13
T, Lap
10 Nauji straipsniai

Fizinę negalią turintieji netrukus sulauks asmeninio asistento paslaugos

Integracijos keliu
Nustatymai

Lietuvoje pradedama teikti daugeliui fizinę negalią turinčių žmonių gyvenimą palengvinsianti asmeninio asistento paslauga. Šią pagalbą turėtų gauti apie 1200 asmenų beveik visoje Lietuvoje. Dauguma savivaldybių jau kviečia teikti prašymus asmeninio asistento paslaugai teikti. 

Kas tai yra asmeninis asistentas?

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos skyriaus vyresniosios patarėjos Jurgitos Čiuladaitės-Pritulskienės, asmeninio asistento paslaugos tikslas – suteikti žmogui pagalbą atsižvelgiant į jo individualius poreikius. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai nėra paslauga, susijusi su buities darbais – asmeninis asistentas gali suteikti pagalbą namuose ir viešojoje aplinkoje, skatindamas paties žmogaus savarankiškumą. Jis netvarkys namų, neravės daržų, negamins valgyti, nekeis sauskelnių, nemaudys, bet gali padėti žmogui pačiam tai padaryti.

Kokios pagalbos galima tikėtis iš asmeninio asistento? Jis gali padėti žmogui apsirengti, susitvarkyti su kitais buities iššūkiais, gali lydėti į sveikatos priežiūros, užimtumo ar kitą instituciją, ten, kur jis norėtų praleisti laisvalaikį. Pavyzdžiui, asmeninis asistentas gali padėti apsipirkti – neįgaliojo vežimėlyje sėdintys žmonės gali nepasiekti, kas padėta aukštesnėse lentynose, jiems gali būti sunku parnešti pirkinius ir pan. Taip pat asmeninis asistentas gali padėti užmegzti bei palaikyti socialinius santykius su aplinka – pagelbėti žmogui, jei jis patiria problemų kalbėdamas, orientuodamasis laike ir aplinkoje, laikydamasis dienos režimo, planuodamas finansus, vartodamas vaistus ir pan.


Paslauga – darbingo amžiaus žmonėms

J. Čiuladaitės-Pritulskienės teigimu, asmeninio asistento pagalba teikiama darbingo amžiaus žmonėms. Dėl šios pagalbos gali kreiptis asmenys nuo 16 metų, kuriems nustatytas neįgalumo arba darbingumo lygis dėl fizinės (judėjimo, regos, klausos, vidaus organų sutrikimų) ir (ar) kompleksinės negalios, kuri visiškai arba vidutiniškai apriboja jų veiklą, dalyvumą (orientuotis, judėti, dirbti bei savarankiškai tvarkyti asmeninį ir socialinį gyvenimą), ir kuriems reikalinga kitų asmenų pagalba.

Paslauga teikiama įgyvendinant Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą pagal priemonę „Kompleksinės paslaugos šeimai“. Šiam projektui numatytas finansavimas iki 2021 metų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos Sąjungos investicijų skyriaus patarėja Vytenė Pivoraitė patvirtino, kad šiuo metu yra priimti sprendimai skirti finansavimą 56 savivaldybėms. Su dauguma jų jau yra pasirašyti ir susitarimai. Neringos ir Širvintų rajono savivaldybės informavo, kad šiuo metu teikti asmeninio asistento paslaugas nėra poreikio. Pagal priimtus sprendimus skirti finansavimą asmeninio asistento paslaugą gautų apie 1200 asmenų. Kai kuriose savivaldybėse, pavyzdžiui, Plungėje ši paslauga jau teikiama.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos skyriaus vyresnioji patarėja Jurgita Čiuladaitė-Pritulskienė.  


Kviečia kreiptis dėl asmeninio asistento pagalbos

Vilniaus miesto savivaldybės gyventojai nuo rugsėjo 1-osios jau gali teikti prašymus asmeninio asistento paslaugoms gauti. Pasak Vilniaus miesto Socialinės paramos centro socialinių programų koordinatorės Anastasijos Pydyk, norėdamas gauti šią paslaugą, asmuo pirmiausia turi kreiptis į savivaldybę, šiuo atveju – į Socialinės paramos centrą. Čia jis turi pateikti prašymą ir kitus dokumentus, patvirtinančius asmens tapatybę, neįgalumą bei teisę į prioritetą (skiriant asmeninio asistento paslaugas pirmumas teikiamas dirbantiems ar ieškantiems darbo, besimokantiems ir laukiantiems eilėje gauti socialines paslaugas įstaigoje). Dokumentai patikrinami ir informacija perduodama socialiniam darbuotojui, kuris, nuvykęs pas žmogų į namus, užpildys klausimyną ir priims sprendimą, ar jam reikia asmeninio asistento pagalbos ir kokių konkrečiai paslaugų reikia.

Pasak A. Pydyk, maksimalus galimos pagalbos laikas – 4 val. per dieną, 7 d. per savaitę. Jei visiems žmonėms reikėtų maksimalios pagalbos, asmeninio asistento paslaugą būtų galima suteikti 250 sostinėje gyvenančių žmonių. Tačiau tai mažai tikėtina – greičiausiai bus ir tokių, kuriems užteks 2 val. per savaitę. Taigi gaunančiųjų asmeninio asistento paslaugą bus daugiau. A. Pydyk teigimu, kol kas prašymų antplūdžio nėra. Be jokių abejonių, asmenų, kuriems reikėtų asmeninio asistento pagalbos, yra nemažai, bet žmonės ne visada skuba kreiptis – gal trūksta informacijos, gal nesupranta, ko gali tikėtis.

Asmeninio asistento pagalbą Vilniuje teiks Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) ir Maltos ordino pagalbos tarnyba. Paslaugos teikimą LŽNS koordinuosianti Nijolė Zenkevičiūtė sako, kad nuo rugsėjo vidurio žmonės jau gali tikėtis savo namuose sulaukti asmeninio asistento. Šiuo metu paslaugą teiksiantys darbuotojai yra apmokomi. Planuojama įdarbinti 6 asmeninius asistentus, o pagalbą žadama suteikti 111 žmonių.


Paslauga pasiteisino

Asmeninio asistento paslauga jau išbandyta teikiant pagalbą neįgaliesiems, turintiems proto ar (ir) psichikos negalią. Tiesa, tokios pagalbos sulaukė tik Šiaulių ir Kauno regionų gyventojai. Vis dėlto jau galima daryti išvadas. Institucinės globos pertvarkos neįgaliųjų, turinčių proto ir psichikos negalią, ir jų šeimų ekspertė Simona Artimavičiūtė-Šimkūnienė įsitikinusi, kad asmeninio asistento paslaugos proto ir psichikos negalią turintiems žmonėms 100 proc. pasiteisino – žmonės pagaliau išėjo į bendruomenę, tapo savarankiškesni.

Iš pradžių buvo sunkumų. Reikėjo laiko, kol žmonės suprato, kad asmeninis asistentas už žmogų neplaus indų, netvarkys kambarių – gali tik padėti, ko jis pats neįstengia padaryti: vienus gal reikia palydėti į parduotuvę, kitiems padėti pavalgyti ar pasirūpinti savo higiena. Paslauga individualizuota, todėl pirmiausia išsiaiškinamos žmogaus stipriosios bei silpnosios pusės ir sudaromas planas, ko jam labiausiai reikia.

Pasak S. Artimavičiūtės-Šimkūnienės, nemažai proto ar (ir) psichikos negalią turinčiųjų šeimose patiria hiperglobą – artimiesiems atrodo, kad niekas kitas jais taip nepasirūpins. Tačiau teikiant asmeninio asistento paslaugą, praktika parodė, kad žmonės gali daug ką išmokti ir pasidaryti patys. Padedami asmeninio asistento gali nueiti į renginius, sporto varžybas, įvairias institucijas, išmoksta drąsiau judėti mieste, pasigaminti valgyti ir pan. Pavyzdžiui, viena mergina džiaugiasi, kad įprato viena nuvažiuoti į Šiaulių specialiojo rengimo centrą. Dabar tėvams nebereikia jos nuolat lydėti. Tokių „atradimų“ esama nemažai.

„Nuo senų laikų likęs mitas, kad negalią turintis žmogus savarankiškai negali funkcionuoti. Viską jis gali, bet tam būtina pritaikyti aplinką, kad asmuo joje galėtų laisvai būti, veikti, bendrauti. Asmeninio asistento paslauga – vienas iš būdų tai padaryti“, – sako S. Artimavičiūtė-Šimkūnienė.

Netrukus Neįgaliųjų reikalų departamentas žada pasiūlyti ir daugiau naujų paslaugų bendruomenėje: bus teikiamos apsaugoto būsto, socialinių dirbtuvių, įdarbinimo su pagalba ir pagalbos priimant sprendimus paslaugos.

Aurelija BABINSKIENĖ 
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt