13
T, Lap
10 Nauji straipsniai

Gamtos apsuptyje – skambios dainos ir bendrystės džiaugsmas

Scenoje – Tauragės rajono neįgaliųjų draugijos ansamblis „Svaja“.

Integracijos keliu
Nustatymai

Tauragės rajono neįgaliųjų draugija negalią turinčius dainų mėgėjus sukvietė į Pag­ramančio regioninį parką. Į čia įsikūrusiame „Lakštingalų slėnyje“ surengtą neįgaliųjų meno kolektyvų koncertą „Vasaros spalvos 2019“ susirinko per 200 dainininkų, rankdarbių mėgėjų ir žiūrovų.

Atsinaujinęs Pagėgių savivaldybės neįgaliųjų draugijos ansamblis „Rambynas“.

Svarbiausia – bendravimas

Neįgaliųjų meno kolektyvai iš Kelmės, Garliavos, Radviliškio, Šilutės, Raseinių, Jurbarko, Šakių, Šiaulių, Rietavo, Kėdainių, Pagėgių ir, žinoma, iš Tauragės susirinko į jau antrą kartą Tauragės rajono neįgaliųjų draugijos surengtą vasaros šventę. Skambėjo nuotaikingos dainos, sukosi poros, kvepėjo kareiviška košė, mugėje buvo galima išsirinkti rankų darbo suvenyrų. Pagauti geros nuotaikos pasibaigus koncertui šventės dalyviai net nenorėjo skirtytis. Renginio organizatorius Tauragės rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkas Kęstutis Petkus sako jau įsitikinęs, kad tokių švenčių labai reikia. „Matot, kiek žmonių susirenka. Žmonėms svarbiausia bendravimas – susitinka, pabūna, laiką kartu praleidžia“, – sako K. Petkus. Jo teigimu, ir į būrelius žmonės ateina labiau pabendrauti, pabūti, pasikalbėti, problemomis ir džiaugsmais pasidalyti. Rezultatas – ne tiek svarbus.

Jam pritaria ir Tauragės rajono neįgaliųjų draugijos renginių organizatorė Danutė Norgailienė – žmonės labai nori bendrauti, tik reikia juos į keliuką pastatyti, veiklų pasiūlyti. „Švenčiame visas šventes – pradedant nuo Sausio 13-osios iki visų valstybinių dienų. Prisigalvoju visko – mes ir vaidiname, spektaklius statome, ir maistą gaminame“, – pasakoja D. Norgailienė. Draugijoje buvo surengta pasaulio prijuosčių paro­da, varžėsi gaspadinės. Dabar draugijos nariai kviečiami atsinešti senų daiktų ir prisiminti jų istorijas. Idėjų – daug, norinčių dalyvauti žmonių taip pat netrūksta. O ir vasaros renginys, į kurį sukviečiami ansambliai iš visos Lietuvos, jau rengiamas ne pirmą kartą – atlikus apklausą paaiškėjo, kad žmonės nori tokio renginio. Jie čia pabendrauja, atitrūksta nuo kasdienybės. „Atrodo, kad čia giminės šventė“, – juokiasi D. Norgailienė.

Regina Gavėnytė į šventę atvežė savo rankdarbių.

Džiugu, kad yra veiklos

Aldonai Rupšienei jau daugiau nei 80 metų, bet ji noriai dainuoja Tauragės rajono neįgaliųjų draugijos ansamblyje. Jau daugiau kaip 20 metų yra jam ištikima. „Tai yra malonumas. Susitinki su žmonėmis, pabendrauji – vis dėlto žmogus esi ne vien duona gyvas. Tokiame amžiuje ne kažkur benueisi. O čia esame visi tokie patys. Padainuoji, atsipalaiduoji – smagu. Kaip gali būti nesmagu tarp žmonių?“ – šypsosi A. Rupšienė. Jos teigimu, neįgaliųjų draugijos žmonėms labai reikalingos – jei jų nebūtų, sėdėtum prie lango ir žiūrėtum į praeinančius. Dabar nueini, kokį rankdarbį padarai, padainuoji, taip ir diena linksmai praeina.

Regina Gavėnytė į šventę atvežė savo dirbinių – daugiausiai iš karoliukų suvertų apyrankių. Ji sako išbandžiusi įvairiausių amatų – ir siuvo, ir pynė. „Visko mokausi per gyvenimą, o paskui panaudoju“, – sako Regina. Ji prisimena neįgaliųjų susibūrimus, kai dar nebuvo neįgaliųjų draugijų. Moteris pasakoja, kad žmonės iš visos Lietuvos susirinkdavo į susitikimus, kurie dažniausiai buvo rengiami kurio nors namuose, tik vėliau pradėjo burtis Talačkoniuose. „Visi buvome labai draugiški. Šokome iki ryto, palapinėse miegojome“, – pasakoja R. Gavėnytė. Tačiau, jos teigimu, gyventi buvo labai sunku – visko trūko. „Nebuvo draugijų, kaip mokėjome, taip kabinomės į gyvenimą. Dabar jauni žmonės pripratę, kad jiems viską reikia duoti, tuomet mes patys turėjome viską išsikovoti.“

Moteris pasakoja, kad atrado išeitį ir tada, kai dėl ligos nebegalėjo eiti į darbą – namuose pradėjo pinti krepšius. Ji džiaugiasi, kad dabar viskas kitaip – ir pensijos didesnės, ir veiklų įvairiausių yra. Tauragės rajono neįgaliųjų draugijoje taip pat kiekvienas gali atrasti sau mėgstamą užsiėmimą. Na, o pirmininkas K. Petkus niekada neatsisakys padėti – gali ir naktį atsikelti, jei reikės. Jei į mugę leidimo reikia ar elektrinis vežimėlis užsiskirto – visada skambina pirmininkui. „O kur daugiau kreiptis?“ – retoriškai klausia moteris.

Pati Regina kasdien kaip į darbą eina į Tauragės neįgaliųjų reabilitacijos centrą. „Jei aš negaliu kurią dieną eiti, man būna liūdna. Gal todėl, kad neturi galimybės dirbti, tada labiau vertini tokius dalykus“, – šypsosi R. Gavėnytė. Ir apskritai, jos teigimu, neįgalieji Tauragėje draugiškai gyvena, yra labai aktyvūs. „Sako, kad kituose miestuose neįgaliųjų nematyti – pas mus labai daug. Visi bendraujame, esame labai draugiški“, – džiaugiasi moteris.

Į šventę susirinko per 200 žiūrovų ir dalyvių.

Smagu pažinti vieniems kitus

O ir iš kitų rajonų į šventę suvažiavę neįgaliųjų kolektyvai džiaugėsi bendryste, skambiomis dainomis, gražia gamta. Jurbarko rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Vida Pieniutienė stengiasi niekada neatsisakyti kvietimų į organizacijų rengiamas šventes – pabendrauji su kitų rajonų neįgaliaisiais, pamatai, kuo jie gyvena, juolab kad su Tauragės rajono neįgaliųjų draugija užsimezgė draugiški santykiai. Pagėgių savivaldybės neįgaliųjų draugijos pirmininkė Loreta Stašinskienė nerimavo, kaip pavyks pasirodyti atsinaujinusiam kolektyvui „Rambynas“, kuriam neseniai pradėjo vadovauti reikli vadovė Virginija Bubelienė. Pasisekė puikiai – dainuojant „Rambynui“ netilo plojimai. Geros nuotaikos nestokojo ir kiti ansambliai, o visus suvienijo kartu atliekama daina „Žemėj Lietuvos“.

Panašios šventės visą vasarą burs negalią turinčiuosius pačiuose įvairiausiuose Lietuvos kampeliuose. Juk visada smagu atitrūkti nuo kasdienybės rūpesčių, pamatyti, kuo gyvena kitų rajonų neįgalieji, pasidžiaugti gražiais Lietuvos kampeliais.

Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt