Nepritaikyta aplinka – ne tik kliūtis, bet ir diskriminacija

Irena Trečiokienė.

Darni aplinka
Nustatymai

Nepagydoma liga – išsėtinė sklerozė – Irenai Trečiokienei smogė prieš 10 metų. Moteris išmoko gyventi su savo liga. Ji dirba, stengiasi dalyvauti renginiuose, net oro balionu skrido. Tačiau neįgaliojo vežimėliu judančiai Irenai kasdien tenka susidurti su judėjimo negaliai nepritaikyta aplinka. Kliūtys patekti į sveikatos priežiūros įstaigą ar į kitas vietas moterį žemina ir skaudina. Irena dalijasi savo pastebėjimais, išgyventa patirtimi.

„Kai susirgau, dar kurį laiką vaikščiojau, tačiau jau metus judu neįgaliojo vežimėliu, – pasakoja antrame daugiabučio namo aukšte su šeima gyvenanti Irena. – Pati dar sugebu nulipti, bet neįgaliojo vežimėlį kas nors iš artimųjų ar kaimynų turi išnešti. Tad nuolat esu privesta prašyti pagalbos.“ Pasikeisti butą nėra paprasta. Nors Irena dirba, pajamos mažos, lėšų naujam būstui, kuris būtų pirmame namo aukšte, neužtenka.

Su nepritaikyta aplinka Irena dažnai susiduria, kai atsiranda reikalų Vilniaus senamiestyje. Nepritaikytos net medicinos įstaigos. Pavyzdžiui, Šeimos medicinos centras Pylimo gatvėje. Kaip į jį patekti judant neįgaliojo vežimėliu?

Nepatogumų Irena patiria ir kai medikai paskiria pasidaryti rentgeno nuotrauką ar persišviesti. Sunku pasinaudoti ir odontologo paslaugomis. „Skubios pagalbos paslaugos suteikiamos namuose, tačiau ne visada to užtenka. Poliklinikoje odontologijos kabinete kėdė irgi nepritaikyta žmogui su judėjimo negalia. Sudėtinga ir lankantis pas ginekologą – turėtų būti nors mažas keltuvėlis, padedantis pasiekti apžiūros kėdę“, – skaudžias patirtis vardija moteris.

Irena sako, kad didžiausiuose prekybos centruose lyg ir viskas pritaikyta, kad žmogus su judėjimo negalia galėtų savarankiškai judėti, bet užtenka užeiti į tualetus. „Prekybos centre „Panorama“ susidūriau, kad vienoje unitazo pusėje ranktūriai yra, o kitoje – nėra. O jeigu žmogus nevaldo dešinės rankos ar kairės? – klausia moteris. – Neprižiūrimi ranktūrių prisukimai, ne kartą teko susidurti su atsipalaidavusiais. Aš pati dar pajėgiu pastovėti, o jeigu žmogus visai nevaldo kojų? Kaip jam elgtis? Kaip susitvarkyti savo reikalus?“

Ranktūrių reikia abiejose unitazo pusėse.

Irena pasakoja, kad apsilankiusi sostinės Gerosios vilties gatvėje esančios degalinės tualete apskritai nematė jokių ranktūrių, o ir pats klozetas – be dangčio.

Moteris tokių nesklandumų nepraleido pro akis. Parašė laiškus prekybos centrų, jos aplankytos degalinės vadovams. Iš „Panoramos“, „Maksimos“ atsakymų greitai sulaukė, bet degalinės vadovai atsakyti nesiskubino.

Irena su nuoskauda prisimena ir savo apsilankymą Šventojoje. Neįgaliesiems pritaikytų tualetų šiame kurorte taip pat labai mažai. Jai ten lankantis tualetai prekybos centruose buvo uždaryti.

Moteris pasakoja, kad Grigiškėse, kur ji su šeima ir gyvena, šaligatviais neįgaliojo vežimėliu judėti sunku. Pasak Irenos, prie jos namų esantys šaligatviai buvo įvardyti kaip avarinės būklės. „Neužteko lėšų sutvarkyti 50 metrų šaligatvio iki mano laiptinės, – apgailestauja moteris. – Nemanau, kad labai sunku padėti negalią turinčiam žmogui. Tiesiog per daug abejingumo. Ar tai nėra neįgalių žmonių diskriminacija?“

 

Irenos Trečiokienės įžvalgas paprašėme pakomentuoti Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų vadovės Gintos Žemaitaitytės.

Irena – aktyvi moteris ir nori gyventi kuo savarankiškesnį gyvenimą. Tačiau tokios prob­lemos, kaip nepritaikytas gyvenamasis būstas, judėti vežimėliu netinkami šaligatviai, tik­rai neprideda taip reikalingos motyvacijos. Labai pagirtina, kad ji aktyviai siekia pagerinti situaciją, nurodydama problemas ir kaip jas reikėtų pašalinti. Esu kreipusis į Grigiškių seniūną, kad atkreiptų dėmesį į Irenos siekį gyventi aktyvų ir savarankišką gyvenimą. Dėl to labai reikėtų sutvarkyti kelis metrus gatvių aplink jos namus. Seniūnas pažadėjo, kai tik ateis eilė šiai gatvei remontuoti, bus viskas padaryta kaip priklauso.

Dėl pagalbos pritaikant būstą reikia kreiptis į savivaldybę. Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašas numato, kad žmogui su negalia gali būti skirta būsto pritaikymo išlaidų kompensacija, jei žmogus parduoda jo poreikiams nepritaikytą būstą ir perka pritaikytą būstą (minėto aprašo 16.9. punktas). Tokį sprendimą priima savivaldybių administracijų sudarytos būsto pritaikymo neįgaliesiems komisijos.

Labai apmaudu, kad ne visiems piliečiams sudaromos vienodos sąlygos savarankiškai ir visapusiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse, kaip numato ir JT neįgaliųjų teisių konvencija. Žmonėms su judėjimo negalia vienas svarbiausių šios konvencijos punktų – prieinamumas. Ir valstybės pareiga užtikrinti, kad įvairūs pastatai – parduotuvės, gydymo ir kitos įstaigos būtų prieinamos žmonėms su negalia. Taip pat svarbu, kad ir privačios įmonės, siūlančios visuomenei prieinamus produktus ar teikiančios paslaugas, atsižvelgtų į visus neįgaliųjų prieinamumo aspektus.

Eglė VARPIOTAITĖ
Asmeninio archyvo nuotr.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje