Nuotolinis darbas – patirtis, kuri leidžia padėti kitiems

Giedra Bielskė.

Atvira visuomenė
Nustatymai

* * *

Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro Dienos centre žmonėms su negalia „Verdenė“ teikiamas bendrąsias ir asmens socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas gauna 63 asmenys. Daugiausiai tai pagyvenę žmonės, kuriems reikalinga įvairi pagalba – tiek socialinė, tiek psichologinė. Dauguma jų gyvena vieni, šeimos nariai arba išvykę ir gyvena užsienyje, arba kituose šalies miestuose, kiti apskritai yra vieniši, neturi šeimos.

Paskelbus Lietuvoje karantiną, susijusį su viruso COVID-19 pandemija, dienos centrai žmonėms su negalia ir pagyvenusiems žmonėms visoje Lietuvoje buvo uždaryti. Pažeidžiamiausi asmenys liko be paslaugų. Tai reiškia, kad padidėjo streso, įvairių priklausomybių rizika. Žmonės bijo įsileisti į namus svetimą, nepažįstamą žmogų, tuo labiau – su veido kauke.

Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro administracijai sudarius sąlygas Dienos centrui „Verdenė“ dirbti su lankytojais nuotoliniu būdu, atsirado galimybė neįgaliam ar pagyvenusiam žmogui „išvysti dienos šviesą“.

Įvertinus esamą situaciją ir tai, kad Dienos centro lankytojai – gebantys ir turintys visas galimybes naudotis informacinėmis technologijomis, beveik visi turi išmaniuosius telefonus, moka juose valdyti informaciją, prasidėjo įdomus ir labai reikalingas nuotolinis darbas. Džiaugiuosi, kad Švenčionių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialai dar gerokai iki karantino organizavo kompiuterinio raštingumo kursus žmonėms su negalia ir pagyvenusiems asmenims, kuriuose jie mokėsi ne tik rašyti, skaityti, naršyti internetinėje erdvėje, bet ir registruotis, bendrauti socialiniuose tinkluose, naudotis programėle Skype. Žmonės išmoko ne tik kompiuteriu, bet ir išmaniuoju telefonu naudotis internetu, siųsti vienas kitam nuotraukas, vaizdo medžiagą, dalyvauti vaizdo konferencijose. Visa tai labai pravertė bendraujant nuotoliniu būdu.

Turiu prisipažinti, kad nuotolinis darbas daug sudėtingesnis ir sunkesnis nei įprastinis. Jis reikalauja kur kas daugiau pasiruošimo, laiko ir resursų. Tiesiog nepamatai, kaip prabėga darbo diena, o vis dar dirbi – juk žmogui, norinčiam pabendrauti, pasiguosti, ar dar neužbaigusiam paskirtos užduotėlės, nepasakysi, kad man jau laikas „atsijungti“.

Ir socialinių paslaugų poreikis per karantiną tik išaugo, nes žmonės apimti baimės, panikos, kiti – net nevilties. Su šiais žmonėmis dirbu jau 19 metų ir negaliu jų palikti likimo valiai. Todėl išsitraukiau elektrinę siuvimo mašiną ir pradėjau mokytis siūti, kad galėčiau visus cent­ro lankytojus aprūpinti daugkartinėmis veido kaukėmis, nes viruso protrūkio pradžioje medicininių kaukių įsigyti buvo neįmanoma. Pasiuvau per 200 dviejų, trijų sluoksnių veido kaukių ir išdalinau tiems, kurie jų neturėjo.

Nusprendžiau karantino metu neleisti nuobodžiauti ir patiems rankdarbių mėgėjams. Pirmiausia išdalinu užduotėles (kam – telefonu, kam per Skype ar Facebook paskyras), kurias jie turi atlikti. Pasiūlau gaminti įvairius darbelius (paveikslus iš kruopų, įvairių grūdų, darbelius iš modelino ar plastilino, mezginius, nėrinius, papuošalus ir t.t.).

Labai svarbu žmonėms realiai matyti, kaip gaminami kai kurie darbeliai. Tam pasitelkiau Skype programėlę (9 lankytojams) ir Facebook socialinį tinklą (18 lankytojų), kuriuose galiu pateikti pačios nufilmuotą vaizdo medžiagą: „Kaip pasigaminti ar pasisiūti daugkartinę veido kaukę“, „Margučių dažymo pamokėlės“, „Kaip pasigaminti laikraštinę lazdelę“, „Pynimo iš laikraščių pamokėlės“. Po filmuotų pamokėlių peržiūros kitą dieną surengiame vaizdo konferencijas, per kurias aptariame, kaip žmonėms sekėsi, kokios nuotaikos ir pan. Kai kurie lankytojai atsiunčia savo darbelių nuotraukas, kurias aptariame arba grupėje, arba individualiai. Kasdien ruošiu vis naujas pamokėles.

Džiaugiuosi, kad jau galima apsilankyti kanceliarinių prekių parduotuvėse ir įsigyti reikalingų medžiagų rankdarbiams, nes lankytojai buvo nepasiruošę užimtumui karantino metu. Nors daugeliui buvo išdalintos reikalingos priemonės, jos labai greit išseko.

Mano kuriamos vaizdo pamokėlės nėra tobulos, bet tikrai nuoširdžios, žmonėms suprantamos, o svarbiausia – laukiamos. Labai džiaugiuosi, kad jos sudomino ne tik Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro Dienos centro „Verdenė“ lankytojus. Jas seka, jomis pasinaudoja daugybė žmonių, gyvenančių ir kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

Giedra BIELSKĖ
Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro
Dienos centro „Verdenė“ socialinė darbuotoja

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt