21
K, Lap
11 Nauji straipsniai

Socialinių įmonių darbuotojus privertė suklusti naujo įstatymo nuostatos

Į įspėjamąjį mintingą susirinko apie porą šimtų socialinėse įmonėse dirbančių žmonių.

Integracijos keliu
Nustatymai

Pasklidus žiniai, kad Seimas priėmė svarstyti naują Socialinių įmonių įstatymo projektą, per šias įmones nusirito nerimo banga. Pastaruoju metu buvo nemažai kalbama apie fiktyviai neįgaliuosius įdarbinančias ir socia­linių įmonių statusu piktnaudžiaujančias bei iš žmonių su negalia įdarbinimui skirtos valstybės paramos pelnus susikraunančias įmones. Įstatymo rengėjų teigimu, reikėjo ne tik užkirsti kelią tokiai nesąžiningai veiklai, bet ir sukurti kuo palankesnes sąlygas neįgaliesiems įsidarbinti, padėti jiems įsitraukti į atvirą darbo rinką. Vis dėlto daugelis neįgaliųjų išsigando: ar neatsitiks taip, kad socialinės įmonės užsidarys, o jie neteks darbo. Šį nerimą atspindėjo ir į prie Seimo surengtą įspėjamąjį mitingą neįgaliųjų atsivežti plakatai: „Lietuvai neįgaliųjų nereikia?“, „Neatimkite iš mūsų darbo vietų“, „Kodėl mus skriaudžiate?“, „Patys gyvenkite iš pašalpų, mes norime dirbti“. 

 

Seimo narys Justas Džiugelis neįgaliesiems pristatė naują požiūrį į socialines įmones. 

Įstatymą priims – įmonių neliks?

Daugiau kaip dvejus metus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje sudarytos darbo grupės aptarinėtas, diskutuotas, tobulintas Socialinių įmonių įstatymas Seimo posėdžių salės taip ir nepasiekė. Balandį Seimas priėmė svarstyti 45 parlamentarų, tarp kurių – Justas Džiugelis, Ingrida Šimonytė, Aušra Maldeikienė, Linas Balsys, Valerijus Simulikas ir netgi Saulius Skvernelis bei Ramūnas Karbauskis – parengtą naują šio įstatymo redakciją. Joje išdėstytos gana revoliucingos nuostatos, iš esmės keičiančios požiūrį į socialines įmones ir jų veiklą.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad socialinės įmonės statusas naujiems juridiniams asmenims nebūtų suteikiamas, o valstybės parama būtų teikiama tik jau veikiančioms socialinėms įmonėms, subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms socialinei įmonei būtų skiriama ir mokama tik už tuos tikslinei asmenų grupei priklausančius darbuotojus, kurie socialinėje įmonėje buvo įdarbinti iki naujo įstatymo įsigaliojimo dienos.

Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti, kad naujai socialinėje įmonėje įdarbinant tikslinėms grupėms priklausančius asmenis subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti nebūtų teikiama.

Siekiant skatinti darbingo amžiaus neįgalių asmenų integ­raciją į darbo rinką, siūloma, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. neįgalūs darbuotojai, kuriems yra nustatytas didelių, vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis (t. y. pensinį amžių sukakę asmenys) nebūtų priskiriami socia­linėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms.

Į mitingą prie Seimo socialinėse įmonėse dirbančius žmones atvedė nežinia ir baimė – ar priėmus tokį įstatymą jie visi neliks be darbo?

 

Seimo nario Valerijaus Simuliko mitinguotojai prašė apginti jų teises.

Trūksta pinigų socialinių įmonių subsidijoms

Mitinge dalyvavusio Lietuvos socialinių įmonių asociacijos vadovo Leono Kirkilovskio nuomone, socialinių įmonių pertvarkos imtasi ir dar dėl vienos priežasties. Iki šių metų 70 proc. socialinėms įmonėms atitenkančių subsidijų buvo skiriama iš Europos struktūrinių fondų, ir tik 30 proc. – iš valstybės biudžeto. Finansavimui iš struktūrinių fondų pasibaigus, liko tik tie 30 proc. Susitikęs su neįgaliųjų atstovais socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis taip pat buvo užsiminęs, kad valstybės biudžeto lėšų užteks tik kelių mėnesių šių įmonių dotacijoms. „Tada atsakingos institucijos pradėjo galvoti: ar ieškoti pinigų, kad ir toliau tie žmonės, kurie dirbo ir kurie nori dirbti, dirbtų, ar parengti tokį įstatymą, kuris atitiktų turimus 30 proc. finansinius išteklius“, – atvirai savo nuomonę dėstė L. Kirkilovskis. Pasak jo, dabar ir ieškoma būdų, kaip tai pagrįsti.

Praėjusiais metais iš Europos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto socialinių įmonių subsidijoms skirta apie 24 mln. eurų. Priėmus įstatymo projektą prognozuojama, kad valstybės pagalbos lėšų poreikis socialinėms įmonėms remti 2017 m. sumažės 4 mln. eurų, o 2018 m. – 5 mln. eurų.


Kodėl skirtingos įmonės matuojamos tuo pačiu matu?

Bendraudamas su mitingo dalyviais Seimo narys J. Džiugelis keletą kartų pabrėžė, kad socialinėse įmonėse dirbantys žmonės nė nežino, kad darbdaviai jais naudojasi ir manipuliuoja. Valstybės remiamose įmonėse daugiausiai dirba vidutinę ar lengvesnę negalią turintieji. Savo atlyginimą jie užsidirba patys, o valstybės skiriamos subsidijos darbdaviams augina pelnus, nuo kurių jie net nemoka mokesčių – socialinės įmonės turi tokią lengvatą. Daug kartų buvo kalbėta, kad uždirbtą pelną arba bent didžiąją jo dalį įmonės turėtų reinvestuoti (investuoti toje pačioje įmonėje). Deja, toks siūlymas palaikymo nesulaukė.

Iš Šiauliuose įsikūrusios neįgaliųjų socialinės įmonės „Aksida“ į sostinę iš atvyko 20 darbuotojų. Jos direktoriaus Edvardo Žakario nuomone, vienu matu visų įmonių matuoti nereikėtų. Jau daugiau kaip 60 metų gyvuojančioje „Aksidoje“ šiuo metu dirba 101 žmogus, 92 iš jų turi vienokią ar kitokią negalią, 26 – neregiai arba silpnaregiai. Pasak E. Žakario, aklųjų įmonės – ne privataus verslo bendrovės. Jų vadovai nesidalija dividendų, o uždirbtą pelną naudoja darbo sąlygoms gerinti, patogesnėms darbo vietoms įrengti. Tačiau naujojo Socialinių įmonių įstatymo nuostatomis bus tramdomos ne tik šiuo statusu piktnaudžiaujančios, bet ir sąžiningai dirbančios įmonės. O tokių tik­rai nemažai.


Piktnaudžiavimui stabdyti priemonių netrūksta

E. Žakario nuomone, yra ir kitų būdų, kaip spręsti socialines įmones kamuojančias prob­lemas. Pirmiausia reikėtų sugriežtinti šio statuso suteikimo tvarką, numatyti tokių įmonių patikros, kontrolės sistemą. Ar ne paradoksalu, kad garsiai prabilus apie socialinių įmonių neteisėtai susikraunamus pelnus, jų ne tik nesumažėjo, bet netgi dar daugiau atsirado. Vien balandžio mėnesį užregistruotos 6 naujos socialinės įmonės.

E. Žakaris stebisi – Šiauliuose įsikūrė darbus aukštyje atliksianti socialinė įmonė, kuri įdarbins ir neįgaliuosius. Kadangi ir ši, ir kitos naujai susikūrusios įmonės suspėjo užsiregistruoti iki įsigaliojant įstatymo projektui, joms valstybės subsidijos garantuotos. O štai pensinio amžiaus sulaukusį dešimtmetį ar dar ilgiau įmonėje išdirbusį neįgalų žmogų teks atleisti. Pasak E. Žakario, apmaudu, kad ir į jo vietą priimtam kitam neįgaliajam valstybė jau nebegalės padėti.

Darbuotojų kaitos neišvengia nė viena įmonė. Negalia, nusilpusi sveikata priverčia su darbu atsisveikinti ir socialinėse įmonėse dirbančius neįgaliuosius. Jei į jų vietą nebus priimami kiti, tokios įmonės pradės trauktis, mažėti, o po kelerių metų gali ir užsidaryti. Į mitingą susirinkę neįgalieji nerimavo – kur jiems tada teks dėtis, kas juos bepriims.

Teisinį išsilavinimą ir regėjimo negalią turintis Giedrius Stoškus neslėpė savo nusivylimo – kur darbo beieško, visur tarsi į sieną atsitrenkia. Birutė Aurylienė taip pat tikino, kad aklieji gali dirbti tik socialinėje įmonėje, kitur jų niekas nepriima. Jai pritarė ir 17 metų neįgaliojo vežimėliu judantis šiaulietis Vladas Mikolaitis – jei ne socialinė įmonė „Hestas“, ir šiandien darbo neturėtų – Šiauliuose sunkią negalią turinčiam žmogui įsidarbinti beveik neįmanoma.


Išeitis – atvira daro rinka?

Seimo narys J. Džiugelis įsitikinęs – socialinėms įmonėms numatyti pokyčiai turės daugiau teigiamų nei neigiamų pasekmių. Neįgalieji pamažu išsivaduos iš juos nuo visuomenės izoliuojančių socialinių įmonių, įsitrauks į atvirą darbo rinką, galės rinktis ne žemiausios kvalifikacijos (kiek šiandieninių socialinių įmonių įdarbina valytojų!), o jų gebėjimus ir patirtį atitinkančius darbus. Jau tariamasi, diskutuojama su privačiu verslu. Ir, kaip patikino J. Džiugelis, jis neįgaliųjų nesikrato. Juk jau ir dabar atviroje darbo rinkoje dirba apie 40 tūkst. neįgaliųjų, o puikioje finansinėje terpėje klestinčiose socialinėse įmonėse – tik 7 tūkst. Seimo nario nuomone, galėtų dirbti ne kas ketvirtas, kaip yra dabar, o bent jau kas antras negalią turintis darbingo amžiaus žmogus. Sunkiausios negalios asmenims ketinama pasiūlyti alternatyvą – galimybę dirbti socialinio verslo įmonėse.

Optimistinės Seimo nario prognozės ne itin įkvėpė mitingo dalyvius. Jų nuomone, pirmiausia reikia sukurti neįgaliųjų įdarbinimą užtikrinančią sistemą, tik tada imtis tokių kardinalių permainų. Neįgalieji įsitikinę, kad pelno siekiantis verslas, priimdamas mažesnio darbingumo, sveikatos problemų turinčius žmones, irgi sieks sau naudos. Nebent pasinaudotume Lenkijos patirtimi ir įvestume privalomas neįgaliųjų įdarbinimo kvotas.

Bendraudami su Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininku Valerijumi Simuliku, mitingo dalyviai prašė svarstant naująjį įstatymą nebloginti socialinėse įmonėse dirbančių žmonių situacijos, nediskriminuoti neįgaliųjų dėl amžiaus, nepažeisti lygiateisiškumo principo (vieniems toje pačioje įmonėje dirbantiems negalią turintiems žmonės valstybės subsidija bus skiriama, o kitiems, naujai priimtiems – ne). V. Simulikas susirinkusiuosius patikino, kad jo svarbiausias tikslas – žmogaus teisių paisymas, todėl visomis išgalėmis sieks, kad jos nebūtų pažeistos.

Panašu, kad naujojo Socialinių įmonių įstatymo projekto svarstymas bus gana audringas.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt