08
S, Gruo
10 Nauji straipsniai

Seimo nario užmojuose – neįgaliųjų teisių gynimas

Į susitikimą su Seimo nariu Justu Džiugeliu susirinko per 50 įvairių neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų atstovų.

Integracijos keliu
Nustatymai

Seimo narys Justas Džiugelis Parlamente susirinkusiems NVO atstovams pristatė savo pagrindines veikos kryptis ir komandą. Išsikelti tikslai – labai konkretūs, tačiau kai kurie nelengvai pasiekiami. Jų įgyvendinimas prilygtų revoliucijai neįgaliųjų gyvenime. 

Seimo narys Justas Džiugelis pristatė planuojamus darbus ir veiklos kryptis.

Daugiau lėšų neįgaliųjų organizacijoms

Atrodo, J. Džiugelis į Seimą atėjo nusiteikęs labai aktyviai dirbti, kad neįgaliųjų gyvenimas priartėtų prie Jungtinių Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių konvencijoje numatytų standartų. Jo manymu, nuo šio dokumento ratifikavimo Lietuvoje dar nedaug pajudėta. Kovo mėnesį bus surengta konferencija, kurios tikslas – Premjerui ir visiems ministrams priminti (informuoti), ką Lietuva, ratifikuodama JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, įsipareigojo ir paraginti šiuos darbus vykdyti.

Na, o per savo kadenciją Seime J. Džiugelis planuoja siekti pokyčių 7 kryptyse, kurias ir pristatė į Parlamentą susirinkusiems įvairių su neįgaliaisiais dirbančių organizacijų ir įstaigų atstovams. „Jūs esate tautos veidas, savo srities ekspertai, aiškiai žinote, kaip gyvena neįgalieji, todėl bendradarbiavimas su jumis yra labai vertingas“, – sako parlamentaras.

Pirmas dalykas, kurio žada imtis J. Džiugelis – neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų finansavimo užtikrinimas ir didinimas. Jo teigimu, Lietuvoje nevyriausybinio sektoriaus finansavimas yra labai kuklus. JT Neįgaliųjų teisių konvencija sako, kad neįgaliųjų organizacijos privalo dalyvauti priimant sprendimus tiek valstybės, tiek bendruomenės lygmeniu ir atstovauti neįgaliųjų interesams, o valstybė – užtikrinti joms finansavimą.

Yra įvairių būdų, kaip tai padaryti. Pavyzdžiui, Lenkijoje 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio paramos gavėjams gali skirti ne tik asmenys, bet ir įmonės, o štai Estijoje neįgaliųjų organizacijoms atitenka iš azartinių lošimų gautas pelno procentas.

J. Džiugelio manymu, dalis didinamo akcizo už parduotą alkoholį lėšų galėtų būti skiriama ir kokybiškesnėms techninės pagalbos priemonėms pirkti.

Seimo nario keliamos problemos aktualios daugeliui neįgaliųjų.

Siekiamybė – kad neįgalieji būtų kartu su visais

Kita svarbi sritis - įtraukusis švietimas. Ši tema susitikime sulaukė bene daugiausiai diskusijų. Seimo narys pabrėžė turintis tikslą, kad specialiųjų poreikių vaikai mokytųsi kartu su visais bendrojo lavinimo klasėse. Šiuo metu, pasak J. Džiugelio, įtraukiojo ugdymo reglamentavimas pakankamai geras, tačiau teisės aktai neveikia – dar nemažai negalią turinčių vaikų apskritai nelanko ugdymo įstaigos. Seimo narys teigė planuojantis savivaldybėse atlikti analizę, kodėl taip yra. Viena iš problemų – labai didelės klasės. Jose sunku dirbti net neturint specialiųjų poreikių vaikų. Vienas iš J. Džiugelio siūlymų – klasėse, kuriose yra daugiau negu 20 vaikų, turėtų atsirasti mokytojo padėjėjas. Taip pagerėtų ugdymo kokybė, paprasčiau būtų integruoti specialiųjų poreikių turinčius vaikus.

Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Vilniaus viltis“ vadovė Birutė Šapolienė teigė, jog bendrija nuo pat jos įsikūrimo siekia, kad sutrikusio intelekto vaikai būtų mokomi kartu su kitais. Pirmosios integruotos klasės Vilniuje buvo įkurtos dar 1992 metais, tačiau progresas iki šiol dar vyksta vangiai. Kita vertus, net jei vaikas priimamas į bendrojo lavinimo mokyklą, jam nėra užtikrinamas kokybiškas ugdymas. Problemų daug: mokytojai nepasiruošę, mokyklos nepritaikytos, nėra popamokinio užimtumo (todėl tėvai negali dirbti), neteikiamos transporto paslaugos ir pan. Trūksta ir teigiamo požiūrio į sutrikusio intelekto vaikų integravimą.

J. Džiugelis pabrėžė, kad švietimo srities bėdos yra kompleksinės. Sprendžiant šiuos klausimus, turi aktyviai dalyvauti ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Dar viena problema, kurią planuoja imtis spręsti J. Džiugelis – universalaus dizaino reikalavimų taikymas viešiesiems pastatams. Pirmas darbas – teisės aktuose numatyti, kad atliekant kapitalinį ar didelį remontą, rekonstrukciją, pastatai privalomai būtų pritaikomi neįgaliųjų poreikiams. Šiuo metu J. Džiugelis kartu su Seimo nare Rimante Šalaševičiūte rengia teisės akto projektą. Seimo narys sako tuo neapsiribosiantis – ateityje reikia pereiti prie universalaus dizaino termino ir aplinką pritaikyti visiems. Parlamentaras neslepia, kad Seime gali būti nemažai besipriešinančių tokiems pakeitimams. Tačiau jiems J. Džiugelis turi ir argumentų: „Jei negalvojate apie žmones, turinčius negalią, pagalvokite apie save. Mes visi senstame.“


Asmeninis asistentas padėtų mažinti ir globos įstaigų skaičių

Dar vienas iš svarbių J. Džiugelio užsibrėžtų tikslų – kad Lietuvoje būtų įteisinta asmeninio asistento paslauga. Pasak Seimo nario, šiuo metu turime daug institucijų, kuriose išlaikyti žmones labai brangiai kainuoja, tačiau toks globos būdas dažnai pasirenkamas dėl to, kad žmogus, išėjęs į bendruomenę, nesulaukia alternatyvių paslaugų. „Tai nėra teisinga. Žmogus turi gyventi ten, kur jis nori, kaip jis nori. Valstybė turi pasirūpinti jam teikiama asmeninio asistento paslauga. Juo labiau kad tai kainuoja pigiau nei jį išlaikyti institucijoje“, – sako J. Džiugelis.

Artimiausias pavyzdys – Lat­vija. Ten asmeninio asistento paslauga neįgaliesiems teikiama jau keletą metų. Siekiamybė – Skandinavija, kur prie sunkią negalią turinčiojo dirba ir 12 žmonių. „Mano tikslas – kad sunkią negalią turintis žmogus būtų saugus 24 val. per parą. Tam reikėtų 3 žmonių“, – sako J. Džiugelis. Jis atkreipė dėmesį, kad dažnai tenka išgirsti esą mes turime socialinius darbuotojus, štai ir asmeninis asistentas. „Ne, mes neturime asmeninio asistento paslaugų. Tos, kurios yra teikiamos šiuo metu, nepadeda žmogui savarankiškai gyventi“, – įsitikinęs Seimo narys, kuris pats be asmeninio asistento pagalbos būtų bejėgis.


Kalbėkime ne tik apie neįgalųjį, bet ir apie jo šeimą

Taip pat labai svarbu, kad būtų užtikrintos socialinės garantijos neįgalius vaikus auginantiems asmenims. „Dažnai kalbama apie neįgalių žmonių interesus, tačiau pamirštame, kad juos kažkas prižiūri. Šie žmonės yra nematomi. Kai šeimoje gimsta vaikas su negalia, vienas iš tėvų neretai iškrenta iš darbo rinkos ir tampa prižiūrėtoju. Deja, jis negauna tinkamų socialinių garantijų, didesnei daliai iš jų nėra skaičiuojamas pensijų stažas, – sako J. Džiugelis. – Manau, kad situaciją reikia keisti iš esmės.“ Seimo narys kalba ir apie savo mamą, kuri, visą gyvenimą dieną ir naktį slaugiusi savo sūnų, gauna tik bazinę pensiją.

Socialinių įmonių reforma – dar vienas darbas, kuris, pasak J. Džiugelio, turi būtų nedelsiant padarytas. Seimo narys patikino suprantantis, kad socialinių įmonių griūtis būtų labai skausminga jose dirbantiems neįgaliesiems ir pažadėjo, kad nieko nebus daroma skubotai, neįvertinus įvairių aspektų. Tačiau, jo manymu, turime siekti, kad neįgalieji galėtų dirbti atviroje darbo rinkoje. „Jeigu socialinių įmonių verslai egzistuoja vien tik dėl to, kad gauna dotacijas, ar tikrai nėra piktnaudžiaujama neįgaliųjų kūrybingumu ir darbo jėga?“ – klausia J. Džiugelis.

Nieko nelaukiant turi būti sprendžiama ir dar viena problema – panaikintas terminas „nedarbingas“. Jis, Seimo nario įsitikinimu, yra diskriminuojantis, užkerta kelią įsidarbinti, todėl sieks, kad šis klausimas svarstymui būtų pateiktas dar pavasario sesijoje.

Taip pat J. Džiugelis planuoja surengti 100 susitikimų bendruomenėse – tam, kad geriau susipažintų, sužinotų, kaip gyvena Lietuvos žmonės. Na, o sukviesti pasikalbėti neįgaliųjų organizacijų atstovus J. Džiugelis sakė planuojantis 2 kartus per metus: prieš pavasario ir prieš rudens sesiją.

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt