21
K, Lap
11 Nauji straipsniai

Vilniečiams – bėdos dėl vežimėlių remonto

Integracijos keliu
Nustatymai

Į „Bičiulystės“ redakciją kreipėsi neįgalieji, susirūpinę, kad Vilniuje nebeliko vežimėlius remontuojančios įmonės. Dėl to kol bus sutaisytas vežimėlis tenka laukti keletą savaičių, o kartais – ir daugiau kaip mėnesį. 

Kas remontuos vilniečių vežimėlius? 

Vilnietė Lina Rakauskaitė apgailestauja, kad neįgaliųjų vežimėlius remontavusi AB „Puntukas“ šiemet to nebedaro, todėl sugedus technikai tenka patirti daug nepatogumų. Neseniai reikėjo sureguliuoti L. Rakauskaitės vežimėlio stabdžius. Atrodo, nedidelis dalykas, tačiau pagal naują tvarką vežimėlį reikia vežti į Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą (TPNC) ir palikti jį, gal net keletui savaičių. „Tai – labai ilgas laikas, – piktinasi L. Rakauskaitė, – juk remontas trunka tik keletą minučių.“ Pasak moters, neįgaliajam likti be savo vežimėlio – tikra prapultis. Nors duodamas kitas vežimėlis, tačiau tai tikrai ne tas pats, kaip savas. Moteris sako, kad turimas vežimėlis pritaikytas būtent jos poreikiams ir kūnui. Čia kiekvienas centimetras svarbus – netinkamai sureguliavus vežimėlį tampa nepatogu judėti, nebegali persėti ant tualeto ir pan. Be to, kaip nuvežti vežimėlį į TPNC? Samdyti taksi? Kai remontuodavo AB „Puntukas“, meistras atvykdavo į namus, iš karto suprasdavo, ko reikia, greitai išspręsdavo problemą.

Remontas ilgai užtrunka todėl, kad vilniečių vežimėliai dažniausiai remontuojami Pakruojyje, VšĮ „Retenė“. L. Rakauskaitė sako priekaištų dėl darbo kokybės jiems neturinti. Tačiau nesuprantanti, negi negalima rasti galimybių to daryti Vilniuje. Juk vien sostinėje yra apie 500 neįgaliųjų, jau nekalbant apie visą apskritį. „Jei jau nėra įmonės, kuri remontuoja vežimėlius, kodėl negali Techninės pagalbos neįgaliesiems centras įkurti brigadą, kuri turėtų transportą ir atvažiuotų į neįgaliųjų namus ir čia atliktų nedidelius remonto darbus arba tuos pačius „Puntuko“ meistrus įdarbinti“, – svarsto L. Rakauskaitė.


Situacija problemiška

Moteriai pritaria ir kiti neįgalieji: tai, kad Vilniaus apskritis liko be vežimėlių remonto, jiems sudaro labai daug nepatogumų. Vilniaus miesto žmonių su negalia sąjungos vadovės Loretos Paulauskienės teigimu, didžiausia problema ta, kad labai pailgėjo vežimėlių remonto laikas: anksčiau jis būdavo sutaisomi per kelias dienas, dažnai netgi iš karto, o dabar neįgaliesiems tenka laukti daugiau nei mėnesį. Pačiai Loretai susidėvėjo vežimėlio padangos. Jau mėnuo, kaip jas remontuoja. Pakaitinis vežimėlis bėdos neišsprendžia. „Vežimėlis – mūsų kojos, su juo suaugama – ar per platus, ar per aukštas, iš naujo reikia pratintis“, – sako L. Paulauskienė. Ji pasakoja, kad netgi pakeitus padangas kitomis, nepripučiamomis, pasikeitė amortizacija, važiavimo būdas. Kitiems gal atrodo smulk­mena, tačiau neįgaliesiems tai dideli nepatogumai.

L. Paulauskienė sako parašiusi laiškus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Neįgaliųjų reikalų departamentui ir tikisi, kad šie klausimai kaip nors bus sprendžiami. „Pagaliau ar valstybei apsimoka vežioti vežimėlius į Pakruojį? Juk kelionė tolima, tai brangiai atsieina. Vilniaus regione daug techninės pagalbos priemonėmis besinaudojančių žmonių, todėl turėtų būti užtikrinamas remontas vietoje“, – sako L. Paulauskienė.

Pasak Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos prezidento Edmundo Buklio, į jį kreipiasi nemažai neįgaliųjų, kuriems neaišku, kas Vilniuje taiso vežimėlius, kur kreiptis ir pan. Tenka išgirsti ir nemažai nepasitenkinimo, kad remonto teks ilgai laukti. E. Buklys sako, kad dalis neįgaliųjų patys imasi taisyti savo vežimėlius: eina į turgų ieškoti dalių, bando pasikeisti ratukus, guolius ar pan. Kiti atvirkščiai – netaiso, laukia iki paskutinės minutės, kol visai sugrius, nes nenori likti be savo vežimėlio. Netgi atsitinka taip, kad atsisėdę į kitus ratelius neįgalieji nebegali patekti į vonią, į liftą ir pan. Atrodo, keliais centimetrais platesnis vežimėlis – smulkmena, bet tai gali pasidaryti didžiulė problema. E. Buklys neneigia, kad anksčiau, kai remontuodavo „Puntukas“, pasitaikydavo ir skundų dėl jų darbo išklausyti, tačiau vežimėlius sutaisydavo, o žmonėms buvo ramu, kad neliksi be ratų.


TPNC įmonių nekontroliuoja

Šiuo metu viešuosius konkursus remontuoti neįgaliųjų vežimėlius, išskyrus elektrinius, yra laimėjusios šios įmonės: VšĮ „Sigana“ aptarnauja Alytaus, Kauno, Marijampolės ir Tauragės apskritis, VšĮ „Likimo laiptai“ – Klaipėdos apskritį, o Panevėžio, Šiaulių ir Telšių apskrityse vežimėlius tvarko VšĮ „Retenė“. Pasak TPNC Metodinio skyriaus vedėjos Dovilės Sabaliauskaitės, AB „Puntukas“ šiemet neatitiko konkurso sąlygų – buvo skolingi valstybei. Kadangi tai buvo vienintelė įmonė, pretendavusi remontuoti vežimėlius Vilniaus apskrityje, ši liko be remonto. D. Sabaliauskaitė sako suprantanti žmonių nepasitenkinimą, tačiau TPNC vežimėlių remonto įmonių nei steigia, nei kontroliuoja. Konkurse gali dalyvauti visi, o jei neatsiranda norinčių tai daryti, remontą perima kitos įmonės – šiuo atveju VšĮ „Retenė“ ir VšĮ „Sigana“. Smulkius remonto darbus atlieka TPNC darbuotojai. Pasak D. Sabaliauskaitės, galimybės važiuoti pas žmones į namus centras neturi.

TPNC direktorė Ilona Ogurcova teigia nematanti jokios prob­lemos: neįgalieji nepaliekami be vežimėlių, technika tvarkoma. Direktorės teigimu, tai, kad neįgalieji remontuoti ratelių važiuodavo tiesiai į įmonę, buvo ydinga tvarka. Pirmiausiai TPNC turėtų nuspręsti, ar reikia vežimėlį remontuoti ir tik tada siųsti į įmonę.


Žmogui labai svarbu darbų atlikimo laikas

VšĮ „Sigana“ direktorius Ignas Mačiukas sako, kad meistrai stengiasi vežimėlius sutvarkyti kuo greičiau. Jie dažniausiai važiuoja pas žmones į namus ir tik tada, kai negali sutaisyti (pavyzdžiui, reikia suvirinimo ar apsiuvimo darbų), paima vežimėlį. I. Mačiukas džiaugiasi, kad sėkmingai bendradarbiaujama su Tauragės, Alytaus, Kauno TPNC centrais – meistrai jau iš anksto žino, koks yra remonto poreikis, todėl kai tik susikaupia daugiau vežimėlių, iš karto važiuoja į tas apskritis, esant poreikiui vyksta ir į namus. I. Mačiukas įsitikinęs, kad žmogus neturėtų laukti mėnesį ar ilgiau, kol bus suremontuotas vežimėlis. Be to, tikrai ne kiekvienas turi galimybę savo vežimėlį atvežti į TPNC ar į dirbtuves. Tvarka, kad žmonės kreipiasi tiesiai į remontuojančią įmonę (vežimėlius į TPNC skyrius neretai pristato ir savivaldybių paslaugų centrai), yra pasiteisinusi – ir žmogui sutaupo laiko, ir neapkrauna TPNC darbuotojų.

Kita nemaža problema, pasak I. Mačiuko, yra ta, kad kasmet viešieji pirkimai skelbiami iš naujo, todėl susidaro tarpas, kai vežimėliai iš viso neremontuojami. Pavyzdžiui, šiemet sutartis baigėsi vasario mėnesį, o konkurso rezultatai buvo paskelbti tik balandžio pabaigoje. Vežimėlius remontuojanti įmonė ieško išeičių, stengiasi žmonėms padėti, tačiau darbuotojai tuos porą mėnesių faktiškai nedirba, įmonė yra nežinioje, ar pavyks laimėti viešuosius. Galbūt galėtų šie konkursai būti skelbiami rečiau, kas kelerius metus, kad nesusidarytų tokia situacija arba reikėtų ieškoti kitų būdų, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas vežimėlių remontas, svarsto I. Mačiukas.

Pasak Lietuvos neįgaliųjų draugijos, kuri valdo didžiąją dalį „Puntuko“ akcijų, teisininkės Evelinos Kelmelienės, įmonė pastaruoju metu patyrė finansinių sunkumų, tačiau yra ir gerų žinių. Šiuo metu „Puntuko“ bankroto byla sustabdyta, teismas leido restruktūrizuoti. Tikimasi, kad įmonė atsigaus, sustiprės ir vėl galės vykdyti neįgaliesiems įprastas veiklas.

Aurelija BABINSKIENĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt