Seval Saglik, mielą, besišypsančią 20-metę, sėdinčią neįgaliojo vežimėlyje, mažiausiai dukart per savaitę galima sutikti riedančią į Vingio parko stadioną ar į Vilniaus kolegijos sporto salę – ji skuba į fizinio aktyvumo užsiėmimus. Beveik metus lankomos treniruotės su triračiais ir eisenos treniruokliu jau tapo neatsiejama nuo vaikystės fizinę negalią (cerebrinį paralyžių) turinčios merginos gyvenimo dalimi.
Kelia sau ambicingus tikslus
Seval prisimena, nuo ko viskas prasidėjo: „Kai pirmą kartą 2021 m. rugpjūčio 29 d. apsilankiau Aktyvaus užimtumo centre „Eik“, buvo lietingas sekmadienis. Tokią dieną daugelis žmonių mieliau drybsotų ant sofos, bet juk toks pasyvus savaitgalis ne man – žmogui, bet kokia kaina siekiančiam savo tikslo. Tądien Vingio stadione vyko Centro „Eik“ organizuota Draugų ir sporto šventė. Centro bendruomenė mane, naujokę, pasitiko draugiškai ir rūpestingai.“ Mergina puikiai pamena tą akimirką, kuomet jai sėdus už triračio vairo, trenerė Aušra Kriškoviecienė nustebino sakydama, kad su tokiu užsispyrimu ir dideliu noru netrukus galėtų išbandyti savo jėgas netgi bėgimo su triračiais varžybose.
Šie trenerės žodžiai buvo pranašiški – kovo 5 d. S. Saglik kartu su Centro „Eik“ komanda startavo Lietuvos žmonių su negalia uždarų patalpų čempionate ir 60 m bėgimo su triračiu rungtyje. Mergina neslepia, kad prieš šias varžybas patyrė nemažai jaudulio, bet komandos draugų ir trenerių bei šeimos palaikymas padėjo nugalėti visas baimes. Ir ji neketina sustoti, o kelia sau vis ambicingesnius tikslus: liepos 10 d. drauge su Centro „Eik“ triratininkais ruošiasi keliauti į „Frame Running“ stovyklą, kuri vyks Kopenhagoje, ten išbandyti savo jėgas tarptautinėse CPISRA bėgimo su triračiu varžybose kartu su pajėgiausiais šios neįgaliųjų sporto šakos dalyviais iš viso pasaulio.
Padėjo sustiprėti
Seval pripažįsta, kad ir fizinio aktyvumo užsiėmimai su kineziterapeutu Karoliu Tuska, ir A. Kriškoviecienės vedamos treniruotės su bėgimo triračiu padėjo ne tik sustiprėti fiziškai, bet ir labiau pasitikėti savo jėgomis, motyvuotai siekti rezultato ir tobulėti. Sportas greta jojimo ir tapybos puikiai papildė mėgstančios turiningai laisvalaikį leisti aktyvuolės veiklas. Tiesa, šiuo metu Seval laisvo laiko nelabai ir belieka – ji laiko pavasario sesijos egzaminus.
S. Saglik yra nebe pirmasis žmogus, atradęs aktyvių ir prasmingų veiklų Centro „Eik“ bendruomenėje. Draugiškas ir pagarbus bendravimas, nuolatiniai fizinio aktyvumo užsiėmimai ir sveikatinimas, kultūros, meno edukacijos – šie dalykai ir bendri renginiai kasmet į eikliąją bendruomenę pritraukia vis daugiau naujų narių: ir žmonių su negalia, ir jų šeimų. Galima sakyti, kad centro bendruomenė per 6 savo gyvavimo metus tapo gausia ir vieninga, bendrų tikslų siekiančia šeima.
Sportas padeda būti savarankiškesniems
Stiprėti fiziškai ir emociškai, tobulėti ir būti savarankiškesniems, atverti platesnes galimybes pozityviai žmonių su negalia integracijai į visuomenę bei auginti savo bendruomenės ir visos pilietiškos visuomenės brandumą – tokių rezultatų pasiekti padeda Aktyvaus užimtumo centro „Eik“ vykdomos nuolatinės veiklos bei įvairūs projektai. Vienas iš jų – nuo 2019 m. vykstantis „Neįgaliųjų fizinio aktyvumo ir sporto su triračiais plėtra Vilniaus mieste“ projektas, bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis. Nuo šio projekto vykdymo pradžios judėti ir reguliariai lankyti fizinio aktyvo užsiėmimus su eisenos treniruokliu bei treniruotes su bėgimo triračiais buvo įkvėpti 34 žmonės su negalia. Išaugus dalyvių skaičiui, įsigyti 4 nauji triračiai; suorganizuoti 36 pažintiniai renginiai sporto ir laisvalaikio galimybių su bėgimo triračiais pristatymui.
Susiduria su sunkumais
Nors mūsų visuomenėje akivaizdžiai pastebimi pozityvūs požiūrio į žmones su negalia pokyčiai, deja, šiems žmonėms kasdien vis dar tenka susidurti su kliūtimis. Centro „Eik“ treniruotes Vilniuje lankantys žmonės šiuo metu susiduria su pavėžėjimo paslaugų stygiumi.
Neseniai S. Saglik šeima patyrė nesusipratimą, kai automobiliu važiavoį treniruotę Vingio stadione. Dėl parke vykusio koncerto automobilį apsaugos pareigūnai apgręžė, nors jis buvo registruotas, kad turi būti praleistas. Merginai su neįgaliojo vežimėliu teko važiuoti beveik kilometrą iki užsiėmimų.
„Lietuvoje žmonės su negalia priimami įvairiai. Asmeniškai aš kartais jaučiuosi taip lyg būčiau visuomenės užribyje“, – atvirauja S. Saglik. Ji pasakoja apie savo patirtį, kai lankydama pradinę mokyklą turėjo visus 4 metus lipti laiptais į antrą aukštą. Buvo labai sunku... Jai baigus pradinę mokyklą, mokytojai buvo atlikta kelio operacija. Tik tuomet klasė buvo perkelta į pirmą aukštą. Kai Seval buvo 11 klasėje, antrąją mokslo metų dieną sugedo liftas. Visus metus Seval teko mokytis namuose. Situacija pasikeitė tik tuomet, kai šeima kreipėsi į merą R. Šimašių.
„Ką darai, daryk su meile“
S. Saglik su savo vardu gavo ir svarbiausią gyvenimo kredo. „Vardo Seval reikšmėje slypi trumpas, tačiau, mano manymu, reikšmingas pamokymas „Severek al“, o tai verčiant iš turkų kalbos reikštų „Ką darai, daryk su meile“. Dauguma žmonių, pirmą kartą išgirdę tokį vardą, smalsauja, iš kur jis, todėl paatvirausiu – jis yra turkiškos kilmės.“ (Mergina gimė ir užaugo Lietuvoje, o jos iš Turkijos kilęs tėtis puikiai kalba lietuviškai.)
Su meile širdyje ir nepaprasto šiltumo šypsena veide – taip S. Saglik skinasi kelią savo svajonių link kartu su bendraminčiais ir bendražygiais iš Centro „EIK“ bendruomenės. „Apibendrindama savo patirtį, galiu pasakyti, kad esu dėkinga visai Centro „EIK“ komandai, kuri visada pagelbėja, kai to reikia, ir visuomet skatina judėti tik į priekį. Labai džiaugiuosi, kad turiu galimybę būti tokios nuostabios komandos dalimi.“
Jūratė STONGVILIENĖ
R. 06-20
Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.
