Savivaldybės pažadėjo pritaikyti švietimo ir sveikatos įstaigas

Pasirašytas memorandumas, kuriuo įsipareigota kasmet pritaikyti po vieną ugdymo ir sveikatos įstaigą kiekvienoje savivaldybėje.

Universali aplinka
Nustatymai

Švietimo, mokslo ir sporto bei sveikatos apsaugos ministrai, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas ir Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo kasmet pritaikyti po vieną ugdymo ir sveikatos įstaigą kiek­vienoje savivaldybėje. 

Susitarė po pusantrų metų

2018 m. pavasarį Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF) surengė akciją „Už miestą visiems“. Tuomet į sostinės gatves išėjo būrys negalią turinčių žmonių ir jų bičiulių. Jie skandavo, kad nori miesto, kuriame galėtų nevaržomai mokytis, dirbti, bendrauti, leisti laisvalaikį kartu su visais. Tuo metu surengtoje diskusijoje su savivaldybių merais buvo pasiūlyta kasmet pritaikyti bent po vieną viešojo naudojimo pastatą. Tačiau tąkart savivaldybės nesiryžo to pažadėti be ministerijų įsipareigojimo.

Praėjus 1,5 metų susitarta, kad prie savivaldybių įsipareigojimo prisidės ir ministerijos. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius su LNF prezidente Dovile Juodkaite, pasirašydami memorandumą „Dėl švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigų prieinamumo“, įsipareigojo kartu su savivaldybėmis „užtikrinti, kad 2020 metais ir kiekvienais paskesniais visos Lietuvos savivaldybės kartu su Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijomis sutelktų pas­tangas ir įsipareigotų pritaikyti žmonėms su negalia bent po vieną bendrojo ugdymo mokyklą ir bent po vieną sveikatos priežiūros paslaugų įstaigą“.

Pritaikymas neapsiribotų vien tik fizine aplinka – jis apimtų patekimą į objektą, prieinamą aplinką patalpose, įskaitant maitinimo vietą, higienos patalpas ir reikiamas pagalbos paslaugas, alternatyvią komunikaciją bei darbuotojų pagalbą atliepiant žmogaus su negalia individualius poreikius. Turimos omenyje ir švietimo specialistų paslaugos ir pritaikytos ugdymo priemonės bei informacija apie jas, įskaitant orią pagalbą tiek pačiam neįgaliajam, tiek švietimo, sveikatos priežiūros specialistams.


Tikisi, kad nebus tik popierius

Švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius išreiškė viltį, kad šis susitarimas nebus vien tuščia deklaracija. Jo teigimu, švietimo įstaigų pritaikymui galima būtų panaudoti ES struktūrines lėšas.

Lietuvos savivaldybių asocia­cijos (LSA) prezidentas M. Sinkevičius pabrėžė, kad savivaldybės nesikrato atsakomybės, tačiau tikisi ministerijų prisidėjimo. „Suprasdamos, kad visi gyventojai turi teisę gauti kokybiškas viešąsias paslaugas, savivaldybės jau dabar deda daug pastangų, kad šių paslaugų prieinamumas negalią turintiems žmonėms būtų kuo didesnis. Tačiau yra dalykų, kuriuos išspręs tik bendras su ministerijomis darbas, tai – ugdymo specia­listų ruošimas, specialios mokymo priemonės, medicininė įranga ir kita“, – sakė LSA prezidentas M. Sinkevičius.

Pasak sveikatos apsaugos ministro A. Verygos, kaip padėti neįgaliojo vežimėliais judantiems žmonėms, gana aišku – reikia įrengti įvažiavimus, liftus, padaryti fizinę aplinką prieinamą. Tačiau neįgalieji – ne tik jie. Nereikia pamiršti ir autistiškų, įvairių raidos sutrikimų turinčių žmonių. Norint jiems pritaikyti aplinką nereikia didelių pinigų. Su jais reikia tiesiog išmokti būti kartu, o tai nėra lengva. „Kiekviena bendruomenė stipri tiek, kiek stiprus silpniausias jos narys“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.

LNF prezidentės D. Juodkaitės teigimu, memorandumas parengtas atsižvelgiant į jau 2007 metais Lietuvos pasirašytos Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Užtikrinti švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigų prieinamumą žmonėms su negalia rekomendavo ir JT Neįgaliųjų teisių komitetas 2016 metų išvadose dėl Konvencijos įgyvendinimo.

„Tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įpareigoja Lietuvą sudaryti sąlygas visiems savo piliečiams gauti išsilavinimą, darbą, tinkamą medicininę pagalbą“, – sakė D. Juodkaitė.

Lietuvos negalios organizacijų forumas, Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacija susitarė rūpintis, kad mokyklos ir sveikatos įstaigos būtų labiau prieinamos neįgaliesiems.  

Kokia šiuo metu situacija šalyje?

D. Juodkaitė sako, jog LNF sulaukia skambučių, kad vaikai net ir su fizine negalia iki šiol nepriimami į mokyklas, nes jos nėra pritaikytos. LNF prezidentės teigimu, švietimo ir sveikatos įstaigų neprieinamumą galima laikyti sistemine diskriminacija, nes žmonės lieka visą gyvenimą izoliuoti – negavę kokybiško išsilavinimo, negali dirbti ir pan.

O kokia reali situacija šalyje? Neįgaliųjų reikalų departamento duomenimis, 88 proc. asmens sveikatos priežiūros įstaigų turi bent vieną neįgaliesiems pritaikytą įėjimą į pastatą – įrengtas išorinis pandusas, varstomos 85 cm pločio durys, nėra slenksčio arba jis mažesnis nei 2 cm, ir pan. Tačiau tik 40 proc. įstaigų neįgaliojo vežimėliu judantys žmonės gali be kliūčių judėti pastato viduje (t.y. pastate yra liftas).

Pritaikyto sanitarinio mazgo neturi 20 proc. sveikatos priežiūros įstaigų. Didelė dalis jų (46 proc.) neturi pritaikytos medicininės įrangos, reikalingos ginekologinei, rentgeno, odontologijos pagalbai užtikrinti. Tik 10 proc. stacionarinių sveikatos įstaigų yra pritaikytos regėjimo negalią turintiems žmonėms (pažymėtos durys, laiptų pakopos, įrengta aklųjų vedimo sistema, informacija pateikiama Brailio raštu).

Vis dėlto sveikatos priežiūros įstaigose situacija geresnė nei mokyklose – tik apie 10 proc. iš jų yra pritaikytos judantiems neįgaliųjų vežimėliais ir tik 0,3 proc. – akliesiems.

Dažniausiai mokyklos neturi liftų, todėl judėti galima tik pirmame aukšte. Tik ketvirtadalyje iš jų įrengtos patogios visiems automobilių statymo vietos. Reikia turėti omenyje, kad mokymosi aplinkos pritaikymas būtinas ne tik negalią turintiems mokiniams, bet ir jų tėvams ar globėjams.

„Švietimo ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra labai svarbios žmonėms, taip pat ir žmonėms su negalia, tačiau dėl neprieinamos aplinkos, neprieinamų netinkamų paslaugų neįgalieji netenka galimybės mokytis su visais, gauti kokybišką išsilavinimą, kvalifikuotą darbą bei kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas“, – rašoma memorandume. D. Juodkaitė tikisi, kad šis susitarimas savivaldybes bent jau paskatins pasižiūrėti į realią situaciją ir imtis pamažu ją gerinti. Na, o neįgaliųjų organizacijų uždavinys – stebėti, kad tie pokyčiai vyktų.

Emilija STONKUTĖ
Autorės nuotr.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt