Atsakinga ir pozityvi tėvystė verta didelės pagarbos

Edmundas Buklys su vyriausiu sūnumi Edvinu ir seserimi Justina įsiamžino su Prezidentu Gitanu Nausėda ir Diana Nausėdiene.

Atvira visuomenė
Nustatymai

Tėvo dienos išvakarėse Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana Nausėdiene surengė tėvų pagerbimo ceremoniją ir įteikė jiems padėkas už atsakingą ir pozityvią tėvystę. Tarp pagerbtų tėvų – ir negalią turintys ar neįgalias atžalas auginantys tėvai, kuriuos pristatė Lietuvos negalios organizacijų forumas ir asociacija „Savarankiškas gyvenimas“.

Vaikams svarbūs abu tėvai

Į prezidentūros Kolonų salę susirinkusius tėvus, daugelį jų atlydėjusius vaikus šiltai sutikęs Prezidentas G. Nausėda pabrėžė, kad motinos ir tėvo vaid­menys šeimoje yra nepakeičiami ir vienas kitą papildantys, o jų svarba – neišmatuojama. „Ilgai laikėme, kad motinystė, jos džiaugsmai ir vargai yra alfa ir omega. Tačiau šiandien tėvystė nereiškia – būti šalia. Tėvystė reiškia – būti kartu. Tėtis turi dalytis džiaugsmais, vargais, viltimis, perspektyvomis, nes tik tai, mano įsitikinimu, yra tikra šeima“, – kalbėjo šalies vadovas.

Minint Motinos dieną Prezidentas būriui mamų įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalius. Tėvai kol kas pagerbti tik padėkomis – iškilmingoje ceremonijoje jos įteiktos 18 atsakingų tėvų. Prezidentas išsakė viltį, kad kitais metais motinų ir tėvų pagerbimas nesiskirs – jis jau pateikė Seimui Valstybės apdovanojimų įstatymo pataisas, kad ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu būtų galima apdovanoti ne tik penkis ir daugiau vaikų užauginusias motinas, bet ir tėvus, globėjus.

„Reiškiu labai nuoširdžią pagarbą Jums – žmonėms, konkrečiu pavyzdžiu įrodžiusiems tikrąją tėvystės vertę“, – savo kalboje sakė Prezidentas, dėkodamas susirinkusiems už sąmoningai prisiimtą atsakomybę už šeimą, iniciatyvumą globos ir įvaikinimo srityje, aktyvų dalijimąsi tėvystės gebėjimais ir gerą pavyzdį bendruomenei.


Abipusis pasididžiavimas

Lietuvos negalios organizacijų forumui pasiūlius į Tėvų pagerbimo ceremoniją buvo pakviestas trijų vaikų tėtis Edmundas Buklys. Prieš 16 metų į eismo įvykį patekęs jaunas vyras patyrė sunkią traumą – lūžo stuburas. Nuo tada Edmundas juda tik neįgaliojo vežimėliu. Nelaimingas atsitikimas iš esmės pakeitė vyro gyvenimą. Iširo ir šeima. Trys maži sūnūs liko su motina, bet Edmundo ryšiai su jais nenutrūko – jie nuolat matėsi, bendravo.

Sustiprėjęs po traumos Edmundas iš Kėdainių persikėlė į Vilnių, susirado darbą, po to 8 metus vadovavo neįgaliųjų organizacijai ir iki šiol rūpinasi aplinkos prieinamumu, kad neįgaliesiems būtų sudarytos vienodos sąlygos mokytis, dirbti, vairuoti, dalyvauti visaverčiame gyvenime. Gyvenimą į savo rankas suėmęs vyras įstojo į universitetą, įgijo socialinio darbo išsilavinimą, dabar tęsia studijas magistratūroje.

Daugiau kaip prieš dešimt­metį Edmundas susigrąžino ir vaikus, prisiėmė atsakomybę pats juos auginti, rūpintis. Ir jam tai puikiai sekėsi. Dabar sūnūs jau suaugę: vyriausias gyvena savarankiškai, dirba, jaunėlis pasirinko karininko kelią ir jau metus studijuoja Generolo Jono Žemaičio karo akademijoje. Tik vidurinysis gyvena su tėčiu, nes turi negalią. 24 metų vaikinas negali būti savarankiškas, jam reikalinga nuolatinė priežiūra, pagalba, kontrolė.

Pasak Edmundo, rasti darbą turint lengvą protinį atsilikimą – „misija neįmanoma“, todėl kreipėsi į socialinę įdarbinimo agentūrą (VšĮ „SOPA“), kuri, išsiaiškinusi vaikino galimybes, pasiūlė atlikti praktiką restorane „Pirmas blynas“ (pagal projektą „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“), kur jis galės lavinti savo darbo įgūdžius, išmoks dirbti bendraujant su kolektyvu ir klientais.

Vaikai – Edmundo tikslas, dėl kurio jis stengėsi kabintis į gyvenimą, nepasiduoti sunkumams, ieškoti išeities iš sudėtingos situacijos. Ir jam tai puikiai pavyko! Vaikai jį įkvėpė nepasiduoti. Edmundas labai jais visais didžiuojasi. Ir džiaugiasi, kad šis jausmas – abipusis.


Stiprus vyriškas tėvo ir sūnų ryšys

Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ apdovanoti pasiūlytą Žilviną Mišeikį į iškilmingą ceremoniją atlydėjo jo jaunėlis sūnus Jokūbas. „Vyresnysis dar buvo užsiėmęs mokyk­liniais rūpesčiais“, – šiek tiek apgailestaudamas tarsteli Žilvinas, nes neabejoja, kad jam irgi būtų buvę prasminga dalyvauti tokiame renginyje, pamatyti, kad neįgalūs tėvai taip pat gerbiami ir vertinami.

Padėką už atsakingą tėvystę Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė dviejų sūnų tėvui Žilvinui Mišeikiui.

Žilvinas neslepia – netikėtai užklupusi negalia tapo nemenku išbandymu ir jam, ir jo sūnums. Gyvenimas susiklostė taip, kad jau kurį laiką šeima gyveno atskirai, o berniukai patys rinkosi, kiek su kuriuo iš tėvų nori gyventi. Kai Žilviną sukaustė negalia, sūnūs buvo su juo, tad visi kartu išgyveno šį gyvenimo virsmą, mokėsi priimti pokyčius. „Buvo nelengva – ir su negalia turėjau susitaikyti, ir vienas dviem berniukais pasirūpinti, bet viską įveikėme, – pasakoja vyras. – Apie trejus metus gyvenome kartu, puikiai sutarėme, vienas kitam padėjome. Mus sieja stiprus ryšys.“

Žilvinas atviras: sūnūs skirtingai priima jo negalią, tiksliau tai, kad jis gali judėti tik neįgaliojo vežimėliu. Jokūbui tai visiškai natūralu, jis visada padeda, o paauglys Kristupas Žilvinas rateliuose sėdinčio tėčio šiek tiek gėdijasi. Vaikinas yra sulaukęs pašaipių klasės draugų replikų, todėl jautriai sureagavo ir į tėčio įrašą socialiniuose tinkluose, išsakiusį savo nusivylimą, kad negalėjo patekti į porą mokykloje vykusių renginių, nes pastatas visiškai nepritaikytas neįgaliesiems, netgi paprašė šį įrašą ištrinti... „Jis labai stipriai išgyveno, kai man buvo blogai. Esu keletą kartų sakęs, kad neturėtų gėdytis mano situacijos, kad negalia žmogaus orumo nesumenkina“, – sako Žilvinas ir priduria sūnus patikinęs, kad tik futbolo su jais negalėsiąs žaisti, o daugiau niekas nepasikeis.

Žilvinas daug kalbasi su sūnumis, diskutuoja. „Neprimetu jiems savo nuomonės, dėl visko tariamės, kartu priimame sprendimus. Jaučiu, kad tokie vyriškai atviri mūsų pokalbiai prie arbatos puodelio augina jų savimonę ir savivertę, brandina juos kaip asmenybes“, – sako Žilvinas.

Jokūbui labai didelį įspūdį paliko apsilankymas prezidentūroje. Ž. Mišeikis neabejoja, kad matydamas, kaip Prezidentas tėčiui įteikė padėką už atsakingą tėvystę, sūnus suprato, koks svarbus tėčio ryšys su jais ir dar labiau jį vertins. Ilgai atmintyje išliks ir prisiminimas, kaip drauge su jais išgerti kavos puodelio prisėdo Prezidentas G. Nausėda su pirmąja ponia D. Nausėdiene.

Aldona DELTUVAITĖ
LR Prezidento kanceliarijos archyvo/Roberto Dačkaus nuotr.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt