* * *
Visi trokštame ir nusipelnome santykių, kuriuose jaustumėmės mylimi, vertinami. Šį poreikį jaučia ir negalią turintys asmenys. Tiesa, kai kurie žmonės vis dar galvoja, kad neįgalieji pripranta būti vieni, todėl jiems nebėra poreikio megzti romantinių santykių. Iš tiesų nėra didelio skirtumo tarp neįgaliųjų ir negalios neturinčių žmonių poreikių (nors iš šalies, be abejo, gali atrodyti kitaip). Šiame tekste norėčiau pasidalyti mintimis apie „nesveikus“ santykius, kuriuos neretai tenka patirti negalią turintiems asmenims.
Domėdamasi „nesveikais“ santykiais sužinojau, kad neįgalieji, ypač moterys, tris kartus dažniau patiria fizinį ir seksualinį partnerio smurtą. Kas lemia tokį elgesį? Neretai neįgalieji visuomenėje yra vertinami kaip fiziškai silpni (priklausomi nuo aplinkinių). Vedami tokio požiūrio jų gyvenimo partneriai elgiasi netinkamai, nepagarbiai, o kai kurie negalią turintys žmonės tokiam elgesiui nesipriešina. Baylor‘o medicinos koledžo Hiustone (JAV) mokslininkai nustatė, kad net ir smurtu paremti santykiai kai kuriems žmonėms su negalia atrodo kaip vienintelė galimybė būti reikalingiems. Galime daryti prielaidą, kad tokia nuostata kyla iš baimės būti paliktiems.
Žurnalistė Frances Ryan (Jungtinė Karalystė), beje, pati turinti negalią, straipsnyje „Smurtas šeimoje ir neįgalios moterys“ („Domestic Violence and Disabled Women“) atkreipė dėmesį į dažnai pasitaikančią kontrolę santykiuose. Ji kyla iš to, kad smurtautojas turi ne tik fizinį pranašumą, bet dažnai yra ir tas asmuo, kuris rūpinasi neįgaliu(-ia) partneriu(-e).
„Nesveikuose“ santykiuose netoleruotinas elgesys gali pasireikšti įvairiais būdais, pavyzdžiui, finansiniu smurtu, kai partneris(-ė) naudojasi žmogaus su negalia pinigais. Taip pat pasitaiko psichologinio smurto, kai asmuo menkinamas dėl savo negalios. Neretas ir seksualinis smurtas, kai žmogus su negalia yra seksualiai išnaudojamas, nepaisoma nubrėžtų ribų. Prie smurto galime priskirti ir neįgaliesiems brangių daiktų gadinimą (pavyzdžiui, partneris sugadina klausos aparatą) arba kai neįgaliajam neleidžiama pasinaudoti medicinos paslaugomis. Galiausiai minimi ir tokie atvejai, kai gyvenimo partneris(-ė) naudojasi neįgalaus asmens negalia kaip pasiteisinimu, norėdamas išsisukti iš keblios situacijos.
Negalią turintiems žmonėms nutraukti tokio pobūdžio ryšį gali būti labai sunku. Nesulaukę pagalbos ar žinių apie pagalbos būdus, jie dažniausiai negalės atsisakyti „nesveikų“ santykių. Norėdami, kad žmonės su negalia nepatirtų tokių išgyvenimų, turime labiau domėtis jų gyvenimu, įtraukti į bendruomenės veiklą, daugiau dėmesio skirti švietimui, padėti suprasti, kad smurtiniai santykiai nėra vienintelis pasirinkimas. Taip pat svarbu nutraukti tylą – būti neįgaliųjų balsais ir siekti skleisti informaciją apie „sveikus“ ir „nesveikus“ santykius.
Norėčiau padėkoti tiems, kurie dovanoja meilę negalią turintiems žmonėms. Artimoje aplinkoje teko girdėti nuostabių istorijų, kai negalios neturintieji besąlygiškai myli žmogų su negalia. Mylėdami neįgalųjį jie pasiruošę ginti savo interesus, vertybes ir pasirinkimus, nors neretai šie žmonės iš aplinkinių sulaukia pačių įvairiausių komentarų. Drįsčiau juos vadinti drąsiais.
Taigi svarbu kalbėti apie savo problemas, nepalaikyti neišsipildžiusių, „nesveikų“ santykių, nes nė vienas žmogus to nenusipelno. Atsiradus galimybei kurti sveikus santykius, svarbu nesileisti sukaustomiems baimės, į save ir savo negalią pažvelgti laisviau, neapsiriboti tik santykiais su likimo sesėmis/broliais. Visada gali atsirasti žmogus, kuriam rūpi ne tai, kaip atrodome, o kokie mes esame.
Inesa SKAPAITĖ
