19
A, Lap
9 Nauji straipsniai

Į Klaipėdos miesto tarybą kandidatuojanti Jūratė Ruškė: svarbu ugdyti politikų sąmoningumą

Jūratė Ruškė.

Integracijos keliu
Nustatymai

Aš - pilietis

Kandidatė į Klaipėdos miesto tarybą J. Ruškė savo rinkiminėje programoje pabrėžia sieksianti užtikrinti neįgaliųjų teisę į savarankišką, aktyvų gyvenimą bendruomenėje. J. Ruškė remiasi savo patirtimi, nes jau daug metų juda neįgaliojo vežimėliu. 

Kodėl šiemet dalyvaujate savivaldos rinkimuose?

Dalyvauju, nes turiu pakankamai potencialo, kurį būtina išnaudoti siekiant Klaipėdoje gyvenančių negalią turinčių žmonių gerovės. Tapusi Klaipėdos miesto tarybos nare įgyčiau daugiau galių laiku, atsakingai ir kompetentingai kalbėti neįgaliųjų „balsu“. Turiu karčios patirties – dar 2017 m. rengiant pranešimą konferencijai „Kultūros prieinamumas žmonėms su negalia“ teko analizuoti Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros 2017-2030 metų strategiją. Dokumentas buvo ne tik parengtas, bet ir patvirtintas, tačiau jame nebuvo nė vieno strateginio tikslo, kuriuo būtų skatinamas negalią turinčių žmonių dalyvavimas kultūriniame gyvenime. Tai rodo, kad nepaisant net ir gana aktyvios opozicijos, Klaipėdoje vis tik stokojama supratimo apie neįgaliųjų įtraukties (ne tik į kultūros, bet ir į švietimo, dalyvavimo darbo rinkoje, sporto ir kt. sritis) didinimo poreikius ir būtinybę. Miesto tarybos narys dalyvauja skirtingų komitetų veiklose, todėl turi galimybę teikti pasiūlymus. To ir siekiu – galimybės laiku teikti pasiūlymus ir argumentuotą kritiką, kurti geresnes sąlygas neįgaliesiems Klaipėdoje.

Paminėjote kultūrą. Tačiau tikriausiai yra ir daugiau dalykų, kurie šiuo metu Klaipėdoje trukdo negalią turintiems žmonėms jaustis visaverčiais miesto piliečiais?

Man net nekyla abejonių, kad negalią turintys asmenys tiek Klaipėdoje, tiek ir visoje Lietuvoje yra visaverčiai piliečiai, kuriems privalu sudaryti lygias galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime. Jei kuris nors ar kuri nors iš jų kada pasijautė nevisaverčiai, siūlau pasvarstyti, ar nebuvo pažeistos asmens teisės ir paskatinti už savo teises ir lygias galimybes kovoti.

Klaipėdoje gyvenantiems neįgaliesiems trūksta į skirtingus neįgaliųjų poreikius orientuotų paslaugų, aktualios įsidarbinimo, kokybiško individualiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymo problemos bendrojo ugdymo įstaigose, gausybė neįgaliesiems neprieinamų miesto vietų ir kt.

Nuo kokių konkrečių darbų pradėtumėte savo veiklą taryboje?

Visuomeninio rinkimų komiteto, kurio narė esu, programoje numatyta užtikrinti asmeninio asistento paslaugą neįgaliesiems ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais. Rūpinčiausi, kad ši programinė nuostata būtų įgyvendinta. Kitas siekis – ugdyti politikų sąmoningumą suvokiant neįgaliuosius ne kaip socialinės paramos gavėjus, bet kaip asmenis, kuriems būtina užtikrinti lygias teises ir galimybes dalyvauti kultūros, švietimo, sporto, darbo rinkos ir kt. sektoriuose. Siekčiau keisti miesto socialinę politiką žmogaus teisių linkme.

Šiemet kaip niekada daug negalią, ir aiškiai regimą, turinčių žmonių iškėlė savo kandidatūras į miestų, rajonų tarybas. Kodėl svarbu, kad neįgalieji dalyvautų politiniame gyvenime?

Šiais metais Klaipėdoje apskritai daug kandidatų į miesto tarybą (apie 400). Iš dalies su tuo galime sieti ir faktą, kad tarp jų ir daug negalią (ne tik aiškiai matomą) turinčių žmonių.

Matomą negalią turinčių žmonių kvietimas prisijungti prie vienos ar kitos politinės jėgos – daugialypis reiškinys. Viena vertus, tokį kandidatą politinei jėgai turėti vertinga siekiant potencialiems rinkėjams parodyti atvirumą kitoniškumui, įvairovei, pabrėžti socialinę atsakomybę, jautrumą. Kita vertus, labai svarbu, kokios negalią turinčio kandidato kompetencijos, patirtis ir net sąrašo numeris partijos ar visuomeninio rinkimų komiteto sąraše. Manyčiau, kad sąrašo numeris – vienas iš rodiklių, ar negalią turintis žmogus politinės jėgos sąrašuose yra tik dėl skaičiaus, ar vis tik dėl turimų kompetencijų.

Atsakydama į klausimą, kuo svarbus negalią turinčių žmonių dalyvavimas politiniame gyvenime, noriu pasiremti prof. Jono Ruškaus teiginiu, kad mūsų šalyje gajus socialinis nejautrumas, politikų ir valdininkų negebėjimas matyti, kad visuomenėje yra daugybė žmonių, turinčių įvairių poreikių ir negalių, kad ne visi gali šuoliuoti laiptais, kad daug žmonių rieda vežimėliais, stumia vaikų vežimėlius, sunkiai kelia kojas ir eina pasiremdami lazdomis. Viliuosi ir tikiuosi, kad negalią turinčių žmonių dalyvavimas politikoje neatsiejamas nuo socialiai jautrios ir atsakingos politikos kūrimo.

Jus neretai matome atstovaujant negalią turinčių žmonių teisėms įvairiuose uostamiesčio renginiuose, tačiau ne visi žinome, kokia jūsų profesinė veikla, patirtis.

Šiuo metu dirbu logopede Klaipėdos lopšelyje darželyje „Puriena“. Po pietų teikiu logopedės paslaugas privačiai. Asmeninė negalios patirtis ir sutikti kritiškai mąstantys, įvairovei atviri mokslininkai suteikė tvirtą pagrindą mano moksliniam įdirbiui ir visuomeninei veiklai, kuri orientuota į negalią turinčių žmonių orumo pripažinimą. 2014 m. sėkmingai apgyniau disertaciją „Asmenų su negalia orumo konstravimas sąmoningumo ugdymosi strategijomis“. Didžiuojuosi, kad disertaciją mokslininkai įvertino ne tik kaip originalų, kokybišką mokslinį darbą, bet ir kaip puikiausią kritinės teorijos, pilietinės iniciatyvos pavyzdį.

Aktyviai prisidedu prie neįgaliųjų ir jų artimųjų socialinio dalyvavimo skatinimo visuomeniniais pagrindais dirbdama sutuoktinio vadovaujamoje VšĮ „Likimo laiptai“, kuri vienija Klaipėdos apskrityje gyvenančius neįgaliuosius ir jų artimuosius. Nuo 2012 m. kasmet rengiu socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje projektus, kartu su komanda juos įgyvendiname. Pastaruosius ketverius metus vedu mokymus visoje Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Druskininkuose, Palangoje ir kt.) negalią turinčių žmonių poreikių įvairovės, socialinio dalyvavimo temomis.

Kokie, Jūsų nuomone, šiuo metu didžiausi iššūkiai mums visiems siekiant atviros, įtraukios visuomenės?

Dalyvaudama konferencijose, seminaruose, vesdama mokymus siekiu keisti vyraujančius klaidingus įsitikinimus negalią turinčių žmonių atžvilgiu. Svarbu neįgaliuosius suvokti ne kaip „nuskriaustuosius“, gailesčio, užuojautos vertus, socialinės ir/ar kitokios paramos gavėjus, bet pirmiausia kaip ŽMONES, turinčius tokias pačias teises su kitais visuomenės nariais. Neįgaliųjų pasiekimus irgi reikia vertinti adekvačiai, neklijuojant „superherojų“ etikečių. Svarbu ne tik pamatyti juose lygiaverčius partnerius, kolegas, tam tikrų sričių (pagal jų turimas kompetencijas) profesionalus, negalios srities ekspertus, tačiau ir visais įmanomais būdais aktualizuoti neįgaliųjų lygiaverčio socialinio dalyvavimo visose srityse poreikius ir būtinybę.

Kalbėjosi Emilija STONKUTĖ

Neatlygintina politinė rek­lama

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt