17
S, Lap
9 Nauji straipsniai

Naujasis parolimpinio komiteto prezidentas – Mindaugas Bilius

Vytautas Kvietkauskas Mindaugui Biliui perdavė Lietuvos parolimpinio komiteto ženkliuką.

Integracijos keliu
Nustatymai

Praėjusią savaitę vykusioje Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) generalinėje asamblėjoje išrinktas naujas LPOK prezidentas. Juo tapo parolimpinis čempionas Mindaugas Bilius. Jis pakeitė nuo 1992-ųjų su pertraukomis šias pareigas ėjusį Vytautą Kviet­kauską. Su naujuoju LPOK prezidentu neįgaliųjų bendruomenė sieja didelius lūkesčius ir tikisi pokyčių neįgaliųjų sporte.

 

Naujasis LPOK prezidentas Mindaugas Bilius (centre) ir viceprezidentai Juozas Miliauskas (kairėje) bei Ignas Mačiukas. 

Stengsis gerinti sportavimo sąlygas

Parolimpinis čempionas M. Bilius buvo vienintelis kandidatas, siekęs LPOK prezidento posto. Tačiau tai nebuvo netikėta. Jau nuo parolimpinių žaidynių, iš kurių sportininkas parsivežė aukso ir sidabro medalius, jis kritikavo LPOK darbą ir neslėpė sieksiantis permainų. Ir prisistatydamas generalinės asamblėjos delegatams M. Bilius sakė atiduosiantis visas jėgas neįgaliųjų sporto bendruomenei. „Aš tikiu, jog galima pasiekti, kad Lietuvos vardas skambėtų garsiau ir dažniau“,– sakė sportininkas. Jis teigė sieksiantis neįgaliųjų ir sveikųjų lygybės tiek skirstant premijas, tiek sudarant sąlygas sportuoti mokyk­lose, sporto klubuose ir pan.

M. Bilius prasitarė turintis svajonę ir toliau dalyvauti varžybose, tačiau tik jei pavyks sportą suderinti su naujosiomis pa­reigomis. Vis dėlto M. Bilius įsitikinęs – tai, kad LPOK vadovauti imasi sportininkas, yra ne minusas, o privalumas.


Išrinkta ir nauja komanda

LPOK prezidentas paprastai siūlo ir kandidatą į generalinio sekretoriaus pareigas. M. Bilius pasiūlė Paulių Kalvelį. Jo kandidatūrai pritarta balsų dauguma.

„Dėsiu visas pastangas, kad viskas, kas pažadėta, būtų nuveikta. Esu žodžio žmogus“, – sakė naujasis generalinis sekretorius. P. Kalvelis yra Lietuvos aklųjų sporto federacijos (LASF) vykdomojo komiteto narys, treneris, aklųjų stalo teniso (šoudauno) čempionas.

Dar vienas LPOK valdymo organas – vykdomasis komitetas. Į jį kandidatus turi teisę siūlyti Parolimpinio sporto rėmimo fondas (1 kandidatą), Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos (LNSF) ir LASF – po 3 kandidatus. Fondas iškėlė Vytauto Kviet­kausko kandidatūrą, jai pritarta balsų dauguma. LNSF pasiūlė iš viso 6 kandidatus: Tomą Kiverį, Ireną Burim, Anatolijų Čupkovą, Kęstutį Skučą, Igną Mačiuką, Deimantą Jusį. Daugiau balsų surinko 3 pastarieji kandidatai. LASF vykdomajame komitete atstovaus Juozas Miliauskas, Vytautas Girnius ir Remigijus Bagdonas.

Vėliau buvo renkami LPOK viceprezidentai. Anksčiau buvo nerašyta tradicija, kad jais tapdavo sporto federacijų vadovai. Šį kartą tradicija sulaužyta. Vienu LPOK viceprezidentu tapo neseniai LASF vadovu išrinktas J. Miliauskas, o antruoju – LNSF viceprezidentas I. Mačiukas.

M. Bilius pasidžiaugė, kad pavyko išrinkti stiprią komandą. Jis teigė iš šios komandos besitikintis didelio palaikymo ir aktyvaus darbo. „Suvieniję jėgas galėsime daugiau pasiekti“, – sakė naujasis LPOK prezidentas.

Kauno miesto neįgaliųjų draugijai šiuo metu vadovaujantis I. Mačiukas sakė, kad reikia siekti didesnio neįgaliųjų sportininkų finansavimo. „Būtina kelti treniruočių lygį, skatinti aukšto meistriškumo sportininkų dalyvavimą varžybose, taip pat ir tarptautinėse“, – teigė I. Mačiukas. Jis įsitikinęs, kad įmanoma parengti sportininkus ir žiemos parolimpinėms žaidynėms, tačiau juos reikia paremti, sudaryti sąlygas treniruotis.

M. Bilius žada turimą komandą plėsti. Jo teigimu, neatmestina, kad kartu dirbti bus pakviestas ir daugelį metų LPOK generaliniu sekretoriumi dirbęs Gintaras Zavadckis.

Naujajai valdybai nieko nelaukus teks patvirtinti LPOK veiklos programą. Kitas skubiai spręstinas klausimas, pasak M. Biliaus, – Kūno kultūros ir sporto įstatymo svarstymas. Reikia siekti, kad jame neliktų neįgaliuosius diskriminuojančių nuostatų.


Neįgalieji sportininkai diskriminuojami

Iki rinkimų LPOK prezidento pareigas ėjęs V. Kvietkauskas generalinėje asamblėjoje pristatė 4 metų veiklos ataskaitą.

Pagrindinis LPOK tikslas – užtikrinti dalyvavimą parolimpinėse žaidynėse, tinkamą rinktinės pasirengimą joms. V. Kvietkausko manymu, Rio de Žaneire (tai buvo 7-osios žaidynės, kuriose dalyvavo Lietuva) šis tikslas buvo įvykdytas su kaupu – iškovoti 3 medaliai. Visi sportininkai pateko į dešimtukus.

Vis dėlto problemų esama. Viena didžiausių – sportininkų rėmimas (pradedant maistpinigiais, baigiant apdovanojimų dydžiais). Pasak V. Kvietkausko, parolimpiečių premijos nuo olimpiečių skiriasi 7 kartus. Pastariesiems rentos skiriamos už olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos čempionatų medalius. Neįgaliesiems – tik už parolimpinį auksą. „Argi tai teisinga?“ – retoriškai klausė V. Kvietkauskas.

Pasak jo, nuolat gerėjantys sportininkų rezultatai rodo, kad daugelyje turtingesnių šalių neįgaliųjų sportas gerai organizuojamas, sudaromos palankios sąlygos jų gebėjimams lavinti. Lietuvoje, deja, nėra sukurtos vieningos neįgaliųjų sporto sistemos.


Naujai valdžiai teks daug darbų

Sveikieji sportininkai gali treniruotis olimpiniame sporto centre, neįgalieji tokių galimybių neturi. Pasak V. Kvietkausko, nueinančiai LPOK valdžiai nepavyko pasiekti, kad būtų įkurtas parolimpinis centras. Tačiau dabartinis Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas yra viešai pažadėjęs, kad šį klausimą išspręs. „Diskriminaciją turime įveikti“, – įsitikinęs buvęs LPOK prezidentas.

Dar vienas skaudulys – neįgaliųjų sporto klubų finansavimas. „Šiuo metu esantis finansavimo modelis klubų veikos neužtikrina net minimaliai. Vertėtų pagalvoti apie įstatymų keitimą“, – sakė V. Kvietkauskas.

Kita neišspręsta problema – trenerių rengimas ir įdarbinimas. Specialių žinių treneriai įgyja universitete, bet jų nėra kur pritaikyti. Sporto mokyklose nėra formuojamos neįgaliųjų sportininkų grupės. Iššūkis – ir jaunų sportininkų paieška. Rinktinė sensta, o perspektyvių naujų sportininkų stinga. Parolimpinio sporto rėmimo fondas pradžią jau padarė – kas mėnesį jauniesiems sportininkams skiria po 150 eurų, jų treneriams – po 100 eurų.

„Šiuos uždavinius teks spręsti naujai LPOK valdžiai“, – teigė V. Kvietkauskas. Pasak jo, svarbiausia keisti mąstymą – turime suprasti, kad neįgalieji turi tokias pat teises kaip sveikieji.

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt