13
T, Lap
0 Nauji straipsniai

Sporto projektams – daugiau lėšų, bet nemažai iniciatyvų liko už borto

Bočia – neįgaliųjų mėgstama sporto rungtis.

Integracijos keliu
Nustatymai

Naujasis Lietuvos sporto įstatymas numato, kad lėšos sporto projektams šiemet skirstomos per Sporto rėmimo fondą (jis pakeitė Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą). Pirmą kartą ne mažiau kaip 10 proc. lėšų paskirstyta neįgaliųjų sporto plėtrą skatinantiems projektams įgyvendinti. Jiems šiemet atiteko per 1,3 mln. eurų. Ar šios lėšos taps proveržiu neįgaliųjų sporte?

Prioritetas – didesnis neįgaliųjų įtraukimas į veiklas

Pasak švietimo, mokslo ir sporto viceministrės Kornelijos Tiesnesytės, bendra Sporto rėmimo fondo suma – 13,2 mln. eurų. Į jį „įdėtos“ lėšos penkioms projektų sritims – sporto bazių plėt­rai, priežiūrai ir remontui, sporto įrangai įsigyti, sporto renginiams organizuoti, sporto specialistų kvalifikacijai tobulinti, fiziniam aktyvumui skatinti. „Planuojant kiekvienų metų asignavimus sporto projektams, ne mažiau kaip 10 proc. skiriama neįgaliųjų sporto plėtrą skatinantiems projektams įgyvendinti. Šiemet paskirta per 1,3 mln. eurų. Projektai skirti skatinti neįgaliųjų aktyvumą ir integraciją per sportą, taip pat organizuoti renginius, didinti užimtumą ir stiprinti bendruomenes. Didesnis neįgaliųjų įtraukimo į įvairias aktyvias veiklas yra prioritetas skiriant lėšas, todėl jos skirtos tiems projektams, kurie gali tai užtikrinti“, – sakė ŠMSM viceministrė.

Tarp finansuotinų sporto bazių plėtros projektų (iš 157 pateiktų paraiškų finansuota 10) pateko Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro, Kupiškio rajono Alizavos pagrindinė mokyklos, Vilniaus Gedimino technikos universiteto paraiškos. Numatoma atnaujinti sporto bazes Rokiškio, Alytaus, Jurbarko, Raseinių rajonuose. Finansavimo sulaukė ir sporto klubų „Liūto narvas“, „Empatija“ ir „Budora“ parengti projektai. Beveik visuose 10-yje finansuotinų projektų numatyta, kad juos įgyvendinus pagerės sąlygos sportuoti neįgaliesiems.

UAB „Empatija“ direktorius Rimantas Cicėnas sakė, kad jiems numatyta 40 tūkst. eurų suma bus skirta liftui įrengti. Siekiama pakviesti neįgaliuosius sportuoti kovos menų akademijoje – išbandyti karatė, dziudo, ušu. Kol kas klube lankosi tik nedidelę negalią turintys žmonės – jie dalyvauja individualiose treniruotėse. Pasak R. Cicėno, kovos menuose labai svarbus psichologinis faktorius – tėvai atveda vaikus tikėdamiesi, kad sportuodami jie įgaus daugiau pasitikėjimo savimi.


Daugiau lėšų – daugiau galimybių

Finansavimas numatytas ir 84 projektams, susijusiems su sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu. Lėšų skirta Panevėžio „Šviesos“ specialiojo ugdymo centrui, Vilniaus „Vilties“ specialiajai mokyklai–daugiafunkciam centrui, Kėdainių specialiajai mokyklai, Lietuvos žmonių su negalia tinklinio ir bad­mintono asociacijai ir kitiems neįgaliųjų įtrauktį skatinantiems projektams.

Vilniaus miesto žmonių su negalia sporto klubui „Atrama“ skirta lėšų neįgaliųjų sportiniams vežimėliams pirkti – planuojama suformuoti naują krepšinio komandą. Klubo vadovė Zinaida Paškevič sako, kad tokie vežimėliai yra brangūs, o krepšinio komanda be jų žaisti negali. „Atramos“ vadovė kviečia visus norinčius krepšinį žaisti neįgaliuosius prisijungti prie naujai formuojamos komandos.

Vertinant sporto projektus, susijusius su fizinio aktyvumo veiklomis, kol kas finansavimas skirtas tik neįgaliųjų projektams – lėšos numatytos 18 veiklų. Tarp gavusių finansavimą – Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (sporto renginių organizavimas žmonėms su judėjimo negalia), Lietuvos neįgaliųjų teniso klubas (neįgaliųjų teniso plėtra), VšĮ Centras „Eik“ (neįgaliųjų fizinio aktyvumo ir sporto su triračiais plėtra Vilniaus mieste), Vilniaus sportinės gimnastikos klubas „Skrydis“ (gimnastika neįgaliesiems), Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centras (aktyvios fizinės veiklos užsiėmimai) ir kt.

Finansavimas skirtas ir Kauno rajono neįgaliųjų draugijai įgyvendinti projektui „Kauno rajono neįgaliųjų draugijos narių fizinio aktyvumo didinimas“. Pasak organizacijos pirmininkės Lidijos Morkūnienės, bus organizuojama sportinė veikla 4 seniūnijų Neįgaliųjų draugijos nariams – jie galės lankyti sporto klubą, baseiną, bus skaitomos paskaitos, vyks vaikščiojimo su šiaurietiškomis lazdomis užsiėmimai.


Lėšos paskirstytos labai vėlai

Finansavimas numatytas ir 40-čiai projektų, susijusių su sporto renginių organizavimu. Lėšos skirtos Šalčininkų rajono neįgaliųjų žaidynėms organizuoti (paraišką teikė Šalčininkų rajono savivaldybės administracija), neįgaliųjų para-badmintono čempionato ir integracinių salės ir paplūdimio tinklinio sėdint turnyrams organizuoti (Lietuvos žmonių su negalia tinklinio ir badmintono asociacija), Lietuvos kurčiųjų sporto komitetui, Nacionalinei golbolo asociacijai bei kitiems projektams.

Kauno miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkas Ignas Mačiukas, kuris taip pat yra Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos viceprezidentas, džiaugiasi, kad buvo skirta lėšų jau 12 kartą vyksiančioms Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynėms. Vis dėlto I. Mačiukas turi ir priekaištų naujai projektų finansavimo tvarkai – apie lėšų paskirstymą paskelbta tik rugpjūčio pabaigoje. „Kodėl nebuvo pasiruošta finansavimo pokyčiams? Dabar žmonės dirba skolon, nežino, ar iš viso bus skirtas finansavimas. Visus metus žmonės buvo palikti nežinioje“, – stebisi Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos viceprezidentas.

Pasak ŠMSM viceministrės K. Tiesnesytės, įprastai procedūros dėl finansavimo kitiems metams prasidėdavo rudenį. „Šių metų sausio 1 d. įsigaliojo naujas Sporto įstatymas, taip pat buvo patvirtintos naujos projektų finansavimo ir paramos administravimo taisyklės, todėl kvietimas teikti projektus paskelbtas vėliau nei ankstesniais metais. Dėl pasikeitimų numatėme išimtinę sąlygą, kad 2019 metais projektų vykdytojams bus kompensuotos su projektu susijusios išlaidos, net jei jos patirtos anksčiau nei buvo paskirtas finansavimas“, – sako K. Tiesnesytė.


Sporto klubai – už borto

I. Mačiukas taip pat atkreipia dėmesį, kad finansavimas skirtas vos keletui neįgaliųjų sporto klubų: „Lėšų skirta organizacijoms, nieko bendro neturinčioms su neįgaliaisiais, o sporto klubai, nuolat sutraukiantys daug neįgaliųjų, ruošiantys juos profesionaliam sportui, ir vėl liko nuošalyje.“

Priekaištų projektų vertinimu turi ir Kauno neįgaliųjų rekreacijos ir sporto klubo (RSK) prezidentė Vaida Pokvytytė. Jos teigimu, nebuvo aišku, kaip bus vertinami projektai, stipriai keitėsi jų vertinimo metodikos. Tačiau labiausiai jai skaudu dėl to, kad nebelieka paramos profesionalumo siekiantiems sportininkams.

RSK gavo lėšų aktyviam poilsiui rekreacinėje aplinkoje organizuoti, tačiau nebuvo skirtas finansavimas inventoriui pirkti, lengvajai atletikai plėtoti. „Su tokiu finansavimu profesionalus sportas yra nustumiamas į viduramžius. Žinoma, atsiranda entuziastų, sporto veikla nemiršta, bet ar galima tikėtis aukšto lygio?“ – nerimu dalijasi V. Pok­vytytė.

Už gautas lėšas planuojama surengti pažintinę kelionę – žygį su baidarėmis ir varytuvais. V. Pokvytytės teigimu, tokie žygiai pritraukia daugiau žmonių nei rimtas sportas, skatinti fizinį aktyvumą – labai svarbu, tačiau profesionalus sportas taip pat turėtų būti remiamas labiau. Iki šiol sporto klubai turi verstis be trenerių. Trenerio etatą turi vienintelė golbolo komanda. RSK remia Lietuvos sporto universitetas – suteikia patalpas, inventorių. Iš savivaldybės skiriamas minimalus finansavimas leidžia tik egzistuoti.

V. Pokvytytei taip pat kelia klausimų įvairių su neįgaliaisiais nesusijusių organizacijų finansavimas. „Įtrauktis gerai, bet ar pažadai įtraukti neįgaliuosius į veik­las nebus tik popieriniai? Be to, sporto klubuose neįgalieji už užsiėmimus nemoka, o privačios įstaigos nėra įpareigotos priimti neįgaliuosius veltui. Ar nebus taip, kad sutvarkytos prieigos, įrengtas liftas, o neįgaliųjų nėra?“ – nerimu dalijasi RSK sporto klubo prezidentė.


Aurelija BABINSKIENĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt