Vilniaus „Vilties“ specialiosios mokyklos–daugiafunkcinio centro lankytojai nekantravo išbandyti prie požeminės perėjos įrengtą keltuvą.

Vilniaus Karoliniškių mik­rorajone, po judriu Laisvės prospektu, įrengta požeminė perėja, kuri pakeitė iki šiol čia buvusią antžeminę. Savivaldybė giriasi naujais šiuolaikiškais keltuvais, tačiau neįgalieji džiaugtis neskuba – nuogąstauja, kad jie netrukus suges. Juk iki šiol neveikia nė vienas prie sostinės požeminių perėjų įrengtas keltuvas.

„Ar žinote, kas yra universalus dizainas? Jo dėsniais vadovaujantis įrengti pastatai ar sukurti produktai suteikia vienodą galimybę tuo pačiu daiktu naudotis kiekvienam, neišskiriant žmonių dėl skirtingų jų galimybių. Yra žinomi septyni universalaus dizaino principai.“ Taip prasideda kiekvienas iš septynių vaizdo siužetų, sukurtų pagal universalaus dizaino principus.

Seimo narys Justas Džiugelis, apsilankęs Televizijos bokšte (Wikipedia nuotr.), aptarė galimybes į jį patekti neįgaliesiems.

Praėjusią savaitę neįgaliųjų bendruomenę pasiekė Vilniaus televizijos bokšto žinutė apie tai, kad neįgalieji, judantys vežimėliu, turintys regėjimo ar psichikos negalią, į bokšto viršuje esančią apžvalgos aikštelę ir restoraną „Paukščių takas“ neįleidžiami. Tai sukėlė diskusijų audrą. 

Seime vykusiame posėdyje aptartos svarbiausios aplinkos pritaikymo problemos.

Neįgaliųjų reikalų departamento direktorės pavaduotojos Jolantos Šliužienės teigimu, tik apie 10 proc. mokyklų, 19 proc. (iš 226) gydymo įstaigų yra pritaikytos neįgaliesiems. Tik 41 įmonė iš 120 turi žemagrindžių transporto priemonių. Pasak J. Šliužienės, šie skaičiai rodo, kad aplinkos prieinamumas Lietuvoje yra didelė problema, kurią reikia nedelsiant spręsti.