17
S, Lap
9 Nauji straipsniai

Ministrams priminta, ką Lietuva įsipareigojo ratifikuodama Konvenciją

Į konferenciją susirinko įvairių ministerijų, neįgaliųjų organizacijų ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai.

Integracijos keliu
Nustatymai

Jau prieš kurį laiką Seimo nario Justo Džiugelio lūpose suskambo mintis, kad naujai išrinktiems ministrams reikia pristatyti, ką Lietuva, ratifikavusi JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, įsipareigojo nuveikti jų kuruojamose srityse. Tai ir buvo padaryta Seimo Žmogaus teisių komiteto kartu su Lietuvos neįgaliųjų forumu surengtoje konferencijoje. 

JT Neįgaliųjų teisių komiteto narys Jonas Ruškus bendravo su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu.

Vykdomoji valdžia: reikia pradėti dirbti

Konferenciją pradėjęs Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas pabrėžė, kad kalbant apie neįgaliųjų teises, Lietuva turi padaryti dar labai daug namų darbų. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis patikino, kad naujoje Vyriausybės programoje numatyta nemažai konkrečių priemonių, prisidėsiančių prie neįgaliųjų įtraukties. Belieka įgyvendinti tai, kas užsibrėžta. S. Skvernelis pabrėžė, kad sprendžiant neįgaliųjų problemas būtinas kompleksinis požiūris, turime siekti, kad jie galėtų gyventi kuo savarankiškiau.

Premjerui pritarė ir Seimo narys J. Džiugelis. Jo teigimu, nuo JT Neįgaliųjų teisių konvencijos ratifikavimo 2010 m. priimta daug dokumentų, prirašyta planų, deja, kasdieniame gyvenime neįgalieji pokyčių pajuto labai nedaug. „Turime problemų pradedant netinkamais negalios apibrėžimais (terminas „nedarbingas“) ir finansavimo trūkumu, baigiant siauru paramos spektru“, – sakė J. Džiugelis. Jo teigimu, ypač atsilikę esame švietimo, žmonių su negalia įdarbinimo srityse. „Nuo švietimo priklauso mentaliteto pokyčiai. Skirdami didesnį dėmesį šiai sričiai galėsime būti tikri, kad mūsų vaikai auga sveikesnėje aplinkoje, mato įvairovę ir skirtingumus, mokosi priimti kitokius ir ugdosi toleranciją bei empatiją, – įsitikinęs Seimo narys. – Atkreipdami dėmesį į žmonių su negalia įdarbinimo problemas, galime užtikrinti, kad didesnė dalis visuomenės narių būtų naudingi, jaustųsi visaverčiais visuomenės nariais.“

Prof. Jonas Ruškus pabrėžė, kad negalia suprantama kaip žmogaus, turinčio sutrikimų, sąveika su kliūtimis aplinkoje. Valstybė, ratifikuodama Konvenciją, įsipareigoja pašalinti visas kliūtis, kliudančias negalią turintiems asmenims visavertiškai gyventi. Tačiau jų dar esama nemažai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai atstovavo Socialinės aprėpties departamento specialistai.

Švietimas ir darbas – neišspręstos problemos

Švietimas – neįgaliesiems labai skaudi tema. Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovės Danos Migaliovos teigimu, dar pernelyg daug vaikų mokosi atskirai nuo kitų (specialiose įstaigose, namuose) ir padėtis nesikeičia. Labai trūksta mokytojų padėjėjų, pedagogai nepasirengę dirbti su tokiais vaikais, trūksta pavėžėjimo paslaugų (pavyzdžiui, Šakių rajono savivaldybė iš viso tokios paslaugos neteikia) ir pan.

Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Žydronė Žukauskaitė-Kasparienė informavo, kad tarp švietimo ir mokslo ministrės 5 prioritetinių darbų – ir įtraukiojo švietimo klausimai.

Neįgaliųjų įdarbinimas – taip pat labai opi ir daug diskusijų kelianti problema. Kaip turėtų būti remiami norintys dirbti neįgalieji, kaip turėtų tai būti reglamentuota teisės aktuose – šie klausimai jau kuris laikas labai aktyviai aptarinėjami įvairiose darbo grupėse ir posėdžiuose. Deja, sprendimo kol kas nėra, išskyrus bendrą sutarimą, kad neįgalieji turėtų dirbti atviroje darbo rinkoje. Pasak LNF atstovės Henrikos Varnienės, didžioji dauguma socialinių įmonių piktnaudžiauja gaunama parama. Subsidijos naudojamos tik atlyginimams išmokėti (o juk neįgalusis kažką įmonei ir uždirba), pamirštami kiti dalykai, kurie galėtų padėti sunkesnę negalią turintiesiems dirbti. Viena iš tokių priemonių – darbo asistentas. Kad socialinėse įmonėse esama grubių pažeidimų, neslėpė ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis (keletoje iš jų neįgalieji dirba tik formaliai).

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas įsitikinęs, kad būtų teisingiau, jei neįgalieji galėtų kaip lygūs dalyvauti atviroje darbo rinkoje. Tačiau jei jie į įmonę atsineštų sako krepšelį, ar neatsitiktų taip, kaip su socialinėmis įmonėmis, kai neįgalieji tampa graibstomi kaip būdas pasipelnyti? J. Džiugelis patvirtino, kad Seime sukurta darbo grupė imsis šiuos klausimus spręsti.


Globos įstaigos uždaromos per lėtai

Didelė problema – globos įstaigų pertvarka. Dar per daug žmonių (apie 6000) gyvena didžiulėse institucijose, kuriose jie neturi privatumo, pasirinkimo galimybės, neretai patiria prievartą. Nors Konvencija numato, kad tokios institucijos turėtų būti uždarytos, o jų gyventojai perkelti į bendruomenes, šis procesas, pasak VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ projektų vadovės Eglės Šumskienės, vyksta labai lėtai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento direktorės Violetos Toleikienės teigimu, savivaldybės šios srityje turėtų būti daug aktyvesnės.

Negalią, ypač psichikos, turintieji, dar labai dažnai neturi jokių galimybių apsiginti, net jei jų teisės akivaizdžiai pažeidžiamos, sako VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė. Prievartinis uždarymas į ligonines, įkalinimo įstaigas, rišimas – su tokia realybe susiduria neįgaliųjų teisių gynėjai. Pažeidimų šioje srityje yra užfiksavusi ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. K. Levickaitės teigimu, į šias sritis labiau įsitraukus nevyriausybinėms organizacijoms, įvedus nepriklausomą mediatoriaus pareigybę, minėtos bėdos būtų sprendžiamos greičiau.

Dar labai daug reikia nuveikti pritaikant aplinką. Apie 50 proc. visuomeninės paskirties pastatų iki šiol neprieinama neįgaliesiems. Kas turėtų šią bėdą imtis spręsti? Aplinkos ministerijos Statybos normavimo skyriaus vedėjo Dangyro Žukausko manymu, teisės aktai yra parengti gerai. Tačiau į aplinkos pritaikymo klausimus atsainiai žiūri pastatų savininkai, dažniausiai tai yra savivaldybės. Net rekonstruojant ar restauruojant pastatus jie neretai paliekami nepritaikyti. Neįgaliųjų organizacijos įsitikinusios, kad ir šioje srityje yra nepakankama kontrolė, nenumatyta jokios atsakomybės už įstatymų pažeidimus. Prof. J. Ruškaus manymu, teisės aktuose turėtų būti pereinama prie universalaus dizaino termino.


Nėra tinkamos Konvencijos įgyvendinimo priežiūros

Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė pabrėžė, kad tarptautinė neįgaliųjų bendruomenė buvo įtraukta į visus procesus, susijusius su šio svarbaus dokumento rengimu ir įgyvendinimu. Rengiant Konvenciją šimtai neįgaliųjų organizacijų siuntė savo pastabas, komentarus. Konvencija aiškiai įpareigoja priimant su neįgaliųjų gyvenimu susijusius sprendimus aktyviai įtraukti juos pačius, įskaitant ir vaikus. Be to, Konvencijoje numatyta, kad ją ratifikavusios valstybės turi sukurti šio dokumento įgyvendinimo ir stebėsenos mechanizmus ir į juos įtraukti neįgaliųjų organizacijas. Deja, pas mus, D. Juodkaitės teigimu, nėra visapusiško bendradarbiavimo su neįgaliųjų organizacijomis, nėra ir aiškaus Konvencijos įgyvendinimo plano.

Seimo kontrolierius Raimondas Šukys taip pat pabrėžė, kad Konvencijos įgyvendinimą turėtų būti įpareigota kontroliuoti viena institucija, nesusijusi su vykdomąja valdžia. Kitaip esminių pokyčių nebus.

Seimo nario J. Džiugelio teigimu, didžiulė mūsų valstybės problema – labai silpnas bendradarbiavimas tarp institucijų. Neretai įsivaizduojama, kad neįgaliųjų reikalai yra tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakomybė. Pasak J. Džiugelio, neįgaliųjų, kaip ir kitų piliečių, bėdos turi rūpėti visoms valstybės institucijoms.

„Kuo daugiau ir įvairesnių žmonių mus supa, tuo laimingesnę visuomenę galime kurti. Visuomenę, kurioje visi turime savo vietą, kur kiekvienas esame vertingas pats savaime, kur visi dalijasi bendruoju gėriu ir kur nepaliekami nuošaly visuomenės silpniausi: senoliai, žmonės su negalia“, – tokį siekį sau ir visai dabartinei valdžiai išsikėlė Seimo narys J. Džiugelis. Ar pavyks nors žingsneliu prie to priartėti?

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt