Socialiniame restorane „Pirmas blynas“ dirbanti žmonių, turinčių specialiųjų poreikių, komanda nuolat pasipildo naujais nariais – praktikantais. Įgiję praktinių įgūdžių buvę „Pirmo blyno“ praktikantai sėkmingai darbuojasi ne tik šiame restorane, bet ir kitose įmonėse. Ko reikėtų, norint tapti šios socialinės įmonės praktikantu? Kokias užduotis jie gauna? To teiravomės „Pirmo blyno“ socialinės darbuotojos Danguolės Andriuškevičienės.
Padeda pažinti savo gebėjimus
„Šiuo metu „Pirmame blyne“ praktikuojasi 9 žmonės, – pasakoja Danguolė. – Būna, kad į restorano vadovus kreipiasi tėvai, kurių pilnamečiai vaikai turi specialiųjų poreikių. Tėvai nenori, kad jų vaikas sėdėtų namuose, jiems svarbu net ne atlyginimas, bet suaugusio vaiko socializacija. Mūsų įmonė bendradarbiauja su „Šilo“ mokykla, įdarbinimo agentūra SOPA, biudžetine įstaiga Nijolės Genytės socialinės globos namai. Priimant praktikantą yra tam tikri reikalavimai: jis turi būti pilnametis ir turėti mažiau nei 50 proc. darbingumo. Pas mus praktikuojasi žmonės su Dauno sindromu, cerebriniu paralyžiumi ir intelekto negalia.“
Danguolė pasakoja, kad praktikantai socialiniame restorane adaptuojasi pamažu, visi pereina tam tikrus etapus, susipažindami su darbais, o socialinė darbuotoja ir jos kolegos stebi, kokį darbą kuris iš jų linkęs dirbti. Vieniems lengviau bendrauti su klientais, kiti noriai pakuoja restorane kepamus vafliukus, treti stropiai dirba virtuvėje. „Mes neverčiame dirbti to darbo, kuris žmogui ne prie širdies ar nesiseka. Tiesiog drauge su praktikantu ieškome tokios veiklos, kurioje jis galėtų realizuoti save“, – atvirai kalba socialinė darbuotoja. Pasakodama apie vieną praktikantę, turinčią intelekto negalią, Danguolė sako iš karto pastebėjusi, kad merginai dirbti restorano salėje su klientais per sunku, tačiau virtuvėje jai sekėsi puikiai – ji pjaustydavo daržoves, tvarkydavo virtuvę, plaudavo grindis. „Praktikantė pasirodė šauniai, tad parašėme rekomendaciją, kurioje ją pagyrėme, nes ji puikiai tvarkosi virtuvėje ir moka saugiai dirbti su indaplove. Tada kreipėmės į įdarbinimo agentūrą SOPA, ir ši nukreipė merginą dirbti vieno restorano virtuvėje. Mergina gerai atlieka savo pareigas ir šiandien“, – pasakoja Danguolė.
Danguolė Andriuškevičienė.
Jauni žmonės nori pokyčių
„Mes džiaugiamės, jeigu praktikantai moka užsienio kalbą, o kartais ir ne vieną. Į mūsų restoraną ateina daug užsieniečių, tad užsienio kalbų mokėjimas labai praverčia, – sako socialinė darbuotoja. – Edvinas, turintis cerebrinį paralyžių, „Pirmame blyne“ praktikavosi 3 metus. Jis moka net 4 užsienio kalbas. Šiuo metu vaikinas įsidarbino viename iš Vilniuje esančių McDonald’s restoranų.“ Danguolė sako, kad Edvinui norėjosi pokyčių savo karjeroje ir jis ryžosi pereiti į kitą darbą. Naujoje vietoje vaikinas jaučiasi užtikrintai, nes atėjo pasiruošęs, labai gerai išmanantis savo darbą, mokantis dirbti komandoje.
„Naujoji darbovietė arčiau mano namų, paprasčiau atvykti, – pasakoja Edvinas. – „Pirmame blyne“ labai daug ko išmokau, dirbau su kasos aparatu, tad ir šiame restorane gerai sekasi. Dėl to, kad turiu judėjimo negalią, direktorė nematė problemų, kolektyvas – taip pat. Tačiau pasitaiko ir negailestingų klientų, išgirstu ir piktesnių, įžeidžiančių žodžių. Nuryju. Matau, kad mūsų visuomenė tampa vis atviresnė, manau, jog savo pavyzdžiu net didžiausiems skeptikams įrodysiu, kad neįgalus žmogus gali sėkmingai dirbti ir šypsotis net tada, kai jį užgauna.“
Pasak Danguolės, pokyčiams darbe jau pasiruošęs ir kitas vaikinas: „Jis turi Dauno sindromą, bet gali puikiai reklamuoti restorano meniu ir patį restoraną, moka bendrauti su klientais, tik jo anglų kalbos žinios dar menkos, tačiau vaikinas mokosi. Tikiu, kad ir jo laukia geros perspektyvos.“
Tylenė prakalbo naujame kolektyve
Danguolė prisimena merginą, turinčią kompleksinę negalią. Ji į „Pirmą blyną“ atėjo jau padirbėjusi vaikų darželio virtuvėje, tačiau ten dirbti jai buvo sunku. Iš pradžių atrodė, kad mergina nemoka bendrauti, kad jai sudėtinga pritapti prie kolektyvo. Pasirodo, atvirkščiai, merginai buvo sunku vienai. Atlikdama praktiką „Pirmame blyne“ ji greitai susidraugavo su kitais praktikantais, kasdien vis labiau pradėjo atsiverti jos gebėjimai. Mergina sėkmingai dirba. Danguolė sako, kad „Pirmame blyne“ svarbiausias jos ir kolegų rūpestis – padėti žmogui pasijusti saugiam, gerbiamam.
Socialinė darbuotoja papasakojo ir apie vaikiną, kuris nemokėjo bendrauti su klientais, tačiau noriai pakavo vafliukus: „Supratau, kad ateityje galėsime jį parekomenduoti dirbti pakuotoju.“
Praktikantai tampa mokytojais
Praktikantus moko ne tik socialinės darbuotojos ar virėjas. Patys stropiausi naujų praktikantų mokytojai yra jau anksčiau besipraktikuojantieji. Jie labai nuoširdžiai moko naujokus, aiškina, kaip ir ką šie turi daryti. Pavyzdžiui, kaip išdėlioti įrankius ant stalų, kaip supjaustyti daržoves ar dirbti su indaplove. „Tuomet mes tik stebime ir tyliai džiaugiamės matydami, kiek mūsų mokytojai jau yra patys išmokę“, – teigia Danguolė. Ji neslepia – ne visi gali dirbti, būna, kad praktikantas labai greitai pavargsta, nevaldo emocijų, neturi motyvacijos. Yra tekę su kai kuriais ir atsisveikinti. Bet tokie atvejai labai reti. Praktikantu „Pirmame blyne“ žmogus gali būti tiek, kiek pats to nori. „Mes padedame jam pasiruošti ateities darbui“, – sako socialinė darbuotoja.
Eglė VARPIOTAITĖ
