Nuo stichinių nelaimių gelbsti tik savisauga

Angelė Rudžianskaitė.

Aš – pilietis
Nustatymai

* * *

Pirma rimta audra šiais metais dar kartą priminė mums apie klimato kaitą. Daug metų apie tai buvo kalbėta, gausybė mokslinių ir populiarių straipsnių šia tema parašyta. Praeitos vasaros permainos gamtoje mus įspėjo, o šie metai jau pateikia skaudžių pamokų. Pirma audra buvo tik pirmas lašas jūroje. 30 laipsnių karštis, išdegusi nuo beatodairiško pjovimo žolė, hektarais naikinami miškai ir seni medžiai parkuose atsisuka prieš mus pačius.

Žaibai ir perkūnijos – natūralūs gamtos reiškiniai. Žaibuoja ne tik Žemėje, žaibai stebimi Veneroje bei Jupiteryje. Po žaibų ore gausiai susidaro augalams būtinų azoto junginių, ore susiformuoja ozono dujos, bet žaibo sukeliami padariniai nublanksta prieš visas šio gamtos reiškinio teigiamybes. Vidutinio dydžio perkūnijos debesyje cirkuliuoja apie 100 tūkst. tonų vandens, todėl toks debesis tampa galingu elektros generatoriumi atmosferoje.

Kai tik buvo nustatyta žaibo elektromagnetinė prigimtis, žmonės pradėjo statyti žaibolaidžius – metalines smailes ant pastatų stogų, nuo kurių į žemę leidžiasi storas metalo laidas, kuriuo per žaibą nuteka įtampa. Vėliau nuo žaibo norimoje apsaugoti teritorijoje buvo giliai į žemę įkasami įvairaus aukščio metaliniai žaibolaidžiai. Dažnai žaibolaidį pasistatę žmonės nurimsta ir jaučiasi saugūs. Retai kurie kasmet atlieka žaibolaidžio pralaidumo patikrą. Tiesa, yra ir visiškų skeptikų, kurie netiki jokiu teigiamu žaibolaidžio poveikiu. Jie kartais net juokauja: jei nestatysi žaibolaidžio, tikimybė, kad žaibas trenks, yra 50 procentų, o jei statysi – būtinai trenks. Ir iš tiesų – labai aukšti žaibolaidžiai tiesiog tampa „žaibų gaudyklėmis“ ir jei pagavęs žaibą žaibolaidis nepajėgs neutralizuoti viso elektromagnetinio krūvio, pasekmės gali būti labai liūdnos.

Prieš 8 metus tėvelių sodyboje, kurioje dabar gyvenu, kiemo viduryje pastatėme 21 m aukščio metalinį žaibolaidį. Dar daugiau – pasitikėdami žaibolaidį statančios firmos rekomendacija, iškasus ilgą ir gilų griovį nuo žaibolaidžio pagrindo iki elektros paskirstymo dėžės buvo sumontuota speciali elektros įtampos perviršį neutralizuojanti įranga. Tikėjomės, kad mus papildomai saugos ir pastatus supantys aukšti medžiai. Taip pat aukštų medžių apsuptyje gyvenantis kaimynas pasirinko ant kiekvieno pastato montuojamus žaibolaidžius. Deja, visos šios priemonės neapsaugojo nė vieno iš mūsų – žaibas tą naktį trenkė į abi sodybas. Mano namuose jis tiesiog nusileido ant darbo stalo... Sudegė elektros įvadai, nepataisomai – ant stalo buvęs kompiuteris bei interneto modemas, kieme ant stulpo vėjyje plaikstėsi pliki elektros laidai... Vėliau, keisdami interneto modemą, meistrai paaiškino, kad žaibas trenkė per interneto įvadą modeme ir kad tokių atvejų po tos audros buvo ne vienas. Pasirodo, neužtenka išjungti modemą bei kompiuterį (naudojuosi laidiniu internetu) iš tinklo, privalome iš modemo ištraukti ir interneto įvadą. Nepakanka prieš audrą iš išorinėse namo sienose esančių rozečių ištraukti jungiklius. Aktyvios diskusijos vyksta ir dėl naudojimosi mobiliaisiais telefonais per audrą. Yra užfiksuota atvejų, kai žaibas trenkė į jais kalbančius žmones, tad atsargesni specialistai pataria netampyti likimo kaip liūto už ūsų.

Stichinės nelaimės – gaisrai, viesulai, potvyniai, žemės drebėjimai pavojingi visiems, bet sunkios negalios žmonės tokiose situacijose visiškai nesaugūs. Spaudoje jau ne kartą skaitėme apie gaisrus senelių ar slaugos namuose, kurių pasekmės labai tragiškos, o dabar mūsų krašto klimatas jiems sukėlė dar daugiau problemų. Kaip apsaugoti neregintį žmogų per gaisrą, kaip įspėti negirdintį apie viesulo įsisiautėjimą, kaip suorganizuoti judėjimo negalią turinčio žmogaus evakuaciją? Sunku surasti vienareikšmį atsakymą, bet suprantama, kad tuo teks pasirūpinti pačiam neįgaliajam ir jo aplinkai. Kiek kartų jums per karantiną paskambino seniūnijos atstovas? Man – nė sykio. Paskambino tik gydantis gydytojas, pasiteiravo apie mano sveikatą. Jei gyvenate vienas, turbūt pats laikas pasirūpinti atsarginiu raktu ir jį palikti pas kaimyną ar kokioje nors sutartoje vietoje. Namuose turbūt reikėtų susitvarkyti „atsarginį“ išėjimą. Pravartu turėti ir nedidelį gesintuvą. Žodžiu, kiek kas esame kūrybingi, tiek apgalvokime visas situacijas, nes dar turbūt ilgai nesulauksime organizuotos pagalbos...

Angelė RUDŽIANSKAITĖ

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt