17
S, Lap
9 Nauji straipsniai

LND – nuolat atsinaujinanti, naujų veiklų ir iššūkių nesibaiminanti organizacija

Konferencijos dalyviai gerai įvertino LND pirmininkės ir valdybos darbą.

Integracijos keliu
Nustatymai

Lietuvos neįgaliųjų draugijos (LND) asocijuotų narių metinis susitikimas – gegužės mėnesį rengiama ataskaitinė konferencija – ne tik žvilgsnis į praėjusius metus, bet ir naujų veiklų aptarimas, kylančių problemų įvardijimas, pasidalijimas gerąja patirtimi. Tad ir šį kartą į Šventosios reabilitacijos ir mokymų centrą iš visos Lietuvos susirinkę neįgaliųjų draugijų pirmininkai ne tik išklausė ataskaitinį pranešimą bei finansinę ataskaitą, gerai įvertino LND pirmininkės ir valdybos darbą, bet ir daug dėmesio skyrė diskusijoms, kaip pateisinti žmonių su negalia lūkesčius, išlaikyti reikalingos ir svarbios, jų teises ginančios organizacijos vardą.

 

LND pirmininkė J. Ivančenko pasveikino naujai išrinktus neįgaliųjų draugijos pirmininkus, tarp kurių – ir Prienų neįgaliųjų vadovė Irena Valatkevičienė.

Atsinaujinimas – draugijos stiprybė

LND – didžiausia skėtinė neįgaliųjų asociacija šalyje. Ji vienija 63 neįgaliųjų draugijas, veikiančias 57 šalies savivaldybėse. Draugijos gretose – beveik 24 tūkst. negalią turinčių žmonių. Tai nuolat atsinaujinanti, prasmingų veiklų ieškanti, iššūkių nesibaiminanti organizacija. Kiekvienais metais jos gretas papildo nauji žmonės. LND pirmininkė Jelena Ivančenko konferencijos pradžioje pristatė naujai išrinktus pirmininkus: Vievio neįgaliųjų draugijos vadovę Mariją Slavinskienę, Grigiškių – Aldoną Voverienę, Šalčininkų rajono – Danutą Zagrodniają, Prienų rajono – Ireną Valatkevičienę, Rietavo – Petrą Jonušą. LND gretas papildė ir naujai susikūrusi Vilkaviškio krašto neįgaliųjų draugija, kuriai vadovauja Valė Masiliūnienė. Ir naujai išrinktiems, ir jau ne vienus metus neįgaliųjų draugijoms vadovaujantiems pirmininkams LND vadovė linkėjo iniciatyvumo ir entuziazmo, įdomių, žmones įtraukiančių veiklų bei geranoriškumo. Pasak jos, visų pareiga siekti, kad negalią turintys žmonės ateitų į draugiją, jaustųsi čia reikalingi. J. Ivančenko pateiktoje ataskaitoje buvo išvardyta nemažai veiklų, kurios padeda siekti šių tikslų. Vis dėlto dar neišvengiama ir įvairų kliūčių.

LND valdybos nariai.

Stebėtojų funkcija – tik formalumas?

LND asocijuoti nariai jau nebe pirmą kartą atvirai kalbėjo apie tai, kad ribojama jų, Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų vertinime dalyvaujančių stebėtojų, įtaka. Pasak jų, dalyvavimas savivaldybėse sukurtų projektų vertinimo komisijų posėdžiuose tapo visišku formalumu. Prieš kurį laiką neįgaliųjų draugijų pirmininkai guodėsi, kad savivaldybių specialistai neįsiklauso į jų pateiktas pastabas ar pasiūlymus, o pastaruoju metu jie net negali jų pateikti, mat neturi galimybių gerai susipažinti su savivaldybių gautais projektais. Jurbarko rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Vida Pieniutienė, stebėtojos pareigas atliekanti Tauragės rajono savivaldybėje, patikino – ji tokios galimybės neturėjo.

Klaipėdos miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkas Vladas Alsys neslėpė nuostabos – gal ir tie, kurių pareiga išanalizuoti pateiktus projektus, jų neskaito. Jeigu skaitytų, organizacijai pateiktose projekto vertinimo išvadose nerašytų, kad, pavyzdžiui, Klaipėdos miesto neįgaliųjų draugija neturi patalpų veik­loms vykdyti, žmogiškųjų ištek­lių. V. Alsys siūlė pakoreguoti ir paraiškų teikėjų sąrašą.

Konferencijos dalyvių nuomone, daugelio problemų būtų galima išvengti, jeigu Neįgaliųjų reikalų departamentas prog­ramų aprašus pristatytų, mokymus rengtų kartu ir savivaldybėms, ir paraiškas teikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms. Dabar susidaro įspūdis, kad kai kuriuos esminius dalykus abi pusės supranta ir vertina skirtingai.

LND pirmininkė J. Ivančenko ragino nenuleisti rankų ir reikalauti, kad būtų sudarytos galimybės susipažinti su projektais. Pasak jos, savivaldybės privalo sudaryti tokias sąlygas. Ji pati buvo stebėtoja Vilniaus miesto ir Zarasų rajono savivaldybėse ir tokia teise pasinaudojo – oficialiai pareiškusi, kad nori susipažinti su 10 sostinės savivaldybei pateiktų projektų, juos ir gavo. LND vadovė siūlė drąsiai ginti neįgaliųjų teises, atstovauti jų interesams. Kartais tam gali tekti suvienyti jėgas ar net kreiptis pagalbos. Juk jeigu Kauno miesto neįgaliųjų organizacijos nebūtų susivienijusios ir prabilusios apie tai, kad savivaldybė peržiūrėjo ir pakeitė jau paskirstytą ir paviešintą Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų finansavimą, ne viena organizacija būtų negalėjusi įgyvendinti numatytų veiklų, teikti reikalingų paslaugų.

Ukmergės rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkės Zitos Kviklienės nuomone, neįgaliųjų draugijos yra nelygioje padėtyje, pavyzdžiui, su bendruomenėmis. Pastarosios gali teikti Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus, o neįgaliųjų draugijos bendruomenėms skirtuose projektuose dalyvauti neturi galimybės. Jai pritarė ir Raseinių rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Janė Stasevičienė. Pasak jos, kaimo bendruomenės gauna Europos fondų finansavimą, tačiau vis tiek rašo ir socialinės reabilitacijos projektus, sulaukia savivaldybių palaikymo.

LND vadovė pasidžiaugė, kad asocijuotos narės ne vien teikia paslaugas, bet ir padeda įsidarbinti neįgaliesiems. Praėjusiais metais veikloms vykdyti buvo įdarbinti 262 neįgalieji. LND dirbo 5 negalią turintys specialistai.

Konferencijoje daug diskutuota neįgaliesiems rūpimais klausimais.

Neįgalieji turi būti matomi

Konferencijoje diskutuota ir apie tolesnes asociacijos veik­los kryptis. LND planuose – keletas visiškai naujų veiklų. Jeigu pavyks gauti finansavimą iš Kultūros fondo, jaunimas kartu su menininke Nomeda Marčėnaite kurs freskas, kiti išbandys grafičius. Nebus pamiršti ir tradiciniai LND renginiai: neįgalių vaikų ir juos auginančių mamų, fotografų, literatų stovyklos. Jaunimas galės išmėginti ir orientacinį sportą.

Pasak J. Ivančenko, regionuose vyksianti tradicinė meno mėgėjų kolektyvų šventė „Vilties paukštė“ šiemet turės tęsinį – Kultūros fondo skirtas finansavimas padės sostinėje surengti baigiamąjį geriausiai pasirodžiusių meno kolektyvų koncertą. Tiesa, LND pirmininkė apgailestavo, kad nesulaukė asocijuotų narių susidomėjimo pirmą kartą rengiamiems meno mėgėjų kolektyvų vadovų mokymams. Pasak J. Ivančenko, kiekvienas kolektyvas turi siekti tobulėti. Ir tai, kad daugeliui ansamblių vadovauja išsilavinimą turintys muzikos mokyklų mokytojai, dar nereiškia, jog nėra ko vieniems iš kitų pasimokyti, įsiklausyti į profesionalų patarimus.

LND pirmininkė asocijuotus narius ragino aktyviau įsitraukti ir į viešuosius renginius. Vienas tokių – artėjančios Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga rengiama per pasaulį keliaujanti akcija „Taikos glėbys“. Pirmininkė vylėsi, kad šis renginys tarp neįgaliųjų draugijų bus populiaresnis nei praėjusiais metais LND kartu su Lietuvos žmonių su negalia sąjunga surengta aplinkos pritaikymui skirta akcija „Mes esame“, į kurią įsitraukė tik trys asociacijos narės.

Aktyvaus neįgaliųjų draugijų dalyvavimo laukia ir Kauno miesto neįgaliųjų draugijos pirmininko Igno Mačiuko pristatyta birželį Alytuje vyksianti Olimpinė diena bei šiemet jau 10 kartą Kaune organizuojamos respub­likinės neįgaliųjų sporto žaidynės.

 

Atnaujino LND įstatus

LND teisininkė Evelina Kelmelienė konferencijos dalyviams pristatė atnaujintus Lietuvos neįgaliųjų draugijos įstatus. Pasak jos, nemažai nuostatų, numatytų ankstesniuose įstatuose, nebeaktualios. Naujoje įstatų redakcijoje LND tikslai priartinti prie šiuo metu įgyvendinamos neįgaliųjų politikos ir problemų.

Pasak E. Kelmelienės, pastaruoju metu LND jaučia atotrūkį su asocijuotais nariais, pastarieji nenoriai keičiasi informacija. „Norime būti ne tik iškylančių problemų asocijuotuose nariuose sprendėjais. Sieksime aktyviau koordinuoti savo narių veiklą, norime, kad atsirastų ne tik bendravimas, tačiau ir bendradarbiavimas, aktyvus dalyvavimas siekiant lygių teisių, galimybių ir pagarbos žmogui su negalia, – konferencijoje kalbėjo E. Kelmelienė. – Taigi naujoje įstatų redakcijoje atsirado punktai, kurie suteiks LND teisę, o asocijuotiems nariams pareigą suteikti LND reikalingą informaciją apie narių skaičių, pasikeitusius duomenis, išsakyti nuomonę LND pateiktais klausimais, aktualiais visiems mūsų atstovaujamiems žmonėms su negalia, taip pat suteikti informaciją apie įgyvendinamus projektus ar kitą informaciją.“

LND valdymo struktūra išliko tokia pati. Šiek tiek yra praplėstos valdybos kompetencijos. Visos valdybos narių teisės ir pareigos detaliau bus aptartos Valdybos darbo reglamente.

LND pirmininko kompetencijos ir skyrimo tvarka taip pat išliko tokia pati. Naujovė tik ta, kad naujoje įstatų redakcijoje numatyta prievolė norintiems kandidatuoti į LND pirmininkus iš anksto pateikti savo prisistatymą ir motyvacinį prašymą, kad visi turėtų galimybę susipažinti su kandidatu.

Yra ir dar viena svarbi naujovė – jei konferencijoje nėra kvorumo, iš naujo ji galės būti šaukiama jau po valandos. Pasak E. Kelmelienės, toks sprendimas buvo pasirinktas kaip palengvinimas, kad jei dėl nenumatytų aplinkybių nesusidarytų konferencijos kvorumas, neįgaliųjų draugijų pirmininkams po mėnesio vėl nereikėtų rinktis iš visos Lietuvos.

Konferencijoje pakeistas asocijuotų narių mokestis – nuo kiekvieno neįgaliųjų draugijoms priklausančio nario LND turės būti pervesta po 10 centų.

Įstatuose atsirado ir punktas dėl LND finansinės kontrolės. Vadovaujantis LR įstatymais finansinės veiklos kontrolę atlieka revizorius arba revizijos komisija. Kadangi finansiškai kasmet atlikti auditą LND sunku, bendru sprendimu nutarta, kad LND būtų suformuota revizijos komisija, sudaryta iš LND asocijuotų narių pirmininkų arba buhalterių.

Konferencijos dalyviai patvirtino naujuosius įstatus.

Problemos aptartos, veiklos numatytos – belieka dirbti.

Aldona MILIEŠKIENĖ

Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt