigimu, kai įvertini savo galimybes, tada ir negalia nekliudo. Mergina sako, kad jos gyvenime viskas pasikeitė tada, kai įsitraukė į neįgaliųjų bendruomenę. Pradėjo keliauti, visur dalyvauti. Tų veiklų, išvykų, ypač vasarą, pasitaiko nemažai. Eglė neslepia, kad ne visi neįgalieji yra aktyvūs. Dažnas turi išankstinių baimių, nerimo, kad nepavyks. Yra ir kitaip – pats žmogus nori, turi motyvacijos, bet aplinkiniai nepalaiko, mano, kad neįgalieji nieko nesugeba. Pavyzdžiui, dažnai pasitaiko, kad autobuso vairuotojas nusistebi, ko čia tie neįgalieji važinėja. Ir pati Eglė prieš porą metų buvo patekusi į situaciją, kai nenorėjo jos, su skuteriu važiuojančios, priimti į autobusą. Tiesa, aplinkinių požiūris keičiasi. Prieš 5 metus, kai Eglė pradėjo aktyviai visur dalyvauti, jis buvo visai kitoks. „Anksčiau, pamatę žmogų vežimėlyje, stebėdavosi, klausinėdavo, kas atsitiko, dabar to jau mažai liko. Dažnai sulaukiu palydėjimo su šypsena“, – sako E. Laurinaitytė ir priduria, kad reikėtų daugiau tokių renginių, kaip plaukimas baidarėmis.


Jautėsi saugiai

Iš Pagėgių savivaldybės neįgaliųjų draugijos renginyje dalyvavo 6 neįgalieji su palydovais. Draugijos pirmininkė Loreta Stašinskienė pasakoja, kad dauguma iš jų baidarėmis plaukė pirmą kartą. Iš pradžių registravosi labai nedrąsiai – daugelis bijojo, tačiau po to pasiryžo ir žygį baigė su labai geromis emocijomis. Ir kitiems, taip ir neišdrįsusiems plaukti, pasakojo, kad visai nebuvo baisu. Juo labiau kad organizatoriai pasirūpino tinkama priežiūra – šalia plaukė instruktoriai, pasiryžę bet kada ištikus bėdai padėti. Vis dėlto to neprireikė.

Pasak L. Stašinskienės, jei nebūtų žmonių, kuriems kilo tokia idėja, kurie ją įgyvendino, turbūt daugelis neįgaliųjų per visą gyvenimą neturėtų galimybės paplaukioti baidarėmis – juk tai ir kainuoja, ir nedrąsu be didelės kompanijos leistis ant vandens. O būryje, su priežiūra, – visai kas kita. L. Stašinskienė sako, kad buvo gražu žiūrėti, kaip plaukė pačių įvairiausių negalių turintys žmonės – ir be kojų, ir nevaldantys rankų, ir sunkiai vaikštantys, su cerebriniu paralyžiumi, ir vaikai, ir vyresnio amžiaus – visi. Buvo akivaizdu, kad negalia – ne kliūtis plaukti baidare.
Pagėgių savivaldybės neįgaliųjų draugijos pirmininkė pasidžiaugė, kad apylinkės, pro kurias teko plaukti – labai gražios, vaizdingos, o Jūra labai vingiuota, rami. Kai vanduo nuslūgsta, atsiranda salelių, į kurias galima išlipti, pasigrožėti. Šį kartą jų nesimatė – vanduo buvo aukštai pakilęs. „Plaukėme neskubėdami, vieni kitiems pagelbėdami – labai draugiškai“, – dalijosi įspūdžiais L. Stašinskienė.
Ji pasidžiaugė, kad ir pats renginys buvo labai gerai suorganizuotas, visi jautėsi patenkinti – nepavargę, bet pasisėmę įspūdžių. L. Stašinskienė tikisi, kad kitais metais vėl vyks panašus žygis ir tada jau daugiau neįgaliųjų jame galės dalyvauti.


Kitąmet žadama surengti festivalį

S. Bagdonas sako dar kartą įsitikinęs, kad tokie renginiai reikalingi – plaukti baidarėmis pareiškia norą vis daugiau neįgaliųjų. „Iš pradžių, kai pradėjome organizuoti tokius žygius, mokymus plaukti baidarėmis, labai dažnai girdėdavau kalbant, kad bijo plaukti“, – sako S. Bagdonas. Jo teigimu, pamažu, kalbėdami vieni su kitais, pajaučia gerus draugų įspūdžius, pasitikėjimą savimi, įsidrąsina ir patys. „Kai bendravome su tėvais, jie sakė, kad daug vaikų bijo vandens, yra hiperaktyvūs, tačiau sugrįžę pasakojo, kad vandenyje vaikai sėdėjo labai ramiai. Tai maloniai nuteikia“, – sakė žygio baidarėmis iniciatorius.

Pasak S. Bagdono, šiemet buvo ribojamas žmonių iš vieno miesto skaičius. Tačiau norinčių plaukti buvo ir daugiau, tad kitais metais žadama ieškoti daugiau baidarių. Aktyvus tauragiškis apgailestavo, kad valstybės pagalbos šiam renginiui, deja, nesulaukė. Padeda Tauragės rajono savivaldybė, vienas kitas verslininkas, tačiau organizatoriai išleidžia nemažai ir savo pinigų.

S. Bagdonas sako sustoti nežadantis, atvirkščiai – tik plėstis. „Tikiuosi, kad kitais metais išplauks daugiau nei 100 baidarių, o renginys išaugs į festivalį“, – ateities planais dalijasi VšĮ „Aktyvi Tauragė“ vadovas. Jis sako jau dabar pradėjęs ieškoti vietos, tartis su verslininkais.


Aurelija BABINSKIENĖ
Pauliaus Stankūno nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt