Kultūrinė veikla padeda išlaikyti žmogiškuosius ryšius

Šv. Kotrynos bažnyčioje surengtas koncertas „Nacionalinis „Spalvų muzikos“ orkestras ir draugai“.

Atvira visuomenė
Nustatymai

Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ vadovė Viktorija Vitaitė įsitikinusi – nepaisant pandemijų ir karantinų, žmogiškas ryšys turi išlikti. Todėl draugijos muzikinė veikla nenutrūko ir šiuo nelengvu laikotarpiu – keitėsi tik jos formos, raiškos būdai, atsirado naujų iniciatyvų. 

Unikaliam muzikavimo būdui – 25-eri

Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ pirmininkė, nacionalinio „Spalvų muzikos“ orkestro sumanytoja V. Vitaitė sako, kad šie metai jiems buvo labai svarbūs. Prieš 25 metus į Lietuvą atkeliavo tik­rą perversmą sukėlusi spalvų ugdymo metodika. Spalvomis žymimos natos, jų atitikmenys ant muzikos instrumentų intelekto negalią turintiems jaunuoliams suteikė galimybę išmokti muzikuoti. Pagal iš Olandijos perimtą metodiką pradėti rengti respublikiniai seminarai, ėmė burtis muzikos kolektyvai. Prieš 22 metus susikūręs nacionalinis „Spalvų muzikos“ orkestras gyvuoja iki šiol. Vieninteliame tokio pobūdžio kolektyve muzikuoja apie 60 negalią turinčių žmonių ir muzikos profesionalų iš Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos, Joniškio, Druskininkų ir Kauno. Kartu su šiais atlikėjais koncertuoja respublikinio konkurso–festivalio „Perliukai“ laureatai – gabūs, talentingi, jauni muzikos atlikėjai, turintys regos, fizinę ar kitą negalią.

„Spalvų muzikos“ orkestras kasmet parengia ir pristato naujas koncertines programas. Kolektyvuose išmokti kūriniai gludinami ir derinami bendrose muzikinėse stovyklose, kūrybinėse dirbtuvėse. Pasak V. Vitaitės, buvo neįmanoma įsivaizduoti, kad visi metai galėtų iškristi iš šių žmonių gyvenimo ir veiklos. „Muzikavimas jiems – ne tik kūrybinė saviraiška, bet ir galimybė socializuotis, įsitraukti į aktyvų gyvenimą“, – sako V. Vitaitė ir priduria, jog buvo labai svarbu, kad ir per pandemiją orkestras gyvuotų, žmonės suvažiuotų, kartu muzikuotų. – Su vadovais bendravome virtualiai, per zoom programą aptarėme planus, neatsisakėme ir muzikinių stovyklų, kūrybinių dirbtuvių, jas vainikuojančių koncertinių pasirodymų, tik šiemet jie buvo kitokie.“

Neįgaliesiems muzikavimas – ne tik kūrybinė saviraiška, bet ir galimybė socializuotis.

Naujos muzikinės iniciatyvos

„Gubojos“ renginiai šiemet buvo apjungti į projektą „Neįgaliųjų bendruomenės muzikinės iniciatyvos Lietuvos regionams“. Projektas apėmė nacio­nalinio „Spalvų muzikos“ orkestro ir respublikinio konkurso–festivalio „Perliukai“, kuriame dalyvauja gabūs muzikai neįgalieji, jų pedagogai, tęsinį – Palangoje surengtą „Perliukų akademiją“.

Nacionalinis „Spalvų muzikos“ orkestras šiemet turi du vyriausiuosius dirigentus, šios metodikos pradininkus: Romualdą Brūzgą iš Vilniuje veikiančios draugijos „Guboja“ „Spalvų orkestro“, ir Nataliją Pugačienę, nuo pat pradžių vadovaujančią Šiaulių miesto savivaldybės globos namų padalinio „Goda“ „Spalvų muzikos“ orkestrui. Šių dviejų kolektyvų pagrindu, pasitelkus profesionalius muzikos atlikėjus bei bendraminčius iš Joniškio, Klaipėdos, Alytaus, Druskininkų ir buvo organizuota muzikinė veikla: kūrybinės dirbtuvės su repeticijomis, edukaciniais, pažintiniais, kitais renginiais Vilniuje, Klaipėdoje, Trakuose; muzikinės stovyklos su panašia veikla Druskininkuose.

„Laikydamiesi visų rekomendacijų žmones padalinome į mažesnes grupes ir surengėme po dvi stovyklas, o jose paruoštus koncertus pristatėme atvirose erdvėse: Druskininkų Pramogų aikštėje ir Vilniaus alėjoje, netoli fontano, neįgaliųjų centro „Klaipėdos lakštutė“ kieme ir kitur“, – pasakoja V. Vitaitė ir pasidžiaugia, kad žiūrovų netrūko, o publika muzikuojančius jaunuolius priėmė labai šiltai.

Vyšnaite ant torto tapo Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje, ir Rūdiškių kultūros centre (Trakų r.) surengti koncertai „Nacionalinis „Spalvų muzikos“ orkestras ir draugai“. Pasak V. Vitaitės, ir čia buvo stengiamasi laikytis visų saugumo reikalavimų: žiūrovai iš anksto registruojami, prašomi dėvėti kaukes, dezinfekuoti rankas ir pan. Originaliai išspręsta ir atlikėjų saugumo problema – „Spalvų muzikos“ orkestras išsidėstė bažnyčios priekyje, o kartu su juo koncertavęs Vilniaus mišrus choras „Artyn“ – balkone. „Akustika čia puiki, o muzika įgavo dar vieną netikėtą spalvą. Žiūrovams gal ir buvo šiek tiek nepatogu pakeisti žiūrėjimo kampą, bet apie pora šimtų į koncertą susirinkusių žmonių galėjo jaustis saugiai“, – sako V. Vitaitė.

Pasak jos, Vilniuje ir Rūdiškėse surengti koncertai skyrėsi: Šv. Kotrynos bažnyčioje žiūrovus džiugino ką tik Lietuvos muzikos ir teatro akademiją baigę džiazo pianistas Raigardas Daraganas ir pianistė Dainora Laukžemytė, o taip pat dainininkai Vaida Butautaitė, Remigijus Sabaliauskas, Jurgis Brūzga. Rūdiškėse prie nacionalinio „Spalvų muzikos“ orkestro prisijungė šio miestelio vokalinis ansamblis „Svajonėlė“, taip pat dainavo V. Butautaitė, J. Brūzga.

V. Vitaitė džiaugiasi, kad net ir sudėtingomis aplinkybėmis Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos kultūros tarybos, Vilniaus miesto savivaldybės finansuojami kultūriniai renginiai buvo surengti, sulaukė visuomenės susidomėjimo.

Koncertai persikėlė į atviras erdves.

Šventė „Tau, Vilniau!“ sugrįš

Vis dėlto ne visų renginių tęstinumą pavyko išsaugoti. Neįgaliųjų organizacijos, kūrybingi jų nariai šiemet labai išgyveno dėl nutrūkusios tradicijos rugsėjo pradžioje suvažiuoti į sostinę, susitikti, pristatyti savo darbus, pasidžiaugti bičiulių kūryba. „Ir mes sulaukėme daugybės nusiminusių žmonių skambučių“, – neslepia V. Vitaitė. Pasak jos, esant pandeminei situacijai, be to, puikiai suvokiant, kad neįgalieji priklauso padidintos rizikos grupei, planuoti apie porą tūkstančių dalyvių suburiantį renginį būtų buvę labai neatsakinga. „Buvome nutarę surengti porą mažesnių renginių regionuose – Alytuje ir Marijampolėje. Negavę pakankamo finansavimo renginio Marijampolėje atsisakėme, o susitikimą Alytuje tikrai planavome, netgi buvome aptarę visus organizacinius reikalus. Turėjome tapti Alytaus miesto šventės dalimi, – pasakoja V. Vitaitė. – Vis dėlto birželio pradžia tokiems renginiams dar buvo per daug rizikinga, tad scenarijų teko keisti. Alytaus miesto šventė buvo išskaidyta į nedidelius renginius skirtinguose mikrorajonuose, atsisakyta mugių, bendrų koncertų, tad mums nebuvo kur įsiterpti. Be to, per karantiną kolektyvai nesirinko repetuoti, o poros pasidainavimų prieš galimą pasirodymą buvo per mažai.“

V. Vitaitė tikina, kad kitąmet šventė „Tau, Vilniau!“ tikrai sugrįš. „Yra daug diskusijų, kaip ji galėtų atsinaujinti. Norime, kad šio renginio vizitine kortele taptų profesionalumas, jis išsiskirtų savo kokybe, todėl jau iš anksto raginame kolektyvus atsakingai jam ruoštis, – sako V. Vitaitė. – Norime, kad šis renginys išsisklaidytų, integruotųsi į bendrą šventę – jau porą metų vilniečius ir sostinės svečius kvietėme prisijungti prie per senamiestį nusidriekiančios šventinės eisenos, prisistatėme ne vien Katedros aikštėje, bet ir Gedimino pilies papėdėje. Keitėsi ir pačios šventės formatas – įtraukėme ir edukacines veiklas, kvietėme į diskusijas.“

Pasak renginio organizatorės, svarstoma ir idėja vienais metais visus sukviesti į Vilnių, kitais šventę surengti kokiame nors regione. „Čia renginiai nebūtų tokie masiški, bet turėtų savo spalvą, – svarsto V. Vitaitė ir priduria, kad prieš kelerius metus įvairiuose šalies miestuose rengtos šventės „Būkime kartu“ pasiteisino, jose galėjo dalyvauti ir aplinkiniuose kaimeliuose gyvenantys žmonės, kurie į Vilnių labai retai beišsirengia. – Žmonės nori susitikti, pabendrauti. Puikios emocijos lydėjo Telšiuose, Ukmergėje, Utenoje, Marijampolėje ir kituose miestuose vykusias šventes „Būkime kartu“.

Pasak V. Vitaitės, įdomia kultūros proceso forma gali tapti Lietuvos neįgaliųjų draugijos idėja rengti respublikines neįgaliųjų dainų šventes, apie tai ji jau kalbėjosi su LND pirmininku Ignu Mačiuku. Šią bei kitas galimas iniciatyvas „Gubojos“ vadovė žada aptarti su pagrindinėmis skėtinėmis organizacijomis, padiskutuoti, kartu paieškoti naujų formų.

„Kultūros procesas – universalus, o rezultato galima siekti įvairiais būdais. Tokie renginiai leidžia įvertinti save platesniame kontekste, į juos įsitraukia įvairias negalias turintys žmonės, visa visuomenė, – sako Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ vadovė V. Vitaitė. – O tai padeda suartėti, geriau vieni kitus pažinti, keisti požiūrį į negalią.“

Aldona MILIEŠKIENĖ

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt