16
Š, Lap
9 Nauji straipsniai

„Freedom Drive“ eitynėse – ir Lietuvos vėliava

„Freedom Drive“ eitynėse šiemet žygiavo 7 Lietuvos atstovai. Priekyje – Mindaugas Kraulaidis.

Aplinka visiems
Nustatymai

Daugiau kaip 400 žmonių praėjusį trečiadienį žygiavo Briuselyje vykusiose protesto eitynėse „Freedom Drive“ (liet. „Laisvės žygis“), reikalaudami mažinti neįgaliųjų atskirtį, gerinti aplinkos pritaikymą, plėsti bendruomenines paslaugas, sudaryti sąlygas negalią turintiems žmonėms gyventi oriai. 

„Freedom Drive“ eitynes nuo 2003 m. kas antrus metus organizuoja Europos savarankiško gyvenimo tinklas (ENIL). Organizacija, šiemet mininti veiklos 30-metį, gina visų neįgaliųjų teisę savarankiškai gyventi bendruomenėje.

„Freedom Drive“ – ne tik eitynės, bet ir kelias dienas trunkanti kampanija, kurios programoje – seminarai, konferencijos, dalyvių susitikimai su savo šalių europarlamentarais. Šiais metais jau devintą kartą organizuotas renginys laikomas svarbiausiu Europos įvykiu, kai neįgalieji politikams pateikia konkrečius reikalavimus. Šiais metais, be kita ko, reikalaujama, kad ES politikai negalią įtrauktų į visas politikos sritis ir užtikrintų, jog būsima Europos strategija dėl negalios atitiktų Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas; kad būtų palaikoma ne institucinė globa, o daugėtų paslaugų bendruomenėse, kad asmeninio asistento paslaugos būtų suteikiamos visiems, kam jų reikia, ir kt.

„Esame orūs, stiprūs ir matomi!“ – sakė protesto eitynių organizatoriai ir dalyviai, žygiuodami Briuselio gatvėmis nešini savo šalių vėliavomis, plakatais ir garsiai skanduodami. Jau ketvirtą kartą eitynėse plevėsavo ir Lietuvos vėliava. Ją šiais metais nešė 7 Lietuvos atstovai. Tuo ir vėl pasirūpino Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF), nors, kaip teigia LNF projektų vadovė Lina Garbenčiūtė, kaskart surasti lėšų Lietuvos atstovų kelionei į Briuselį nėra paprasta. Vis dėlto LNF atstovė įsitikinusi, kad pastangos atsiperka, nes tai padeda ugdyti neįgaliųjų judėjimo lyderius Lietuvoje – dalyvavimas tokiame renginyje įkvepia įsitraukti į negalią turintiems žmonėms svarbių sprendimų priėmimo procesus Lietuvoje. Ankstesnėse „Freedom Drive“ eitynėse yra dalyvavę tokie neįgaliųjų judėjimo aktyvistai kaip Justas Džiugelis, Kristina Dūdonytė, Aušrinė Packevičiūtė, Irmina Beneševičiūtė ir kt.

Šiais metais Lietuvos delegacijoje buvo keturi skirtingas negalias turintys žmonės: fizinę negalią turintis Mindaugas Kraulaidis, neregys Justinas Kilčiauskas, Dauno sindromą turintis Dominykas Damkauskas, kurčiųjų atstovė Ada Zabulionytė. Kartu vyko ir gestų kalbos vertėja Rasa Širvelytė, LNF prezidentė Dovilė Juodkaitė ir L. Garbenčiūtė.

Į susitikimą su „Freedom Drive“ dalyviais atėjo keturi europarlamentarai. 

 

Savo įspūdžiais su „Bičiulystės“ skaitytojais dalijasi M. Kraulaidis, neįgaliojo rateliais judantis jau 13 metų. Jis yra vienas iš asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ steigėjų, turi psichologo dip­lomą ir tikisi Vilniaus universitete sėkmingai baigti neurobiologijos magistro studijas.

Mindaugai, kas Briuselyje paliko didžiausią įspūdį?

Turbūt mūsų grupelės bendravimas – visi turime skirtingas negalias, bet visą laiką vienas kitam padėjom, visur ėjom kartu. Iš ryto viešbutyje susitinkame ir keliaujame, kur suplanuota.

O kas įsiminė iš eitynių?

Eitynės vyko labai ilgai, judėti nebuvo paprasta, nes Briuselis nėra gerai pritaikytas neįgaliesiems, ypač turintiems judėjimo negalią. Briuselio gatvėmis ėjome porą valandų, miesto reljefas kalvotas, buvo daug vietų, kur su rateliais sunku pravažiuoti. Žinoma, kai kuriems padėjo asmeniniai asistentai, bet šiaip kelias buvo sudėtingas.

Iš pradžių žmonės buvo gana nedrąsūs, tylūs, bet vėliau visi įsidrąsino ir pradėjo garsiai reikalauti savo teisių. Iki 2015 metų „Freedom Drive“ eitynės vyko Strasbūre, kuris yra neblogai pritaikytas turintiems judėjimo negalią, todėl eitynės persikėlė į Briuselį, taip turbūt siekiant parodyti valdininkams, kad Briuselis nėra gerai pritaikytas miestas. Todėl sukome ratus aplink centrą, ėjome prie Europos Parlamento (EP), Europos Komisijos pastatų, kad kuo daugiau žmonių pamatytų eiseną.

„Freedom Drive“ eitynėse dalyvavo per 400 dalyvių.

 

Jūsų vizitas ir prasidėjo nuo apsilankymo EP.

Ten praleidome beveik visą dieną. Iš pradžių mums buvo organizuota ekskursija, kurią vedė europarlamentarės Aušros Maldeikienės padėjėja, vėliau prie mūsų prisijungė ir pati A. Maldeikienė. Paskui vyko susitikimas ir su kitais europarlamentarais, atėjo keturi iš 11. A. Maldeikienei ir Vilijai Blinkevičiūtei mūsų problemos gerai žinomos. Petras Auštrevičius ir Liudas Mažylis mažiau apie tai girdėję, tad juos supažindinome su mums kasdien kylančiais iššūkiais. Manau, kai kas juos tik­rai nustebino, todėl, tikimės, neįgaliųjų klausimai bus keliami dažniau. Pasisakiau asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ vardu, atkreipiau dėmesį, kad Lietuvoje nesilaikoma Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų, pažeidžiamos neįgaliųjų teisės gyventi savarankiškai, net ir vykdant reformą didelių globos namų gyventojai perkeliami gyventi į mažesnius, kurie kuriami tuo pačiu pagrindu. Man pačiam aktualiausias klausimas yra aplinkos pritaikymas, todėl daugiausiai kalbėjau apie tai.

Kai pavasarį buvo pristatomas LNF ir LRT projektas „Daugiau pažinimo – mažiau sutrikimo“, kalbėjote, kad dažnai judantiems vežimėliu kelią pastoja nelemtasis vienas laiptelis.

Taip, dažnai į kavines, kitas įstaigas judantys vežimėliu negali pakliūti vien dėl to, kad prie įėjimo yra vienas laiptukas. Sutvarkyti šią problemą tikrai nereikalauja didelių investicijų, bet, manau, trūksta savivaldos politikų valios ar verslininkų supratimo. Apie tai esame kalbėjęsi su Vilniaus miesto savivaldybės atstovais, jie sakė, kad neturi galimybių įpareigoti verslininkus tų laiptukų panaikinti. Vis dėlto ir Briuselyje daug nepritaikytų vietų, net ir pačiame EP – nors pastatai pritaikyti, visur veikia liftai, bet ten, kur įrengtos pakylos norintiems kalbėti, yra laipteliai – su ratukais neužvažiuosi, prireiks pagalbos.

Po eitynių dar spėjote sudalyvauti „Freedom Drive“ konferencijoje. Apie ką ten kalbėta?

Nors konferencija vyko EP, joje pasirodė tik vienas europarlamentaras Stelios Kympouropoulos, pats turintis kompleksinę negalią ir judantis vežimėliu. Todėl renginyje neįgalieji vieni kitiems pasakojo apie savo bėdas. Vakare dar vyko neformalus visų renginio dalyvių susitikimas.

Tikriausiai pramogoms laiko neturėjote?

Šiek tiek pasivaikščiojome po miestą, aplankėm garsųjį besišlapinantį Briuselio berniuką ir ne tokią garsią mergaitę. Aš pats Briuselyje atradau naujų skonių, labai patiko patiekalai su midijomis. Norėjosi pasivaikščioti ir Mini Europos parke, ir pamatyti Atomiumą, bet nebuvo laiko, gal pavyks kada nors kitą kartą.

Sigita INČIŪRIENĖ
LNF archyvo nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt