13
T, Lap
0 Nauji straipsniai

Fizinis aktyvumas – nauda ne tik kūnui

Andrejus Novikovas mano, kad sportas ne tik padeda sustiprėti, bet ir gerina nuotaiką bei atmintį.

Integracijos keliu
Nustatymai

Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius Albertas Skurvydas įsitikinęs, kad labai svarbu būti fiziškai aktyviems. Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad fiziniai pratimai padeda 30-50 proc. atitolinti apie 40 ligų (tarp jų – nutukimą, depresiją, Alzheimerį, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus), palaikyti gerą nuotaiką, suaktyvina smegenų veiklą. Lietuvos triračių sporto asociacijos surengtame seminare „Neįgaliųjų fizinio aktyvumo skatinimas“ profesorius papasakojo apie naujausius mokslininkų tyrimus, apie fizinio aktyvumo naudą, taip pat buvo pristatytos galimybės neįgaliesiems sportuoti. 

Fiziniai pratimai – vieni geriausių vaistų

„Fiziniai pratimai – geriausi vaistai, – sako LSU profesorius A. Skurvydas. – Mūsų raumenys, priklausomai nuo susitraukimo trukmės, intensyvumo, gamina 600 natūralių vaistų, vadinamų miokinais. Keli šimtai miokinų pasilieka pačiuose raumenyse – jiems atnaujinti ir stiprinti, o kiti per kraują patenka į visą mūsų organizmą ir taip vyksta komunikacija tarp raumenų ir pagrindinių žmogaus kūno organų. Raumenys yra atsakingi už viso organizmo atstatymą, savęs stiprinimą, reabilitaciją ir netgi gydymą.“

Profesoriaus teigimu, mūsų smegenys yra labai plastiškos, fiziniai pratimai geriausiai stimuliuoja jų atsistatymą. Jau yra atlikti eksperimentai, kai pelėms pavyko suauginti pažeistas nugaros smegenis. Žmonėms tai padaryti sudėtingiau, bet tikimybė, kad tai pavyks ateityje, yra.

A. Skurvydas pabrėžia, kad be viso to, fizinis aktyvumas stebuklingai gerina nuotaiką, kelia darbo našumą. Paskutiniai tyrimai rodo, kad siekiant geriausio rezultato, pratimai turi būti intensyvūs – tinka ir spartus ėjimas, plaukimas, kopimas į kalną.

Neįgalieji taip pat gali rasti būdų būti fiziškai aktyvūs, reikia tik pasirinkti tinkamą būdą. „Vaikštantys žmonės bėga, jūs – su vežimėliais važiuojat. Kiti žmonės tai daro su kojom, o jūs su rankom, – pataria profesorius. – Tai tik formos klausimas, o mechanizmai tie patys. Ar su rankom dirbsit, ar su kojom – prigaminsit tų pačių vaistų ir kūnui, ir protui pastiprinti.“ Pasak A. Skurvydo, vien atsistojus smegenis užplūsta milijonai impulsų. Pasilenkus veikia kiti mechanizmai. Padarai mostą – dar kiti. Smegenis galima aktyvinti ir dirbant vien tik pirštais.

Profesorius, apibendrinęs šiuolaikinių mokslininkų tyrimus, daro išvadą, kad sveikam gyvenimui būtini komponentai yra labai paprasti: fizinis aktyvumas; daržovių ir vaisių valgymas; miegas ne mažiau kaip 7 valandas per parą; taip pat svarbu nerūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu. Kiti mokslininkai dar pataria neužmiršti gyventi įdomiai, išlikti smalsiems, patirti kuo daugiau įspūdžių. Šie dalykai taip labai padeda smegenims atsinaujinti.

LSU profesorius Albertas Skurvydas įsitikinęs, kad fizinis aktyvumas padeda išvengti daugelio ligų.

Sportas sugrąžino džiaugsmą gyvenimu

Andrejus Novikovas nuo vaikystės gyvena su cerebriniu paralyžiumi. Prieš keletą metų jis pradėjo sportuoti ir gali pasigirti tuo, kad yra pirmasis lietuvis, dalyvavęs tarptautinėse cerebrinio paralyžiaus asociacijos žaidynėse.

„Iš praktikos galiu profesoriaus teoriją tik patvirtinti. Kai pradėjau užsiiminėti fizinėmis veiklomis, pagerėjo ir iškalba, ir atmintis. Viskas susideda, – dalijasi savo patirtimi Andrejus. – Vis dėlto pirmiausia sportas yra socializacija – ateini įsalę, sutinki žmonių, pabendrauji, atsiranda bendrų interesų, bend­ros veik­los, pakeiti aplinką.“

A. Novikovas pasakoja, kad baigęs vidurinę mokyklą norėjo mokytis toliau, tačiau per kelerius metus planų įgyvendinti nepavyko. Nusivylęs 5 metus buvo užsidaręs namuose, laiką leisdavo prie kompiuterio. Vienintelis jo sportas buvo medicininė reabilitacija. Tuomet nusprendė susirasti vietą, kur galėtų sportuoti.

Andrejus ėmė lankytis neįgaliųjų dienos centre, kur pradėjo sportuoti padedant kineziterapeutui. Vėliau susidomėjo triračių sportu, ėmė treniruotis. Po kurio laiko buvo pakviestas dalyvauti tarptautinėse žaidynėse. Andrejus sako nesitikėjęs, kad tai bus tokio aukšto lygio varžybos – prieš važiuodamas manė esąs neblogai pasirengęs, kad galėtų lygiavertiškai varžytis, tačiau netrukus įsitikino, jog norint ko nors pasiekti, poros treniruočių per savaitę neužtenka. A. Novikovo teigimu, norint dalyvauti tarptautinėse neįgaliųjų žaidynėse, reikia įdėti labai daug darbo, treniruotis kompleksiškai ir intensyviai. Tam jis sako dar nesantis pasirengęs – nori sportuoti savo malonumui.

A. Novikovo manymu, negalią, ypač sunkesnę, turintiems žmonėms susirasti kur sportuoti nėra lengva. Įprastuose sporto klubuose reikia dirbti pačiam, nėra kineziterapeuto, kuris patartų, kokie pratimai esant vienai ar kitai negaliai labiau tinka. Kita didelė problema – sunku nuvykti į treniruočių vietą. Pats Andrejus nepajėgia vienas važinėti po miestą – sunku ir gat­vę pereiti, ir į autobusą patekti. Nebloga išeitis – socialinis taksi, tačiau ir jis nebespėja patenkinti viso poreikio, be to, ne visur yra ši paslauga.


Triračiai – viena iš galimybių sportuoti

Pasak Lietuvos triračių sporto asociacijos prezidentės trenerės Aušros Kriškoviecienės, negalią turintys žmonės nėra labai aktyvūs – sunku juos prikviesti ir į treniruotes, ir į varžybas. Tačiau, jos manymu, tam esama objektyvių priežasčių. Dalį jų paminėjo Andrejus. Be to, dažnai žmonės, sėdėdami vežimėlyje, praranda nemažai raumenų masės, todėl jiems pradėti sportuoti būna labai sunku. Na, o fizinio aktyvumo nauda – didžiulė: padidėjęs mobilumas ir savarankiškumas, pagerėjusi fizinė ir psichinė sveikata, sumažėjusi spastika ir pan.

A. Kriškoviecienės teigimu, triračiai buvo išrasti Danijoje, todėl Skandinavijos šalyse neįgaliųjų treniruotėms jie naudojami daug metų. „Apsilankiusi Švedijoje buvau sužavėta, kokios ten sudaromos galimybės neįgaliesiems sportuoti. Triračiais važiuoja žmonės su tokiomis sunkiomis negaliomis, kad sunku įsivaizduoti“, – sako A. Kriškoviecienė. Šis sportas vis geriau žinomas ir Lietuvoje, tačiau dideliu populiarumu pasigirti dar negali. Tiesa, jis yra įtrauktas į paralimpinių sporto šakų sąrašą, todėl ateityje besidominčių triračiais turėtų atsirasti daugiau.

Kineziterapeutė Irena Petraitienė įsitikinusi, kad situaciją reikia pradėti keisti nuo požiūrio. Valstybė turi kur kas labiau prisidėti prie visuomenės sveikatinimo – kuo daugiau bus įvairių sporto centrų, aktyviam gyvenimui skirtų žalių plotų, tuo daugiau žmonių sportuos. Aktyviai gyventi neskatina ir didelės sporto klubų, baseinų kainos. „Valstybė, remdama sveikatinimo veiklas, laimėtų sveikesnę visuomenę – kuo daugiau fizinio aktyvumo, tuo žmonės sveikesni, vartoja mažiau vaistų, geresnė nuotaika“, – įsitikinusi I. Petraitienė.

Šiuo metu vienokią ar kitokią sportinę veiklą neįgaliesiems siūlantiems klubams išsilaikyti yra labai sunku. Pavyzdžiui, Triračių sporto asociacija nuolat susiduria su patalpų stygiumi, neturi kur laikyti priemonių.

Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt