19
A, Lap
9 Nauji straipsniai

Vertinant neįgalumą – didesnė kontrolė

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktorius Manfredas Žymantas.

Integracijos keliu
Nustatymai

Į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) kasmet kreipiasi apie 100 tūkst. gyventojų. Pastaraisiais metais pastebima šio skaičiaus mažėjimo tendencija. Tačiau tai nereiškia, kad neįgalumo, darbingumo lygio ar specialiųjų poreikių nustatymas kaip nors ribojamas. Pirmą kartą į NDNT besikreipiančiųjų skaičius išlieka stabilus, o neįgalumą pradėjus nustatyti ilgesniam terminui, žmonės rečiau praveria šios tarnybos duris. NDNT direktoriaus Manfredo Žymanto teigimu, tarnyba imasi ir kitų priemonių, kad neįgalus žmogus jaustųsi saugiau, o sprendimai būtų priimamai skaid­riai ir teisingai.  

Slaugomas ligonis išėjo išsirašyti vaistų?

M. Žymanto teigimu, vis dar pasitaiko atvejų, kai į NDNT kreipiamasi ne norint įvertinti neįgalumo, prarasto darbingumo lygį ar nustatyti specialiuosius poreikius, o siekiant žūtbūt užsitikrinti pajamas. „NDNT nėra socialinio gyvenimo laiduotoja, – pabrėžia M. Žymantas. – NDNT pareiga – visuose skyriuose teisingai ir vienodai įvertinti žmogaus negalią. O tolimesnės pasekmės (išmokos bei jų dydis – red. pastaba) – jau kitų tarnybų kompetencija.“

Darbingumo lygis gyventojams nustatomas iki jiems sukankant pensinį amžių. Medikų parengti vyresnio amžiaus žmonių siuntimai skirti šių asmenų specialiesiems poreikiams įvertinti. Priežiūros (pagalbos) specialųjį poreikį lydi 112 eurų tikslinė kompensacija, jeigu šis poreikis nustatomas pensinio amžiaus žmogui, mokami 56 eurai. Slaugos tikslinė kompensacija gerokai didesnė – 280 eurų. Pasak M. Žymanto, praėjusiais metais pastebimai išaugo psichiatrų siuntimų demencija sergantiems žmonėms nustatyti specia­lųjį slaugos poreikį.

NDNT direktoriaus pavaduotojas Alvidas Garšva atkreipia dėmesį, kad nustačius demencijos diagnozę, pirmiausia turi būti skirtas gydymas. Pusmetį vartojant tinkamai parinktus vaistus, tokių žmonių sveikatos būklė dažnai pagerėja. Tačiau siuntimai rodo, kad gydymas nebuvo skiriamas, nepatikslinus diagnozės iš karto teikiami dokumentai slaugos poreikiui nustatyti.

Akivaizdžiai padaugėjus tokių atvejų, NDNT specialistai, siekdami įsitikinti, kad senyvo amžiaus žmonės iš tikrųjų yra visiškai nesavarankiški, pabandė apsilankyti jų namuose. Pasitaikė atvejų, kai NDNT vertintojai ligonio namuose apskritai nerado. Vieni esą buvo išėję į polikliniką išsirašyti vaistų, kiti darbavosi darže ar pan.

Užfiksavus tokių radikalių neatitikimų, NDNT direktorius išleido įsakymą, kuriame nurodė, kad sprendimai dėl slaugos poreikio demencija sergantiems asmenims nustatymo būtų priimami tik apžiūrėjus ligonį namuose ir įvertinus jo savarankiškumą, o ne pasikliaujant gydytojų pateiktu savarankiškumo indeksu. Pasak M. Žymanto, ši žinia greitai nuvilnijo per medikų bendruomenę. Rezultatas: 2016 m. vasarį slaugos poreikis buvo nustatytas 62 asmenims, o priežiūros (pagalbos) – 46. 2017-ųjų sausį slauga – jau tik 36, o priežiūra (pagalba) – 73 asmenims.


Neįgalumo nustatymas – bendras dviejų ministerijų rūpestis

NDNT direktorius M. Žymantas akcentuoja, kad nustatant neįgalumą, vertinami du komponentai: medicininiai ir socialiniai (savarankiškumo) kriterijai. Ne be reikalo neįgalumo nustatymo kriterijų aprašą pasirašo sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrai. Deja, dar gana dažnai gydytojai neskiria pakankamai laiko šiems kriterijams išstudijuoti, į juos įsigilinti. Todėl NDNT pateikiamuose siuntimuose pasitaiko įrašų, kai medikas netiksliai nurodo diagnozę – parašo, kad ligonis serga, pavyzdžiui, III-IV laipsnio širdies nepakankamumu. Gavę tokį įrašą NDNT specialistai priversti kreiptis papildomų dokumentų. A. Garšvos teigimu, apie tokius atvejus visada informuojami sveikatos priežiūros įstaigų administracijų vadovai.

Nuo praėjusių metų vidurio NDNT turi labai svarbų įrankį – nustačiusi, kad medikas keletą kartų pateikia neteisingus duomenis, gali kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl gydytojo licencijos sustabdymo. Pasak M. Žymanto, kol kas tai labiau prevencinė nei baudžiamoji priemonė, tačiau didelių klaidų jau dabar nustatoma kur kas mažiau.

NDNT direktorius neslepia, kad pastaruoju metu gerokai pagausėjo medikų bendruomenių kvietimų atvykti į jų rengiamas konferencijas, pristatyti teisės aktus, paaiškinti, kaip tinkamai parengti kokybiškus siuntimus į NDNT.


Vidinė kontrolė – objektyviems vertinimams užtikrinti

M. Žymanto teigimu, siekiant, kad neįgalumo, darbingumo lygio ar specialiųjų poreikių vertinimas būtų visur vienodai objektyvus ir teisingas, pačios tarnybos viduje diegiamos įvairios kontrolės priemonės.

Viena jų – rotacijos principas. Jos esmė – tas pats NDNT specia­listas negali pakartotinai vertinti asmens neįgalumo. Jį atlieka kito skyriaus specialistas. Taip užkertamas kelias galimiems išankstiniams ligonio ir vertintojo susitarimams.

NDNT atlieka ir periodinius patikrinimus. Nuo šių metų įdiegta nauja tikrinamų bylų atrankos sistema. Du kartus per metus, siekiant išvengti žmogiškojo faktoriaus, bylas atsitiktiniu būdu atrinks automatinė sistema. Iš kiekvieno NDNT skyriaus bus atrinkta po 60 bylų (per metus – po 120 bylų). Bus tikrinamos visų rūšių – ir neįgalumo, ir darbingumo lygio, ir specialiųjų poreikių nustatymo bylos. Tai, kad bet kuriuo metu gali būti patikrina bet kurio vertintojo byla, turėtų užkardyti nesąžiningumo atvejus.

Dar viena kontrolės priemonė – gyventojų skundų tyrimas. M. Žymanto teigimu, Antikorupcinė komisija tikrina kiekvieną pranešimą apie galimą piktnaudžiavimą neįgalumo nustatymu. NDNT skatina gyventojus informuoti ir apie korupcijos atvejus – atlieka anoniminę apklausą. Pilietiški žmonės raginami atvirai atsakyti į klausimus, o kadangi tai galima padaryti ne tik raštu, bet ir internetu, anonimiškumas leidžia būti maksimaliai atviriems. M. Žymantas vardija teigiamus poslinkius: 2015 m. manančių, kad nustatant neįgalumą yra galimų korupcijos apraiškų, buvo 12 proc., o 2016-aisiais taip teigiančių sumažėjo iki 9 proc. Tiesa, nepaisant apklausos anonimiškumo, konkrečių atvejų (pavardžių ar pinigų sumų) neįvardijo nė vienas respondentas. Vis dėlto tai, kad viešoji nuomonė gerėja, – pozityvus dalykas.

NDNT direktorius akcentavo ir mažėjantį neįgaliųjų skundų skaičių Ginčų komisijai. Praėjusiais metais tokių skundų sumažėjo beveik 100. Pasak jo, tai rodo, kad besikreipiantys žmonės patenkinti NDNT specialistų darbu ir neieško tolesnių teisinių kelių priimtiems sprendimams pakeisti.


Regos negalią vertins visi skyriai

NDNT direktorius pristatė ir pastaruoju metu įvykusias teritorines pertvarkas. Nuo šių metų panaikintas Kauno teritorinis skyrius, anksčiau vertinęs regos negalią turinčius žmones. Dabar šį darbą atlieka visi skyriai. Tam, kad tai būtų daroma kompetentingai, buvo organizuoti mokymai, kuriuose dalyvavo dauguma vertintojų.

Nuo praėjusių metų spalio pasikeitė ir Kazlų Rūdos savivaldybėje gyvenamąją vietą dek­laravusius asmenis aptarnaujantis NDNT skyrius. Iki tol čia gyvenančių žmonių neįgalumą, darbingumo lygį bei specialiuosius poreikius vertino NDNT Marijampolės teritorinis skyrius, o dabar juos priima Kauno teritoriniai skyriai. Pasak M. Žymanto, tai buvo padaryta atsižvelgus į besikreipiančių žmonių srautus. Tam, kad gyventojai tolygiau pasiskirstytų, kad sumažėtų vertintojų darbo krūvis ir žmonėms nereikėtų ilgai laukti eilėse, Kazlų Rūdos teritorija priskirta Kauno skyriams. Tai padaryta iš anksto išanalizavus susisiekimo viešuoju transportu galimybes, informavus medikus ir gyventojus. Ši permaina turėtų užtikrinti geresnį aptarnavimą.

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt