Sveikatos priežiūros paslaugos – ar visos prieinamos neįgaliesiems?

Gediminas Freitakas įsitikinęs – neįgalieji turi aktyviai siekti, kad jų teisės į sveikatos apsaugą būtų užtikrintos. Asmeninio archyvo nuotr.

Darni aplinka
Nustatymai

Sveikatos priežiūros įstaigose besilankantys neįgalieji skundžiasi negalintys gauti kai kurių jiems priklausančių paslaugų, nes vis dar susiduria ne tik su nepritaikyta aplinka, bet ir įvairios įrangos, taip pat ir medicininės, būtinos tyrimams atlikti, sveikatos sutrikimams diagnozuoti, stoka. 

Be pagalbininko į ligoninę geriau nevykti

Alytiškis Gediminas Freitakas neįgaliųjų bendruomenės nariu tapo prieš 10 metų. Nesėkmingai į ežerą nėręs vyras patyrė sunkią stuburo traumą. „Gerai, kad prie ežero buvau ne vienas, kad iškilusį į vandens paviršių mane greitai ištraukė į krantą, nes būčiau paskendęs, o tada – jau tikrai jokios vilties išgyventi“, – sako Gediminas.

Viltį jaunam vyrui įkvėpė medikai – į nelaimės vietą iškviesti Lazdijų greitosios pagalbos, vėliau – Kauno gydytojai, Palangos reabilitacijos ligoninės specialistai. „Buvo pažeisti du kaklo srities slanksteliai (vieną visiškai sutrupėjusį pakeitė titaniniu), užspaustas nervas. Medikai padėjo, kiek galėjo, bet traumos pasekmės liko: nevaldau nei kojų, nei rankų...“ – neslepia Gediminas.

Nors nuo nelaimingo atsitikimo prabėgo 10 metų, vyras prisitaikė prie pasikeitusio gyvenimo, pastaruoju metu ėmė varginti stuburo skausmai. Mag­netinio rezonanso tyrimas galbūt padėtų nustatyti skausmų priežastį, deja, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Konsultacijų poliklinikoje, kurioje vyras gydosi, neįgaliojo vežimėliu judančiam žmogui tokią paslaugą gauti nėra lengva. Nors ligoninė turi mobilių keltuvų, galinčių padėti ir medikams, ir pacien­tams, jie dažniausiai stovi nenaudojami, tad be pagalbininko, o dar geriau – dviejų, geriau čia net nesirodyti.


Problemos įvardytos jau seniai

„Dar 2018 m. asociacija „Savarankiškas gyvenimas“ susitikime su miesto savivaldybės tarybos nariais iškėlė sveikatos paslaugų neprieinamumo Alytuje problemas, – prisimena G. Freitakas. – Pats susidūriau su neįgalaus žmogaus perkėlimo iš vežimėlio apžiūrai arba mag­netinio rezonanso, tomografijos, echoskopijos, endo­skopijos, kitų paslaugų suteikimo prob­lemomis. Tuomet buvome patikinti, kad mobilūs keltuvai yra ir jie prieinami – tereikia paskambinus į registratūrą informuoti darbuotoją, kad jo reikės. Bet nuo 2018 m. iki šiol mobiliuoju keltuvu turėjau galimybę pasinaudoti tik vieną kartą. Visais kitais atvejais, nors ir buvau pranešęs registratūroje, kad keltuvo reikės, pagalbos nesulaukiau. 2019 m. odos gydytojas negalėjo apžiūrėti mano kūno, nes nebuvo kam manęs perkelti ant kušetės, šį vasarį lankantis pas neurologą keltuvas taip pat nebuvo pristatytas, gydytoja negalėjo tinkamai manęs apžiūrėti“, – sveikatos priežiūros įstaigoje kylančias problemas vardija neįgalus vyras.


Apie tuos pačius rūpesčius – dar kartą

Nesulaukę žadėtų pokyčių, „Savarankiško gyvenimo“ atstovai vėl grįžo prie šių reikalų – nuotoliniame susitikime su Alytaus miesto savivaldybės, tarybos nariais, S. Kudirkos ligoninės atstovais, be kitų problemų, iškėlė ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo neįgaliesiems klausimus.

G. Freitakas dar kartą priminė, kad neįgalieji iki šiol negali pasinaudoti mobiliaisiais keltuvais. Neseniai jam prireikė tyrimo echoskopu. Paprastai šis tyrimas atliekamas pacien­tui gulint, tačiau Gediminui jis buvo padarytas sėdint vežimėlyje, nes neatsirado, kas kūno nevaldantį žmogų galėtų iš jo perkelti. „Dėl tos pačios priežasties nebuvo galima atlikti ir magnetinio rezonanso. Rentgeno nuotrauką pavyko padaryti tik iš darbo į pagalbą išsikvietus seserį“, – susitikime pasakojo G. Freitakas, tikindamas, kad į tokias situacijas patenka labai dažnai. Pasak jo, rateliais judantiems neįgaliesiems visada reikia ieškoti pagalbos iš šalies. „Jeigu žmogus sunkesnis, reikia ir poros stipresnių vyrų. Ir pačiam nesmagu kaskart pagalbos ieškoti, ir žmonėms reikia iš darbo atsiprašyti. Taip neturėtų būti – nereikėtų įtraukti kitų žmonių, kad gautum sveikatos priežiūros pas­laugą“, – įsitikinęs Gediminas.

Neįgaliesiems pritaikyta odontologijos kabineto kėdė.

Nepritaikyta ir medicininė įranga

Daug nepatogumų rateliais judantys neįgalieji patiria ir prireikus apsilankyti pas odontologą. „Prašiau, kad poliklinikoje bent vienas odontologų kabinetas būtų pritaikytas neįgaliesiems, – pasakoja G. Freitakas. – Dabar valandą tokį pacientą reikia rankomis laikyti paverstame vežimėlyje, nes neįmanoma persodinti į odontologo kėdę. Pavargsta ir neįgaliojo vežimėlį laikantis žmogus, ir tinkamos atramos galvai neturintis pacientas. Ir vizitas daug ilgiau užtrunka, nes reikia daryti pertraukėles, pailsėti.“

Dėl nepritaikytos medicininės įrangos rūpesčių patiria ir negalią turinčios moterys. Neseniai ginekologo kabinete apsilankiusi rateliais judanti Karolina pasakojo be aplinkinių pagalbos negalėjusi atsigulti net ant kušetės, kuri buvo pristumta prie sienos kabineto kampe, o apžiūrai skirta pusė buvo užimta technikos, reikalingos procedūroms atlikti. „Kadangi nevaldau kojų, slaugytojai teko jas laikyti, nes kušetė neturėjo tam pritaikytų atramų. Kitą – svarbiausiąją – apžiūros dalį buvo galima atlikti tik ginekologinėje kėdėje. To padaryti išvis nepavyko. Nereguliuojamas apžiūros kėdės aukštis, manau, būtų sunkiai įveikiamas net ir žemesnio ūgio pacientėms, senyvo amžiaus moterims, jau nekalbant apie turinčias judėjimo negalią. Gydytojai beliko pasiūlyti kreiptis į kitą įstaigą“, – vizito įspūdžiais dalijasi moteris.


Tikisi, kad reikalai pajudės

Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ surengtame susitikime dalyvavę ir neįgaliuosius išklausę Neįgaliųjų reikalų komisijos pirmininku išrinktas Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys Sigitas Leonavičius, vicemeras Povilas Labukas, tarybos narys, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pavaduotojas Dmitrijus Kačiurin patikino, kad iškeltos problemos bus sprendžiamos neatidėliojant. Norint įsitikinti, ko reikėtų imtis, buvo surengtas vizitas į ligoninę.

Kartu su savivaldybės atstovais ligoninėje lankėsi ir asocia­cijos „Savarankiškas gyvenimas“ nariai Kristina Nekrašienė bei G. Freitakas. „Šįkart sulaukiau visokeriopos pagalbos: ir keltuvas veikė, ir magnetinio rezonanso tyrimas buvo atliktas. Būtų smagu, kad taip būtų visada, o ne tik stebint savivaldybės atstovams, ligoninės administracijai, – sako Gediminas ir priduria išgirdęs patikinimą, kad bendromis jėgomis bus stengiamasi viską išspręsti. – Tikiuosi, reikalai pagaliau pajudės.“


Trūksta informacijos sklaidos

O pokyčių reikia ne tik „įdarbinant“ mobilius keltuvus, bet ir apmokant jais naudotis. „Nemanau, kad tokius kursus turėtų baigti visas ligoninės personalas. Tai ne gydytojų ar slaugytojų darbas. Užtektų specialiai apmokyti vieną ar du žmones, užtikrinti, kad jie visada būtų pasirengę suteikti asmeninę pagalbą neįgaliam žmogui“, – svarsto G. Freitakas.

Gediminas įsitikinęs, kad daugelis neįgaliųjų net nežino apie galimybę pasinaudoti apžiūrą pas medikus galinčia palengvinti įranga. Pasak jo, pirmiausia reikėtų pasirūpinti, kad su šia informacija visi galėtų susipažinti – ji turi būti pakabinta matomose vietose – prie kiek­vieno registratūros langelio, rūbinės, kad registruojantis užtektų pažymėti, kokios pagalbos prireiks, o ne jos ieškoti atvykus. „Būtų gerai, kad būtų parengtas lankstinukas, kuriame būtų pateiktos visos Alytaus mieste neįgaliesiems teikiamos paslaugos – nuo pavėžėjimo, socialinio darbuotojo, asmeninio asistento, integralios pagalbos, atokvėpio paslaugų iki galimybės gydymo įstaigose pasinaudoti keltuvu“, – sako G. Freitakas.


Priklausys nuo savivaldybės sprendimo

Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentas Ričardas Dubickas buvo dar kartą susitikęs su ligoninės direktoriumi Artūru Vasiliausku, direktoriaus pavaduotoju D. Kačiurin, kitais ligonės atstovais ir detaliai aptarė gydymo įstaigos pritaikymo neįgaliesiems klausimus. Pasak R. Dubicko, statomas naujas ligoninės korpusas, todėl reikėjo aptarti, kaip jį pritaikyti, kaip įrengti kabinetus, kad atitiktų universalaus dizaino principus. „Kalbėjome ir apie tai, kad reikia apmokyti ligoninės darbuotojus ne tik kaip naudotis esama įranga, bet ir kaip bendrauti su įvairią negalią (ne tik judėjimo, bet ir regos, klausos) turinčiais pacientais“, – sako R. Dubickas.

Asociacija „Savarankiškas gyvenimas“ įsipareigojo pateikti informacinę ir vaizdinę medžiagą, kokia įranga geriausiai atitiktų neįgaliųjų poreikius, atkreipė dėmesį, kad ir pacientų situacija, ir medicinos personalo darbas gerokai palengvėtų kai kuriose patalpose įrengus lubinius keltuvus. „Tiesa, ar reikiama medicininė įranga bus įsigyta, priklausys nuo Alytaus miesto savivaldybės sprendimo skirti lėšų“, – sako R. Dubickas. Jis patikina, kad sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu domėsis tol, kol žmonės su negalia šiomis paslaugomis galės naudotis nevaržomai. Beje, šios problemos aktualios ne tik Alytui, bet ir visai Lietuvai.

Aldona MILIEŠKIENĖ

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje