08
S, Gruo
10 Nauji straipsniai

„Begasas“ – kai skraidina ne kūnas, o siela

Dienos centro „Šviesa“ teatro terapinės trupės spektaklis ,,Akmens sriuba“ – festivalio prizininkas.

Integracijos keliu
Nustatymai

Kasmet savo ribas vis labiau plečiantis ir tarptautiniu tapęs neįgaliųjų teatrų festivalis „Begasas“ šiemet surengtas jau šeštą kartą. Dėl didžiojo jo prizo – Begaso – šįsyk varžėsi 10 teat­ro trupių iš Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos. Jį pelnė sostinėje įsikūręs „Neįgaliųjų naujasis teatras“. Kitoms festivalyje dalyvavusioms trupėms įteiktos tautodailininko Eugenijaus Paukštės sukurtos mažosios Begaso skulptūrėlės, simbolizuojančios, kad kūryba, sielos polėkis į dangų pakylėja netgi nejudrų kūną. 

„Neįgaliųjų naujojo teatro“ studijos ,,Be įtampos“ spektaklis-misterija ,,Alter Ego“ pelnė didįjį festivalio prizą.

Nuo „Pasijuokime kartu“ iki tarptautinio festivalio

Tikriausiai dar daugelis prisimena Lietuvos neįgaliųjų draugijos pramečiui su Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) rengtus kasmetinius satyros ir humoro festivalius „Pasijuokime kartu“. Renginiui pamažu išsikvėpus, vaidybai neabejingiems žmonėms, šia veikla užsiimančioms teatro trupėms pasiūlytas naujas renginys – LŽNS sumanytas teatrų festivalis „Begasas“. Tokiam pokyčiui labiausiai pritarė profesio­naliai į vaidybą žvelgiantys su neįgaliaisiais dirbantys režisieriai – jiems jau senokai norėjosi renginio, kuriame pasirodytų tikri teatrai. Nuo pat pirmųjų „Begaso“ festivalių žiūrovus žavėjo Virgio Bortkevičiaus, Silvijanos Bilskytės, Snieguolės Dikčiūtės vadovaujamų trupių pastatymai.

„Begaso“ sumanytoja S. Dikčiūtė džiaugiasi, kad festivalis ne tik išaugo „Pasijuokime kartu“ marškinėlius, bet netgi tapo tarptautiniu. Šiemet į jį atvyko Baltarusijos – Stolino valstybinio korekcinio-lavinamojo mokymo ir reabilitacijos centro neįgaliųjų teatro trupė ,,Gaivus vėjas“ ir Kentšyno (Lenkija) užimtumo terapijos dirbtuvių teat­ro trupė.

Netgi festivalio vertinimo komisija šiemet tarptautinė: pirmininkas – režisierius Vitalijus Liubota iš Ukrainos, nariai – aktorė ir režisierė Saulė Degutytė, aktorius Saulius Čėpla, sveikatos ir socialinės apsaugos specialistė Zanda Vitola iš Latvijos.

Pasak S. Dikčiūtės, ir Lietuvos neįgalieji neretai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose renginių – vien šiemet jie lankėsi Lenkijoje bei Azerbaidžane vykusiuose teatrų festivaliuose. O vilniečių sukurta interopera „Meilė be mirties smėlynuose“ yra tapusi daugkartine tarptautinių festivalių nugalėtoja.

Scenoje – Kurčiųjų reabilitacijos centro liaudies teatras „Mimika“.

Didysis Begasas – festivalio naujokams

Sostinės neįgaliųjų įkurtas „Naujasis teatras“ gyvuoja jau 8-erius metus, tačiau „Begaso“ festivalyje jų pasirodymą žiūrovai stebėjo pirmą kartą. Dekoracijos, aktorių vaidyba, dainavimas – viskas, kas vyko scenoje, gniaužte gniaužė kvapą.

„Profesionalumo siekiantis „Naujasis teatras“ bene prieš porą metų įkūrė studiją „Be įtampos“, kurioje vyksta įvairūs teatriniai mokymai: aktorinio meistriškumo, scenos kalbos, vokalo, scenos judesio. Netgi grimo paslaptis po truputį pradėjome „lukštenti“, – pasakoja šio teatro aktorė Božena Burokienė. – Festivalyje parodyta ištrauka iš spektaklio-misterijos „Alter Ego“ – šio darbo rezultatas. Scenos kalbos mus moko Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja Rita Juodelienė, aktorinio meistriškumo – aktoriai Jūratė Vilūnaitė ir Rimantas Bagdzevičius, vokalo – dainininkė Jūratė Vizbaraitė, scenos judesio – V. Bortkevičius. Užsiėmimai vyksta kiekvieną dieną.“

Kai vaidybos mokslams skiriama tiek dėmesio, malonu stebėti studijos pasirodymą.

„Mes galim negirdėti ir nematyti. Fiziškai. Bet savo siela – mes sveiki žmonės. Mes matome ir girdime savo vidumi“, – dar priduria B. Burokienė. Ir negali netikėti šia jų pajauta.


Judesys ir plastika – bežodė įtaiga

Plastikos spektakliai visada buvo stiprioji „Begaso“ festivalio pusė. Ypač kai scenoje pasirodydavo V. Bortkevičiaus vadovaujamas Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro plastikos teat­riukas. Deja, šiemet jo „Begase“ nebuvo. Iš neįgaliojo vežimėlio žmones pakelti gebėjęs, sparnus jiems suteikdavęs, tačiau kūrybos į griežtus darbo dienos rėmus įsprausti nesutikęs režisierius centre nebedirba...

Tačiau „Begasas“ judesio ir plastikos pasirodymų neatsisakė. Šįsyk maloniai nustebino iš netoli Gardino įsikūrusio Stolino miesto į Vilnių atvykusi korekcinio-lavinamojo mokymo ir reabilitacijos centro neįgaliųjų teatro trupė ,,Gaivus vėjas“, parodžiusi spektak­lį „Afrikietiška istorija“. Trupės vadovė Ina Šolomickaja pasakojo, kad jau 8-erius metus gyvuojančiame teatre vaidina 10–18 metų proto negalią turintys jaunuoliai. Pora jų čia lankosi nuo pat trupės įsikūrimo, kiti į vaidybą įsitraukė vėliau. Baltarusių sukurtoje „Afrikietiškoje istorijoje“ atsispindi šio žemyno gyvybės evoliucija. Emocingas, įtaigus spektaklis prikausto dėmesį ir iki pat pabaigos neleidžia žiūrovams atsipalaiduoti. Su šiuo pasirodymu trupė yra dalyvavusi ne viename tarptautiniame festivalyje, sulaukusi pripažinimo. Pirmoji vieta jai skirta ir „Begaso“ festivalyje.

Į judesiais perteikiamą pasaulį įtraukė ir antrąją vietą laimėjusios Kurčiųjų reabilitacijos centro liaudies teatras ,,Mimika“. Jis suvaidino muzikinę miniatiūrą ,,Jūratė ir Kastytis“ ir pelnė II vietą. Judesio teatrų pasirodymus papildė ir svečių iš Lenkijos spektakliukas „Be baimės“.


Kaip gera nusimesti kaukes...

Dienos centro „Šviesa“ teat­ro terapinė trupė šiemet paminėjo 20-ies metų veiklos jubiliejų. Kasmet po vieną ar netgi du spektakliukus žiūrovams pristatantys neįgalieji šią gražią sukaktį pasitiko nauju spektakliu– ,,Akmens sriuba“ pagal Bruno Ferrero pasakojimą. „Begaso“ festivalyje jį parodžiusi „Šviesos“ TTT pelnė III vietą.

Pasak teatro trupės vadovės režisierės S. Bilskytės, gyvenime kiekvienas prisidengiame kaukėmis. Vienokie esame darbe, kitokie namuose. Iš tikrųjų dažnai esame visai ne tokie, kokie stengiamės atrodyti prieš kitus. Ir „Akmens sriubos“ miestelio gyventojai scenoje pasirodo su kaukėmis. Jie nepatikliai sutinka čionai užklydusį keliautoją. „Ko jis čia ieško, ko nori?“ – klausinėja vieni kitų. Ir tik tuomet, kai Justinos Markevičiūtės įkūnytas keliautojas juos įtraukia į smalsumą sužadinusią veik­lą – akmens sriubos virimą, miestelio gyventojai nusimeta kaukes ir pasijunta tarytum išsilaisvinę iš gniaužtų – gali apsikabinti, draugiškai bendrauti, daryti gerus darbus. „Mūsų kaukės – tai baimė, įtarumas, nepasitikėjimas, – sako S. Bilskytė. – Užtat kaip gera, kai jas nusimeti.“

Kartu su savo aktoriais pasirodanti režisierė džiaugiasi, kad jos artistai, kurių dalis vaidina visus 20, o kiti – 10 metų, vis laisviau jaučiasi scenoje, kalba, vaidina. O tekstą gerai įsimenanti J. Markevičiūtė – ir puikiai improvizuoja. Beje, iš tiesų tai ji daro labai žaviai ir įtaigiai.

Penktą kartą „Begaso“ festivalyje dalyvaujanti „Šviesos“ TTT nesirenka lengvų ir paprastų spektaklių. Trupės repertua­re – ,,Neįmanomai įmanomumo link“ pagal R. Bacho ,,Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“, „Maktub“ pagal P. Coelho romaną-pasaką ,,Alchemikas“ ir kt. S. Bilskytė neslepia ieškanti originalesnių kūrinių ir didžiuojasi savo aktorių augimu. Dialogo vengusieji pradeda kalbėti, niekad į akis nežiūrėjusieji pakelia jas į part­nerį, scenoje atsiranda judesys, šokis. „Teatras, vaidyba – labai subtili terapija, – sako S. Bilskytė. – Pirmiausia – tai geras nusiteikimas, teigiamos emocijos. Ir mes vaidindami jomis „pasikrauname“, ir žiūrovams jas dovanojame. Beje, aktoriai jų gauna dvigubai. Žiūrovų plojimai, palaikymas – tai toks pasitenkinimas! Tada ir geriau jaučiamės, ir vėl norime kurti kažką naujo.“

Antrą kartą festivalyje dalyvavusi Vilniaus neįgaliųjų dienos centro ,,Gyvojo skaitymo“ teatro trupė pristatė N. Gumiliovo pjesės ,,Permainų medis“ fragmentus. Kartu su žinomu aktoriumi ir režisieriumi Gediminu Storpirščiu dirbę neįgalieji, pasak trupės vadovės Rūtos Čepienės, įgijo neįkainojamos patirties, o jų gyvasis skaitymas vis labiau panašėja į tikrą vaidybą.


Satyra ir humoras tebėra įdomūs

Iš „Pasijuokime kartu“ festivalių išaugęs „Begasas“ satyros ir humoro mėgėjų nuošalėn nenustūmė. Ir šiame festivalyje sėkmingai pasirodė kitąmet 15-ąsias savo gyvavimo metines minėsianti Molėtų krašto žmonių su negalia sąjungos bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Molėtų filialo trupė „Molėtuvka“, pristačiusi vaidinimą ,,Nesusikalbėjimai bei kitos paslaptys“, ir Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos ,,Plungės viltis“ teatro grupė „Kaukė“, atvėrusi duris į ,,Daktaro Bijūno polikliniką“. Žiūrovų palaikymo sulaukė Panevėžio regiono sergančiųjų išsėtine skleroze asociacijos trupės ,,Šeimynėlė“ satyra ,,Kokie tėvai, tokie ir vaikai“.

Įdomiai situacijų komediją ,,Gražus gyvenimas“ pagal K. Čip­lio-Vijūno kūrybą suvaidino Kupiškio krašto žmonių su negalia sąjungos teatras ,,Pasitikėjimas“. Trupė labai atsakingai rengiasi savo pasirodymams: sceną puošia apgalvotos dekoracijos, pritaikyta atributika, vaidmenis atitinkanti artistų apranga ir kt. Ir vaidina kupiškėnai įtaigiai, įtikinamai.

Sveikas humoras paįvairina festivalį, papildo jį kitokio žanro vaidyba. Tai patvirtino ir „Begasą“ į darnią visumą suvienijusi LŽNS humoro trupė ,,ŠDP“ (šviežių daržovių partija). Nors šįkart jai buvo skirta kitokia misija – užpildyti tarpus tarp teatro trupių pasirodymų – žiūrovų nuotaiką kėlę šmaikštūs tekstai, dainos, skanduotės, kaip neatsiejama festivalio dalis, atmintyje išliks dar ilgai.

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt