Stovykloje moterys bandė pažvelgti į save iš naujo

Lietuvos neįgaliųjų draugija 10 moterų pakvietė į stovyklą „Neregėta Aš“.

Atvira visuomenė
Nustatymai

Jau antrą kartą Lietuvos neįgaliųjų draugija pakvietė moteris į stovyklą „Neregėta Aš“. 10 dalyvių, vadovaujamos moterų saviugdos trenerės Jurgos Juodkazytės, stovykloje mokėsi pamatyti save iš naujo, atrasti gražesnes savo savybes. 

Ką nors gero gavo kiekviena

Stovyklos vadovė J. Juodkazytė sako tikinti, kad dauguma moterų įgavo naujų įgūdžių ir praktikų, išmoko pratimų, padedančių išlaisvinti ir atrasti save. „Nemanau, kad 100 procentų viskas pavyko, bet ką nors išsinešė kiekviena“, – sako moterų saviugdos trenerė. Pasak jos, kai kurios suprato, kad norint pokyčių, pirmiausia reikia pakeisti savo elgesį. Buvo moterų, kurios galvojo, kad jų situacija visų blogiausia, bet pabendravusios su kitomis, pamatė, kad daugelio istorijos ne mažiau skausmingos – visos yra patyrusios netekčių, gyvenimo smūgių. J. Juodkazytės teigimu, daug duoda ir praktinės veiklos. Stovykloje moterys darė žibintus, puošė puodelius, kūrė koliažus. Kai kurioms tai suteikė itin daug džiaugsmo – kad gali kažką gražaus sukurti. „Moterys atsiskleidė kaip labai kūrybingos – rašo eiles, turi daug idėjų“, – džiaugėsi stovyklos vadovė.

„Pastebėjau labai didelį moterų vienišumą. Dauguma stovyklos dalyvių buvo vyresnio amžiaus – arba našlės arba išsiskyrusios, vaikai išvažiavę į užsienį. Daugelį slegia finansinės problemos, kamuoja sveikatos bėdos, jos patiria savirealizacijos problemų. Bendravimas, atitrūkimas nuo kasdienybės ir gebėjimas pažvelgti į savo situaciją iš šalies labai naudingas“, – dalijasi įspūdžiais J. Juodkazytė.


Stovykla galėtų vykti kasmet

Zita Labokaitė įsitikinusi – tokiose stovyklose daugybę svei­katos problemų turintiems žmonėms reikėtų dalyvauti bent kartą per metus. Moteris sako, kad pirmą stovyklos dieną ji dar galvojo apie savo bėdas, o vėliau užsimiršo ir atsipalaidavo ir svarbiausia – gerai miegojo. „Kai sėdi tarp 4 sienų, esi vienas, o čia susitinki su įvairiais žmonėmis, pabendrauji. Pamatai, kad ir kitus panašios bėdos kamuoja“, – dalijasi įspūdžiais Z. Labokaitė. O rūpesčių moteris turi užtektinai – užsimiršti neleidžia 8 turimos išvaržos ir iš to kylančios bėdos. Vargina nuolatiniai skausmai. Operuoti gydytojai nesiima – pernelyg pavojinga. Dar liūdniau, kad pastaruoju metu nebegali nei skaityti, nei rašyti. „Apie darbą galiu tik pasvajoti – pati su savimi nesusitvarkau“, – sako Z. Labokaitė. Jai stovykloje labiausiai patiko pamokos, kaip bendrauti su įvairiais žmonėmis, kaip nenuvertinti savęs, kaip būti savimi, o ne tokiu, kokiu nori matyti kiti žmonės.

„Grupinės sesijos ir praktikos, savęs pažinimas, įvairūs metodai, padedantys išlaisvinti ir atrasti save, kūrybiškumo atskleidimas piešiant, kuriant ir, be abejo, nuostabus poilsis prie jūros ir laikas sau. Visa tai – moterų su negalia stovykla“, – sakė stovyklos organizatorė Saulė Vėjelienė. Ji pasidžiaugė, kad nors moterys pradžioje atsivėrė nedrąsiai, vėliau noriai įsijungė į siūlomas veiklas ir netgi pačios pradėjo rodyti iniciatyvą. Džiugu, kai idėją palaiko ir kiti – įmonės „Biok“ ir „Uoga uoga“ padovanojo įvairios kosmetikos, žurnalo „Žmonės“ redakcija – žurnalų ir apsaugos nuo saulės.

„Tai nestandartinė stovykla, tačiau padeda moterims palikti namuose susikaupusį nuovargį ir stresą, įgalina lengviau įveikti gyvenimo iššūkius“, – sakė S. Vėjelienė.

Emilija STONKUTĖ

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt