Negalią turinčių žmonių kelias į darbo rinką nėra lengvas. Apie tai, ko reikia, kad jiems pavyktų įsidarbinti, diskutuota Utenoje, A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje. Diskusijoje teko išgirsti ne vieną pavyzdį, liudijantį, kad žmonės su negalia dar nėra vertinami kaip lygiaverčiai darbuotojai. Susitikimai įvairiuose šalies regionuose rengiami įgyvendinant Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektą.
Žmonėms su negalia – valstybės parama
Į diskusiją susirinko nemažai negalią turinčių žmonių, savivaldybės, nevyriausybinių organizacijų atstovų, darbdavių. Pasak Užimtumo tarnybos Utenos skyriaus atvejo vadybininkių Linos Gaulienės ir Lolitos Lauciuvienės, žmonės su negalia gali sulaukti nemažai pagalbos. Jie gali mokytis pagal profesinio mokymo ar profesinės reabilitacijos programas. Dengiamos profesinio mokymo paslaugų išlaidos, mokama stipendija, apmokamos kelionės ir apgyvendinimo išlaidos (kai asmens gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kur mokomasi) ir kt.
Tiesa, baigęs mokymo programą asmuo įsipareigoja pusę metų dirbti. Neretai tai tampa didele kliūtimi, nes tiesiog nepavyksta rasti darbo. Kartais sudaroma trišalė sutartis (darbdavys randamas dar prieš mokymus), kai kada darbdavio ieškoma po mokymų arba galima rinktis galimybę dirbti savarankiškai.
Paramos gali tikėtis ir darbdaviai
Žmogui su negalia rasti darbą padeda įdarbinimo su pagalba paslaugos. Pasak L. Lauciuvienės, yra gerų pavyzdžių, kai ilgai darbo neradę žmonės su negalia sulaukę pagalbos pradeda dirbti. „Negirdintis žmogus įsidarbino medienos apdirbimo įmonėje „Antalgėlė“. Susisiekėme su darbdaviu ir pristatėme jį kaip labai motyvuotą, nors jau daug kur lankėsi ir susidūrė su atmetimu. Žmogus labai dėkojo – nesitikėjo, kad taip gerai seksis“, – sakė L. Lauciuvienė.
Žmonės su negalia, kaip ir kiti, gali gauti paramą savarankiškam verslui. Naujiena Užimtumo tarnyboje – atvejo vadybos paslauga. Ji skirta ne tik žmonėms su negalia, bet ir turintiems kitokių bėdų (ilgalaikiai bedarbiai, priklausomybės, psichologinės problemos ir kt.). Tiesa, teikiant šią pagalbą įdarbinta dar nedaug žmonių.
Darbdavius priimti žmones su negalia skatina parama darbo įgūdžių rėmimui ir subsidija. „Tai masalas darbdaviui, jei jis nenori darbinti, bet žino, kad kurį laiką bus mokama darbo užmokesčio dalis, susigundo ir įdarbina“, – pastebi Užimtumo tarnybos atstovė.
Susidūrė su kliūtimis
Deja, žmonės su negalia nesitiki Užimtumo tarnyboje sulaukti daug paramos. Diskusijoje dalyvavusi moteris apgailestavo, jog jau atėjus prie pirmo langelio buvo pasakyta, kad gali nieko nesitikėti – vis tiek niekas jos neįdarbins. Taigi moteris net nepasiekė įdarbinimo konsultantų, kurie galėjo nukreipti pas atvejo vadybininkus. „Mes norime, mes galime, bet susiduriame su kliūtimis jau pirmame žingsnyje“, – guodėsi moteris.
Ypač sunku turintiems intelekto negalią. Viena diskusijos dalyvė sakė, kad jos brolis puikiai dirba bityne, bet rasti darbo negali.
Taip pat labai didelę įtaką tam, kad žmonės su negalia nėra įdarbinami, turi darbdavių požiūris – Utenos rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Sandra Ragaišytė prisiminė, kai vienoje kavinėje paklaususi, ar negalėtų įsidarbinti žmogus su negalia, sulaukė atsakymo, kad žmonės su negalia sužlugdys verslą. Vėliau darbdavys prisipažino bijantis žmonių su negalia.
Sandra taip pat sakė ne kartą ieškodama darbo susidūrusi su nuostata, kad jai nepavyks, dar net neįsitikinus, kaip ji dirba. Pirmą, valytojos darbą, ji gavo tik užtarus kolegijos direktoriui, kuris pats turi sūnų su negalia.
Uteniškiai atkreipė dėmesį, kad dar vienas dalykas, trukdantis žmonėms su negalia įsilieti į visuomenę – nepritaikyta aplinka. Vežimėliais judantieji neįvažiuos ne tik į Užimtumo tarnybos, bet ir į Migracijos tarnybos patalpas. Net patekti iki Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrių savivaldybėje trukdo keli laipteliai.
Kaip sprendžiama problema? Žmogus gali paskambinti telefonu arba darbuotojas iki jo nusileidžia laiptais. Tiesa, ne visada ir tai sklandžiai pavyksta – viena diskusijoje dalyvavusi moteris pasakoja, kad buvo atsakyta nusileisti, nes darbuotoja nusprendė, kad ji gerai vaikšto.
Įdarbino žmones su negalia
Sporto klubo RL GYM vadovė Edita Narkutė-Leipuvienė pasakoja, kad jos požiūris į žmones su negalia pasikeitė tuomet, kai valytoja įdarbino klausos negalią turinčią moterį. Ji dirbo itin kruopščiai, o kilusius neaiškumus pasiaiškindavo susirašinėdamos. E. Narkutė-Leipuvienė sako dabar visas valytojas lyginanti su ja. Be to, šis atvejis ją paskatino ir toliau dirbti su negalią turinčiais žmonėmis – jie gali sportuoti nemokamai.
Utenos miesto vietos veiklos grupės projektų koordinatorius-konsultantas Paulius Čyvas sako, kad įvairūs bendruomenės projektai – puiki galimybė įtraukti žmones su negalia.
Svarbu visų pastangos
Projekto „Unikalus gyvenimas“ atstovai ne tik pristatė savo projektą, bet ir pasiūlė patarimų žmonėms su negalia bei darbdaviams. Pasak Ievos Jazavitienės, svarbūs trys dalykai: ir paties žmogaus, ir darbdavio pastangos, taip pat palaikymas (palaikyti gali ir įvairios nevyriausybinės organizacijos). „Jei mes norime, kad visuomenė mus priimtų, turime ir patys būti atviri“, – pritarė Martynas Vitkus. Jis drąsina pačius žmones su negalia nebijoti kreiptis į darbdavius, prisistatyti, būti aktyviems. Vienas iš gerų pavyzdžių, kaip tokios pastangos atsiperka – kino teatras įdarbino vieną intelekto negalią turintį projekto dalyvį, nes jis ilgą laiką ten savanoriavo.
Patarimas darbdaviams – nebijoti, įsileisti žmones su negalia. „Ir tegu patirtis neuždaro jums durų. Jei vienam žmogui su negalia nepasisekė, nereiškia, kad ir kitiems nepasiseks“, – sako M. Vitkus.
Emilija STONKUTĖ
Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.
