* * *
Pastaruoju metu mados industrijoje galime išvysti daugybę pokyčių. Vis dažniau kalbama apie tvarių rūbų kūrimą, drabužiai pasitelkiami socialinėms aktualijoms atspindėti (#metoo judėjimo, Black Lives Matter ir kt.), tačiau vis dar yra žmonių, kurie jaučiasi nepakankamai atstovaujami mados industrijoje. Vieni jų – negalią turintys asmenys.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje yra daugiau nei milijardas žmonių, turinčių negalią, o tai sudaro 15 proc. visų pasaulio gyventojų. Žmonės su negalia – viena didžiausių pažeidžiamų socialinių grupių. Taigi madingų drabužių paklausa tarp neįgaliųjų galimai yra didelė, tačiau šiuo metu tai vis dar yra nišinė (reta) sfera, daugeliui madingi drabužiai sunkiai prieinami finansiškai.
Negalią turintys modeliai nėra labai dažnai matomi socialinėse medijose, ant žurnalų viršelių (o kiek teigiamų vertinimų sulaukė neseniai ant vieno populiaraus Lietuvos žurnalo viršelio pasirodžiusi meniška su kojos protezu pozavusios merginos nuotrauka!) ar raudonojo kilimo, o klientai su negalia neretai yra nepageidaujami prabangių ir populiarių prekės ženklų parduotuvėse.
Šią problemą taip pat kelia sveikatos ir gerovės labdaros organizacija Jungtinėje Karalystėje „Leonard Cheshire“. Ji akcentuoja, kad negalią turintiems žmonėms drabužių parduotuvėse paprastai trūksta pasirinkimo.
Taigi kodėl mados industrija nepakankamai rimtai vertina galimybę kurti įvairesnių drabužių, tarp jų – ir skirtų negalią turintiems asmenims? Teigiama, kad dėl giliai įsišaknijusių stereotipų, diskriminacijos, kurią ne kartą yra skleidusi žiniasklaida. Vis dėlto manau, kad tai tik viena iš priežasčių.
Drabužiai negalią turintiems asmenims gali turėti savo funkcijas, kaip ir įvairios techninės pagalbos priemonės. Tačiau, dizainerių teigimu, ši užduotis yra per sunki, nes jie neturi pakankamai kompetencijos kurti tokius drabužius. O gal jie tiesiog stokoja empatijos ir entuziazmo, o ne kompetencijų ir finansinių išteklių?
Tikriausiai susidarė įspūdis, kad mados industrijoje negalios klausimu ilgai nebuvo jokios pažangos, vis dėlto per kelerius metus atsirado ne viena unikalių modelių ir pranešėjų agentūra. Viena jų įsikūrė ir Lietuvoje. „Hero Talents“ yra pirmoji agentūra Lietuvoje, kurios tikslas – įgalinti negalią ar kitus kūno ypatumus turinčius žmones veikti reklamos (taip pat ir mados) bei renginių rinkose.
Pastaruoju metu žiniasklaida suteikia galimybę žmonėms su negalia tapti labiau matomiems, dalytis savo istorijomis ir prisidėti prie visuomenės švietimo negalios klausimais. Viena iš platformų, kurioje galima pamatyti ne vieną unikalų modelį ar perskaityti jo istoriją, yra „Instagram“. Ši platforma tapo atvira įvairovei, normalizavo negalią.
Pokyčių vyksta ir tarp mados kūrėjų. Neseniai mados namai „Prada“ tapo pirmaisiais, prisijungusiais prie pasaulinės iniciatyvos „The Valuable 500“, kurios tikslas – įtraukti negalią turinčius asmenis į mados verslus. Jie viešai pareiškė, kad savo parduotuvėse Italijoje ketina įdarbinti asmenis, turinčius Dauno sindromą.
Esu įsitikinusi, kad mados industrija ateityje taps vis labiau prieinama negalią turintiems asmenims, nors galime spėti, kad kelias iki šio tikslo gali būti ilgas, nes tokiems pokyčiams reikia ne tik kompetencijų, finansinių išteklių, bet ir drąsos bei platesnio požiūrio į negalią. Mados industrija turi judėti į priekį, neįgalieji turi tapti visaverčiais klientais, o nuomonė, kad mada negalią turintiems asmenims turėtų būti labdaringa, turi išnykti. Kurkime ir skleiskime žinią apie didesnę neįgaliųjų įtrauktį mados industrijoje.
Inesa SKAPAITĖ
