17
S, Lap
9 Nauji straipsniai

Valstybės kontrolė: nėra užtikrinama, kad visi vaikai gautų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas

Ankstyvosios reabilitacijos paslaugas teikiantis Vaiko raidos centras glaudžiasi ankštose, tokiai veiklai nepritaikytose patalpose.

Integracijos keliu
Nustatymai

Valstybės kontrolė nagrinėjo, ar vaikams užtikrinamos ankstyvosios reabilitacijos paslaugos ir galimybė būti ugdomiems kartu su kitais. Paaiškėjo, kad tai pasiekiama ne visiems. Apie tai, ką įžvelgė Valstybės kontrolė, kalbėjomės su valstybės auditorėmis Gražina Voitkevičiene, Virginija Paunksniene ir Jovita Juzoniene. Šį kartą – apie ankstyvąją vaikų reabilitaciją. 

 

 Paslaugos teikiamos labai netolygiai

Pasak valstybės auditorių, ankstyvoji vaikų reabilitacija yra vienas iš pagrindinių dalykų, galintis užkirsti kelią raidos sutrikimų turinčių vaikų neįgalumui arba sumažinti jo lygį. Tai yra kompleksinė pagalba šeimai, auginančiai vaiką iki 7 metų, kuriam pastebėtas raidos sutrikimas ar jo rizika. Ankstyvosios reabilitacijos paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teikia specialistų komanda: gydytojas, medicinos psichologas, logopedas, kineziterapeutas, slaugytoja. Teikiant stacionarias ankstyvosios reabilitacijos paslaugas, prie komandos prisijungia ir ergoterapeutas, socialinis darbuotojas. Ankstyvosios reabilitacijos metu ne tik diagnozuojami įvairūs vaikų raidos sutrikimai, jei reikia, skiriamas paslaugų kompleksas, bet ir mokoma prisitaikyti, lavinama, ruošiama ugdymui švietimo sistemoje. Dirbama ne tik su vaiku, bet ir su jo šeima.

Deja, Valstybės kontrolė nustatė, kad šios paslaugos ne visiems vaikams prieinamos – 27 savivaldybėse nėra ankstyvosios reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų, kuriose vaikui būtų nustatyta tiksli raidos sutrikimo diagnozė, numatyti pagalbos būdai. Tokiu atveju vaikai siunčiami į kitoje savivaldybėje esančią ankstyvosios reabilitacijos paslaugas teikiančią įstaigą. Atliktas auditas parodė, kad dėl nepakankamai išvystytos ankstyvosios reabilitacijos infrastruktūros labai netolygus šių paslaugų teikimo lygis šalyje: 12-oje savivaldybių jas gavo mažiau nei 10 vaikų iš 1000 (galima palyginti – 13-oje savivaldybių tokios pagalbos sulaukė daugiau nei 100 vaikų iš 1000). Pavyzdžiui, 2013 ir 2014 metais ankstyvosios reabilitacijos paslaugos nebuvo suteiktos nė vienam Švenčionių rajono savivaldybėje gyvenančiam vaikui iki 7 metų, o, tarkim, Šiaulių mieste tuomet šias paslaugas gavo 226 vaikai (iš 1000). Valstybės kontrolės išvados rodo, kad ypač sudėtinga situacija Vilniaus apskrityje.

Šalčininkų, Ukmergės, Širvintų, Trakų, Elektrėnų savivaldybėse ankstyvosios reabilitacijos paslaugas gauna labai mažai vaikų, jos teikiamos tik vienoje vietoje – Vilniaus mieste.

Apklausus poliklinikas, kodėl vaikai, kuriems poliklinikoje buvo nustatyta raidos sutrikimo rizika, negavo ankstyvosios reabilitacijos paslaugų, gautas atsakymas, kad daugeliu atvejų tėvai atsisako vykti į kitame mieste esančią įstaigą. Pagrindinė priežastis – lėšų stygius (kelionės, gyvenimo išlaidos ir pan.). Dalis iš jų buvo konsultuoti vaikų neurologo, logopedo arba reabilitologo, tačiau išsamesnis raidos vertinimas nebuvo atliktas.

 

Jau aštuonerius metus neišsprendžiama Vaiko raidos centro patalpų problema. 

Didelės eilės, trūksta specialistų

Dėl nepakankamai išvystytos ankstyvosios reabilitacijos paslaugų infrastruktūros susidaro didelės eilės. Pavyzdžiui, 2016 m. I ketvirtį Vaiko raidos centre Vilniuje ambulatorinių ankstyvosios reabilitacijos paslaugų teko laukti 140 dienų (siekiamybė būtų 25 dienos), vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“ Kaune – 57 dienas. Dar ilgesnės stacionarių ankstyvosios reabilitacijos paslaugų eilės: jos tenka laukti ir 150 dienų. Pasak valstybės auditorių, pernai laukimo laikas siektiną normą (60 kalendorinių dienų) viršijo apie 2,5 karto. Įstaigos nurodė to priežastis – didelis pacientų skaičius, specialistų, patalpų trūkumas.

Be to, didžioji dalis ankstyvosios reabilitacijos paslaugų teikiama stacionare tik dėl to, kad vaikai negali gauti šių paslaugų savo regione ambulatoriškai. Tačiau taip neefektyviai naudojamos lėšos, už tą sumą galėtų būti suteikta daugiau paslaugų, ypač jei vaiko negalia yra lengvesnė.

Kita problema – specialistų trūkumas. Ne visose įstaigose paslaugas teikė visos sudėties specialistų komanda. Ypač trūko logopedų, medicinos psichologų, gydytojų, turinčių socialinio pediatro sertifikatą. Iš 20 asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios per metus teikė daugiau nei 3 500 ankstyvosios reabilitacijos ambulatorinių paslaugų, tik vienoje visų specialistų užimti etatai atitiko nustatytus normatyvus. Kai kurie specialistai buvo įdarbinti vos 0,1 ar 0,16 etato.


Netinkamas diagnozavimas

Kita labai didelė problema – vaiko raidos sutrikimo diagnozavimas. Anot Valstybės kontrolės atlikto audito, šalies mastu nėra parengtų ir patvirtintų vaikų raidos sutrikimų diagnostikos ir gydymo metodikų ar tvarkos aprašų, trūksta patikimų diag­nostikai skirtų priemonių (testų, klausimynų, vertinimo skalių, metodikų).

Nuo 2000 m. nebuvo peržiūrėtas ir atnaujintas naudotinų testų sąrašas. Valstybinio audito metu apklaustos ankstyvosios reabilitacijos įstaigos išsakė nuomonę, kad privalomai naudoti testai (pvz., DISC, Miuncheno funkcinė raidos diagnostika) nėra patikimi.

Kai kurios įstaigos nurodė pačios įsigyjančios vaiko raidos vertinimo skales, testus, metodikas, klausimynus. Juos išsiverčia ir naudoja, tačiau jie nėra adaptuoti mūsų šaliai. Įstaigos teigia, kad labai stinga autizmo sutrikimui, intelektui, savarankiškumui, judesiams ir pan. dalykams įvertinti skirtų šiuolaikiškų testų. Be to, trūksta diagnostikos pagal amžių. Testai, skirti kūdikiams ar kitiems mažiems vaikams, naudojami ir vyresniųjų raidai įvertinti. Pasaulyje jau seniai naudojamos pažangesnės diagnostikos priemonės.

Auditorių manymu, būtina kuo greičiau patvirtinti pagrindinių vaikų raidos sutrikimų (pvz., cerebrinio paralyžiaus, Dauno ir autizmo sindromų ir kt.) diag­nostikos ir gydymo metodikas, kurias taikytų visos ankstyvosios reabilitacijos paslaugas teikiančios įstaigos. Taip pat Sveikatos apsaugos ministerija turėtų inicijuoti trūkstamų diagnostikos testų kūrimą arba įsigijimą ir pritaikymą naudoti Lietuvoje. Be to, trūksta ir ministerijų bendradarbiavimo. Švietimo ir mokslo ministerijos sukurtos metodikos galėtų būti naudojamos ir sveikatos srityje.


Sprendimo būdų yra

Valstybės auditorės pabrėžia, kad labai svarbu, jog raidos sutrikimų turintiems vaikams būtų kuo anksčiau suteiktos kokybiškos ankstyvosios reabilitacijos paslaugos. Vienas iš galimų sprendimų būdų, gerinant ankstyvosios reabilitacijos paslaugų prieinamumą – suformuoti mobilias komandas, lankysiančias atokiose vietovėse gyvenančius pacientus.

Šiuo metu ankstyvosios reabilitacijos stacionarios paslaugos teikiamos tik trijose vietose: Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vaikų ligoninės filialuose – Vaiko raidos centre ir sanatorijoje „Saulutė“ Druskininkuose; taip pat Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filiale „Lopšelis“. Ankstyvosios reabilitacijos stacionaro padaliniai turėtų būti įsteigti tretinio lygio paslaugas teikiančiose įstaigose (tokios yra Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose). Dar viena didelė problema – Ilgiau kaip aštuonerius metus neišsprendžiamas Vaiko raidos centro perkėlimo iš avarinės būklės patalpų į šio centro veiklai pritaikytas patalpas klausimas.

Kita vertus, nereikėtų apsiriboti vien sveikatos priežiūros įstaigomis. Vaikams ir šeimoms kompleksinę pagalbą galėtų teikti socialinių paslaugų, dienos, bendruomenės centrai, kai kada – ugdymo įstaigos.

Taip pat bendruomeninės paslaugos vaikams ir jų šeimoms galėtų būti organizuojamos pertvarkomuose sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Tokių pavyzdžių yra – Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai jau teikia ankstyvosios reabilitacijos, dienos globos, atokvėpio ir kitokias paslaugas.

Valstybės auditorių manymu, labai trūksta socialinių paslaugų, medicinos ir švietimo sektorių bendradarbiavimo. Šią situaciją spręsti galėtų padėti ES lėšomis finansuojama priemonė „Kompleksinės paslaugos šeimai“ ir kitos iniciatyvos. Tačiau daug kas priklauso nuo savivaldybių – kiek jos bus aktyvios, dalyvaus projektuose, pasinaudos galimu finansavimu.

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt