Savarankiškas gyvenimas – galimybė laisvai judėti

Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo diena paminėta Vilniaus Katedros aikštėje.

Darni aplinka
Nustatymai

Gegužės 5 dieną minima Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo diena. Negalią turintiems žmonėms savarankiškumo sąvoka ypatingai svarbi – juk galimybė būti nepriklausomam yra viena iš sąlygų jaustis oriai. Paminėti šią dieną būrelis asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ narių susirinko į Vilniaus Katedros aikštę. Šį kartą daugiausiai dėmesio skirta mobilumui. 

Viktoras Topol bene vienintelis Lietuvoje, galintis vaikščioti ant rankų.

Dar nėra galimybės jaustis laisvam

„Savarankiškas gyvenimas – tai laisvė judėti. Šiuo metu negaliu to padaryti, nes visur laiptai, borteliai, išeiti iš namų negaliu savarankiškai. Labai sunku“, – sako porą metų neįgaliojo vežimėliu judanti Jelena Grigaitė. Pasak jos, tik atsisėdusi į ratelius pamatė, koks didžiulis skirtumas judėti vaikštant ir važiuojant vežimėliu.

Martynas Vitkus paminėti Savarankiško gyvenimo dienos atvyko iš Kauno. Judėjimo ir regos negalią turintis vaikinas būtų savarankiškesnis, jei būtų daugiau garsinių šviesoforų, vedimo linijų. „Savarankiškas gyvenimas žmogui su negalia yra galimybė būti eiliniu visuomenės nariu ir turėti teisę laisvai judėti, gyventi, dirbti. Tam, kad tai vyktų, valstybė turi įvykdyti savo įsipareigojimus, kuriuos ratifikavome prieš 11 metų, pasirašydami Neįgaliųjų teisių konvenciją. Kuo daugiau tų įsipareigojimų valstybė įvykdys, tuo žmogus su negalia taps savarankiškesnis“, – sako Martynas.

Galima vaikščioti ir rankomis

Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentas Ričardas Dubickas apgailestauja, kad dar yra labai daug vietų, kur negalią turintys žmonės negali patekti. R. Dubickas pademonstravo, kaip jie įveikia laiptus nepritaikytose erdvėse – išlipo iš vežimėlio ir sėdėdamas, vieną po kitos rankomis perkeldamas kojas, užkopė Katedros aikštėje esančiais laiptais. Yra ir kita galimybė įveikti pasitaikančias kliūtis kai neklauso kojos – vaikščioti rankomis. Deja, taip gali vos vienetai. Tarp jų – pasaulio fitneso čempionas Viktoras Topol. Jam savarankiškumas – tai galimybė eiti ten, kur nori, negalvojant, ar pavyks patekti.

Pasak Viktoro, dabar sugalvojus kur nors išeiti reikia labai planuoti, dažnai tenka taikytis prie draugų, kolegų, kad jie nedirbtų tą dieną, būtų laisvi ir galėtų kartu su tavimi judėti. Bet ne visada gali padėti draugas, kad ir koks geras jis būtų. Sutrukdyti gali ir tokia „smulkmena“, kaip nepritaikytas tualetas. O tai šiuo metu didelė problema. „Gali eiti į puikiai pritaikytą miestą, bet jei nerasi pritaikyto tualeto, klausimas, ar eisi iš namų, – sako V. Topol. – Dažniausiai žmogus kai kur nors eina, negalvoja, kaip tai darys. Mums dar reikia išsiaiškinti, ar tikrai galime ten nueiti ir tuomet atsakyti į klausimą „kaip“. Laisvė – kai nereikia daug galvoti apie tokius dalykus, kai tiesiog eini ir darai.“

R. Dubickas turi daug priekaištų Vilniaus miestui – senamiesčiu iš viso neįmanoma važiuoti, o Katedros aikštėje, kuri neblogai pritaikyta, vietoj laiptų galėtų būti įrengta daugiau nuolydžių, kad norint iš jos išvažiuoti nereikėtų apsukti viso rato. Didelė bėda ir Gedimino prospektas, kuriame galima patekti vos į keletą kavinių ar parduotuvių. Karantino metu didele kliūtimi tapo ir gatvėje besikuriančios kavinės – greta vienas kito sustatyti staliukai trukdo laisvai pravažiuoti. Vis dėlto R. Dubickas pasidžiaugė, kad pokyčiai vyksta. Jis ypač išskyrė viešąjį transportą.

Ragina imtis pokyčių

„Šiandien yra tas geriausias laikas, kai turime visi susitelkti ir padaryti proveržį žmonių su negalia gerovei ir visiems iššūkiams – tiek fiziniams, tiek skait­meniniams, tiek informacijos, tiek žmonių požiūrio. Ir jei kiekviena ministerija, kiek­vienas Seimo komitetas, kiek­viena institucija – ar savivaldybė, ar verslo organizacija, ar NVO – visos kartu imtųsi konkrečių veiksmų, turėtų labai aiškų planą, mes turėtume tūkstančius gerų sprendimų žmonių su negalia gerovės link“, – sakė prezidento Gitano Nausėdos patarėja ekonominės ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė.

Seimo narė, Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė pasidžiaugė, kad dabartiniame Seime daug dėmesio skiriama negalią turinčių žmonių savarankiškumui, sup­rantama, kad tai reikia įtraukti į visų ministerijų prog­ramas, kad daugiau nebūtų išleista pinigų seg­regacijai didinti ir pan. Jos teigimu, ateity bus daugiau dėmesio skiriama statinių prieinamumui juos rekonstruojant, atsiras galimybė skųsti atvejus, kai statiniai nepritaikomi, nes siūloma nepriei­namumą įteisinti kaip viešąjį interesą. Be to, pertvarkant jau „priduotus“ statinius bus privaloma iš naujo atlikti ekspertizę.

Pasak M. Ošmianskienės, labai opus ir susisiekimo klausimas, ypač regionuose. Džiugu, kad Susisiekimo ministerija skiria vis daugiau dėmesio, kad kelionės būtų prieinamos visiems.

„Savarankiškas gyvenimas – tiek negalią turinčiam, tiek bet kuriam kitam žmogui – tai žmogaus teisė būti savo gyvenimo šeimininku. Kai pats sprendi, ką veikti, ką valgyti, kaip leisti laiką, kur dirbti, ką mokytis“, – sakė Seimo narė. Ji pasidžiaugė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siekiu užtikrinti negalią turintiems žmonėms galimybę kuo ilgiau gyventi bendruomenėje, savo namuose. „Tai yra brangesnis modelis, bet politiniame lygmenyje jau suprantama, kad tai yra svarbu, kad tai žmogaus teisė ir einama to link. Tai yra optimistinis ir vilties teikiantis dalykas. Dideli pokyčiai laukia, be abejo, jie nepasidarys per metus“, – sako Seimo narė.

Ne visi gali laisvai reikšti savo mintis

Savarankiško gyvenimo diena Europoje paminėta jau 8 kartą. Nors didelių mitingų, eitynių šiemet nevyko, negalią turintys žmonės įvairiose Europos šalyse priminė apie savo norą gyventi savarankiškai. Deja, ne visur žmonės gali laisvai reikšti savo nuomonę. Europos savarankiško gyvenimo tinklas (ENIL) gegužės 5-ąją išplatino pranešimą, kuriuo ragina nedelsiant iš įkalinimo paleisti Baltarusijos neįgaliųjų teisių įstaigos darbuotojus Sergejų Drozdovskį ir Olegą Grablevskį. Jie buvo sulaikyti dar vasario mėnesį ir apkaltinti sukčiavimu (jiems gresia laisvės atėmimas iki 4 metų). Neįgaliųjų teisių gynėjai šiuo metu izoliuoti nuo bet kokio bendravimo su išoriniu pasauliu. Taip pat buvo apieškota neįgaliųjų teisių įstaiga, konfiskuotas visas turtas, t. y. paralyžiuota jos veikla. S. Drozdovskio ir O. Grablevskio laisvė buvo suvaržyta dėl to, kad Baltarusijos neįgaliųjų teisių įstaiga teikė teisinę pagalbą nukentėjusiems protesto akcijų dalyviams. ENIL atkreipia dėmesį, kad žmogaus teisių gynėjai neturi atsidurti teisėsaugos akiratyje. Nors į neįgaliųjų teisių aktyvistų sulaikymą dėmesį atkreipė tarptautinė bendruomenė, kaltinimai jiems panaikinti nebuvo.

Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės nuotr.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje