12
A, Lap
10 Nauji straipsniai

Tinkamiausia priemonė – ne ta, kuri brangiausia

Žmogaus savarankiškumui trukdo nepritaikyta aplinka ir netinkamai parinkta techninės pagalbos priemonė.

Integracijos keliu
Nustatymai

Techninės pagalbos priemonės (TPP) – labai svarbi neįgaliųjų integracijos į visuomenę dalis. TPP vis tobulėja, jų skiriama vis daugiau ir įvairesnių, tačiau reikia dar labai daug nuveikti, kad kiekvienas žmogus gautų tokią priemonę, kuri geriausiai padėtų jam būti kuo savarankiškesniam. Neretai žmogus nežino, kokios priemonės gali tikėtis, arba ji parenkama netinkamai. Techninės pagalbos neįgaliesiems centras (TPNC) surengė mokymus savivaldybių socialiniams darbuotojams, kuriuose buvo pristatytos aprūpinimo TPP tvarka ir naujovės, pasidalyta praktiniais patarimais. 

Trūksta informacijos

Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro direktorė Beata Bartkienė sako, kad socialiniai darbuotojai susiduria su daugeliu problemų skirstant techninės pagalbos priemones. Pirmas dalykas, kurį B. Bartkienė pastebi – kad žmonės dažnai nežino apie tai, kad jiems gyvenimą galėtų palengvinti kokia nors priemonė.
Socialinei darbuotojai kyla klausimas, kas turi žmogų informuoti, kad jis gali pasinaudoti vienokia ar kitokia pagalba? Deja, gydytojai, pas kuriuos žmogus apsilanko pirmiausia, dažniausiai tokios informacijos nesuteikia. Vilniaus rajonas labai didelis, paslaugų centras įsikūręs Nemenčinėje, tad visų negalią turinčių žmonių čia dirbantys darbuotojai nepažįsta, o jie patys į centrą nesikreipia. Kita vertus, kai žmogus pateikia dokumentus priemonei gauti, dažnai jos atsiimti ateina jo artimieji, tad lieka neaišku, ar ta priemonė žmogui tikrai tiks.

Tiesa, situacija šiek tiek pasikeitė, kai socialiniai darbuotojai buvo įpareigoti atlikti žmogaus savarankiškumo vertinimą nustatant jo specialiuosius poreikius. Tai gera proga su žmogumi susipažinti. Tuomet pasiūlomos ne tik TPP, bet ir kitos jam reikalingos paslaugos. Būna atvejų, kad tas žmogus jau 5-erius metus nesikelia iš lovos, bet socialinių paslaugų centras nieko nežino apie jį.

TPNC direktorė Ilona Ogurcova.

Vežimėlis – ne visada lengvesnis yra geresnis

Seminare dalyvavusiems socialiniams darbuotojams buvo skirtos praktinės užduotys: vieni turėjo palydėti neįgaliojo vežimėlyje sėdintį žmogų į parduotuvę, kitiems teko atrasti 3 skirtumus tarp skirtingų vežimėlių, trečia komanda mokėsi dirbti su komunikacijos priemone Go talk, o dar viena grupė visą dieną turėjo nešioti imitacines pirštines ir akinius, kurios padeda geriau suprasti, ką jaučia silpniau rankas valdantis ar regėjimo problemų turintis žmogus.

Daugelis praktines užduotis atlikusiųjų sakė sužinoję nemažai dalykų, apie kuriuos nebuvo pagalvoję. Tarkim, stebint žmogų neįgaliojo vežimėlyje atrodo, kad jam judėti aplinkoje labai paprasta, tačiau iš tiesų taip nėra. Į parduotuvę lydėjusi grupė pamatė, kiek daug žmogaus savarankiškumui įtakos turi aplinka – ir sunkiai atsidarančios durys, ir nelygios grindinio plytelės, ir šaligatvių borteliai. Ir, be abejo, labai svarbu, kad žmogui būtų tinkamai parinktas vežimėlis. Pasak TPNC direktorės Ilonos Ogurcovos, dažnai manoma, kad kuo vežimėlis lengvesnis, tuo jis geresnis, tačiau iš tiesų taip nėra. Lengvo vežimėlio reikia aktyviam, savarankiškam žmogui, kad galėtų tą vežimėlį įsikelti į automobilį. Sunkesnis vežimėlis yra stabilesnis, ant jo dar galima užsidėti krepšį ar kitą nešulį. Be to, universalūs vežimėliai susiglaudžia, juos galima įdėti į didesnę bagažinę. Svarbu, kad priemonė tiktų būtent konkrečiam žmogui.

Jai pritarė ir savo patirtimi pasidalijusi visuomenės sveikatos specialistė Ana Staševičienė – prieš skubant imti labai manevringą, lengvą vežimėlį, reikia įvertinti savo galimybes ir būti įgudus jį valdyti. Pasak Anos, jai užtruko, kol išmoko saugiai judėti vežimėliu, ir ne kartą buvo atsidūrusi situacijoje, kai jo nesuvaldžiusi griuvo. TPNC direktorė įsitikinusi, kad žmogui nereikia skubėti skirti ir elektrinio vežimėlio. Atsisėdęs į rankomis varomą vežimėlį jis gali būti kur kas aktyvesnis ir savarankiškesnis.

Pasak asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidento Ričardo Dubicko, tam, kad vežimėlyje sėdintis žmogus jaustųsi patogiai, įtakos turi labai daug dalykų – vežimėlio plotis, nugarėlės įtempimas, padangų minkštumas ir pan. TPNC direktorės teigimu, labai svarbu vežimėlį ir tinkamai sureguliuoti. Norint padėti žmogui, reikia skirti jam dėmesio. Gerai būtų, kad jis pats pabandytų važiuoti vežimėliu įvairiais paviršiais. Na, o pradėti reikia nuo instrukcijos, kurią galima rasti TPNC kataloguose. Iškilus klausimų galima pasitarti skambinant bendruoju TPNC telefonu 19989.

Vežimėlių yra įvairių. Svarbu parinkti tinkamą.

Kaip padėti žmonėms, kuriems suku kalbėti?

Neretai nesinaudojama priemone, nes apie ją tiesiog per mažai žinoma. Vienas iš tokių instrumentų – komunikacijos įrenginys Go talk, kurio paskirtis – padėti komunikuoti asmenims, negalintiems kalbėti. Jis pirmiausia skirtas vaikams, ypač turintiesiems autizmo spektro sutrikimą, raidos sutrikimų ar cerebrinį paralyžių, tačiau gali būti naudingas ir kitais atvejais sutrikus kalbai – po insultų, sergant neurodegeneracinėmis ligomis ir pan. Kol kas priemonė skiriama žmonėms iki 21 metų, tačiau galima nemokamai į savo planšetinį kompiuterį atsisiųsti alternatyviosios komunikacijos programėlę „Mano žodis“.

Po insulto, galvos smegenų traumos, sergant tokiomis ligomis, kaip išsėtinė sklerozė, demencija, Alzheimeris, esant vaikų raidos sutrikimams, dėmesio koncentracijos ir hiperaktyvumo sindromui, gali pagelbėti pažintinių funkcijų lavinimo programinė įranga. Pateikus dokumentą, kad žmogui tokios programos reikia, jam suteikiama prieiga prie jos per turimą kompiuterį.

Su komunikacijos įrenginiu Go talk susipažinęs socialinis darbuotojas sakė, kad išmokti dirbti su šia priemone nesudėtinga, tiesiog reikia tam skirti šiek tiek laiko. Nemažai seminaro dalyvių apie ją sužinojo pirmą kartą.


TPP naujovės

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos skyriaus vyresnioji patarėja Jurgita Čiuladaitė-Pritulskienė pristatė aprūpinimo TPP naujoves, kurios įsigaliojo nuo š. m. rugsėjo 20 d.

Pradėtos kompensuoti naujos judėjimo ir klausos priemonės: mechaninio tipo varytuvas (išmokama įsigijimo išlaidų kompensacija iki 900 eurų vieną kartą per 6 metus); išmanusis laik­rodis-apyrankė, skirta klausos negalią turintiems žmonėms (ne daugiau kaip 49 eurai, skiriama vieną kartą per 3 metus).

Atsirado naujos kompensacijų rūšys – norintiems įsigyti elektrinį varytuvą gali būti išmokama išlaidų kompensacija (80 proc. faktinių įsigijimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 3800 eurų); taip pat sumažintas triračio ar keturračio kompensacijos išmokėjimo terminas (buvo vieną kartą per 6 metus, dabar – kartą per 4 metus).

Atsisakyta nuostatos, kad pirmą kartą nustačius aktyvaus tipo arba tetraplegikui išduodamo vežimėlio poreikį 6 mėnesius asmuo turi naudotis tik TPNC išduodamais vežimėliais – dabar galima iš karto įsigyti vežimėlį ir kreiptis dėl įsigijimo išlaidų kompensacijos skyrimo. Kita naujiena – čiužinys nuo pragulų gali būti skiriamas ir aktyvaus tipo vežimėliu besinaudojantiems žmonėms.

Be to, kreipiantis antrą kartą dėl tos pačios judėjimo priemonės, nebereikia pateikti išrašų iš medicinos dokumentų (forma 027/a).

Atsirado svarbi naujovė asmenims, kuriems nustatytas paliatyvios pagalbos paslaugų poreikis – jie, pateikę gydytojo išrašą apie šį poreikį, gali būti aprūpinami ne tik vežimėliais, vaikščiojimo rėmais ir vaikštynėmis, bet ir lovomis bei čiužiniais nuo pragulų.

Dar viena naujiena, aktuali aktyvaus tipo ir tetraplegikui skirtų vežimėlių naudotojams – 234 eurais padidėjo kompensacija už juos. Ji dabar siekia 1450 eurų.

Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt