12
A, Lap
10 Nauji straipsniai

Profesinė reabilitacija – kelio į darbo rinką pradžia

VšĮ „Profesijų spektras“ vadovė A. Baziliauskienė pristatė centre teikiamas paslaugas.

Integracijos keliu
Nustatymai

Druskininkuose, VšĮ „Profesijų spektras“, buvo surengti mokymai profesinių įstaigų atstovams, taip pat vyko apskritojo stalo diskusija apie tai, kaip tobulinti profesinių paslaugų kokybę kuriant šiuolaikinį, profesinės rea­bilitacijos paslaugų teikimo neįgaliesiems reikalavimus atitinkantį įstaigų tinklą. 

 

Profesinės reabilitacijos centrų atstovai diskutavo, kaip pagerinti paslaugų kokybę.

Visiems vienodi kokybės reikalavimai

Šiuo metu Lietuvoje profesinės reabilitacijos paslaugas teikia 12 įstaigų. Pasak Neįgaliųjų reikalų departamento direktorės Astos Kandratavičienės, jos visos skirtingos, kiekviena turi savo specifiką. Tačiau nėra vienodų kokybės reikalavimų, todėl ne visada užtik­rinama, kad kiekviename profesinės reabilitacijos centre klientas gautų vienodos kokybės paslaugas. Valakupių reabilitacijos centre veikiančio profesinės reabilitacijos metodinio centro projektų koordinatorė Natalija Markovskaja atkreipė dėmesį, kad šiuo metu paslaugų kokybė nėra reguliuojama, nebent pats centras nusprendžia tai daryti pasitelkęs Europoje pripažintas kokybės sistemas. Ta kokybė – ne tik patalpos ar darbuotojų profesinė kvalifikacija. Kiekviena įstaiga turi vadovautis Neįgaliųjų teisių konvencija, užtikrinti etišką elgesį su klientais, paslaugų individualumą, tęstinumą baigus profesinės reabilitacijos programą ir pan.

Valakupių reabilitacijos, Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo, Šiaulių darbo rinkos mokymo centrai yra gavę patvirtinimą, kad atitinka tarptautinius profesinės reabilitacijos paslaugoms keliamus EQUASS bei ISO standartus. Tų, kurie jau įsidiegė kokybės sistemas, manymu, būtent tai ir galėtų būti paslaugų kokybės matas.

Pasak Žirmūnų darbo rinkos Profesinės reabilitacijos skyriaus vedėjos Reginos Mieldažienės, įstaiga jau antrą kartą pasitvirtino, kad jų teikiamos paslaugos atitinka EQUASS kokybės standartą. Jos teigimu, įdiegus šią vadybos sistemą, išties pagerėjo įstaigos darbas: į procesą įtraukiami visi darbuotojai, vertinamas individualus žmogaus augimas, į mokymą žiūrima kompleksiškai (mokoma ne tik profesinių įgūdžių, bet ir teikiamos kinezitarapijos, psichologo paslaugos), žmogus palydimas į darbo rinką.

Šiaulių darbo rinkos mokymo centras EQUASS kokybės sistemą pasitvirtino jau 3 kartą. Pasak Profesinės reabilitacijos skyriaus vadovės Giedrės Martinaitienės, nors atsirado daugiau popierių ir pradžioje buvo sunku, tačiau pagerėjo paslaugų kokybė, atsirado sistema.

 

Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro Druskininkų filiale įrengta moderni virtuvė.

Tinklalapyje – profesinės reabilitacijos dalyvių darbai

A. Kandratavičienės teigimu, neįgalieji pridaro labai gražių darbų: pintų, megztų, floristikos dirbinių ir pan. – daugelis žmonių juos mielai įsigytų, tačiau nežino, kur rasti. Todėl kilo sumanymas sukurti tinklalapį, kuriame vienoje vietoje būtų matomi visi profesinės reabilitacijos dalyvių ir kitų neįgaliųjų darbai.

Pasak Valakupių reabilitacijos centro projektų koordinatorės Marijos Markinos, žmogus, tinklalapyje atradęs vieną ar kitą dirbtinį, galėtų susisiekti su jį gaminusia įstaigą ar asmeniu ir jį įsigyti. Dovanų idėjos, drabužiai, prekės namams, papuošalai, aksesuarai – tinklalapyje bus galima rasti visą spektrą iš įvairių medžių ir įvairiomis technikomis atliktų darbų.

R. Mieldažienės teigimu, iš jų centro dažnai užsisakoma duonos, konditerijos gaminių, tačiau labai populiarios ir įvairios paslaugos, apie kurias taip pat galima būtų skelbti tinklalapyje. Mažas pajamas gaunantys žmonės, pensininkai gali nebrangiai pasinaudoti Žirmūnų darbo rinkos profesinės reabilitacijos dalyvių teikiamomis masažo, kirpimo, manikiūro, pedikiūro paslaugomis.

Visa informacija – vienoje vietoje

Profesinės reabilitacijos paslaugos teikiamos 10-yje šalies miestų (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje, Radviliškyje, Trakuose, Marijampolėje, Mažeikiuose), galima pasirinkti iš daugiau nei 100 mokymo programų (šiemet neįgalieji buvo pasirinkę 114), tačiau informacijos apie veikiančias profesinės reabilitacijos įstaigas, jų siūlomas mokymo prog­ramas nėra daug.

Neįgaliųjų reikalų departamento iniciatyva parengtas ir išleistas lankstinukas, kuriame šią informaciją bus galima rasti vienoje vietoje. Lankstinukai platinami Lietuvos darbo biržos teritoriniuose padaliniuose, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos skyriuose ir kitur. Kiekvienas besidomintis iš jų galės sužinoti, kokia profesinės reabilitacijos įstaiga veikia arčiausiai jo, o galbūt pasirinkti kitą, kurioje ras sau patinkančią mokymo programą.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, per 2016 m. profesinės reabilitacijos programoje dalyvavo 971 asmenys. Jie dažniausiai rinkosi apskaitininko, prekybos salės darbuotojo, kompiuterio techniko, floristo-gėlių pardavėjo, kompiuterių techniko, slaugytojo padėjėjo, staliaus, santechniko, plataus profilio kirpėjo, dekupažo, kasininko juvelyro, kompiuterinio raštingumo, meninių odos dirbinių gamintojo, reklamos maketuotojo programas. Tačiau pavarčius lankstinuką, matyti, kad yra ir kur kas įvairesnių profesijų – krautuvo vairuotojo, želdynų prižiūrėtojo, bitininkystės darbuotojo. Jų spektras – labai įvairus. Vis dėlto labai svarbu, kad renkantis būsimą profesiją žmogaus norai atitiktų ir galimybes. Tai įvertinama profesinės reabilitacijos pradžioje.

Siūlo atrasti save iš naujo

Lietuvos darbo birža skelbia, kad įsidarbino šiek tiek daugiau nei pusė profesinės reabilitacijos programą baigusiųjų. VšĮ „Profesijų spektras“ direktorės Aldonos Baziliauskienės teigimu, jos vadovaujamame centre besimokantieji turi galimybę įgyti praktikos realioje darbo vietoje, todėl dauguma jų nesunkiai įsidarbina, o dar ir steigia darbo vietas kitiems – atidaro grožio, masažo salonus ir pan.

Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro Druskininkų filialo vadovės pareigas laikinai einanti Vaida Jautakienė sako, kad Druskininkuose nesunkiai darbo randa SPA paslaugų teikėjai, grožio specialistai. Filialas neseniai įsirengė šiuolaikišką virtuvę, kurioje mokosi būsimieji duonos gaminių kepėjai, virėjai, konditeriai. Deja, dar nėra labai daug norinčių mokytis šių specialybių, nors jos labai paklausios. Dažniausiai renkamasi kelionių vadovų, draudimo konsultantų, medžio dirbinių drožėjų, siuvėjų ir santechnikų mokymo programas. Iš 17 programą baigusiųjų 11 įsidarbino.

A. Baziliauskienės manymu, profesinė reabilitacija – tai gera proga pradėti gyvenimą iš naujo, jei jis sugriuvo dėl ligos ar traumos. „Mes priimame visus – labiausiai tuos, kuriuos visuomenė „nurašė“ ir padedame atsistoti ant kojų“, – sako VšĮ „Profesijų spektras“ direktorė. Pasak jos, žmogus čia ne tik mokomas profesinių įgūdžių, jam padedama ir psichologiškai, jis gali pasinaudoti teikiamomis sveikatinimo paslaugomis. Ir vis dėlto kaip seksis, daugiausiai įtakos turi paties žmogaus noras ir pastangos. Žinios ir įgūdžiai – tik įrankis tam pasiekti.


Emilija STONKUTĖ 
Autorės nuotr.

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt