15
P, Lap
9 Nauji straipsniai

Principingumas, keičiami teisės aktai – svarios prielaidos diskriminacijai mažinti

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkas Vytis Muliuolis džiaugiasi neįgaliųjų aktyvumu ginant savo teises.

Aplinka visiems
Nustatymai

Seimo Žmogaus teisių komitetas užregistravo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) parengtą naują Lygių galimybių įstatymo redakciją. Tarp iš esmės atnaujinto įstatymo nuostatų – ir pareiga visiems lygias galimybes įgyvendinantiems subjektams užtikrinti paslaugų prieinamumą neįgaliesiems. Pernai į LGKT kreipęsi judėjimo negalią turintys asmenys dažniausiai skundėsi būtent dėl jų teisių suvaržymo paslaugų teikimo srityje, neretai – dėl tų paslaugų vietų nepritaikymo.

Vis geriau suvokia savo teises

LGKT Teisės skyriaus vedėjo Vyčio Muliuolio teigimu, praėjusiais metais dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu LGKT atliko 48 tyrimus (42 tyrimai atlikti pagal gautus skundus, 6 – kontrolierės iniciatyva). Dėl galimo teisių suvaržymo šiuo pagrindu telefonu konsultuoti net 239 asmenys; į elektroniniu paštu pateiktus paklausimus atsakyta 53 kartus: suteiktos konsultacijos arba pateiktos išvados. LGKT „Facebook“ paskyroje dėl konsultacijų negalios pagrindu kreipėsi 12 asmenų.

Pasak V. Muliuolio, toks neįgaliųjų aktyvumas ir principingumas – akivaizdus įrodymas, kad jie vis geriau suvokia savo teises ir nesitaiksto su jų pažeidimais.

Didžioji dalis (40 proc.) judėjimo negalią turinčių asmenų skundų buvo susijusi su jų teisių gauti prekes bei paslaugas iš privačių bei viešojo administravimo subjektų apribojimu. Daugiausiai tyrimų čia atlikta dėl pastatų, kuriuose teikiamos visuomenei prieinamos sveikatos ir reabilitacijos, švietimo, transporto, kultūros, administracinės paslaugos arba parduodamos prekės, nepritaikymo asmenims su negalia. Pasak V. Muliuolio, didžioji dauguma šios srities skundų buvo pagrįsti – atlikus tyrimus nurodytos aplinkybės apie pažeidimus dažniausiai pasitvirtino, buvo nustatyti diskriminacijos faktai.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkas Vytis Muliuolis dažnai su neįgaliaisiais aptaria jiems aktualias problemas.

„Žalgirio“ arena vėl priims neįgaliuosius

Kauno „Žalgirio“ arena ir Vilniaus TV bokštas – didžiausio dėmesio sulaukę tyrimai, konstatavę neįgaliųjų diskriminacijos faktus. Abu šie tyrimai atlikti lygių galimybių kontrolierės iniciatyva.

Konfliktas dėl „Žalgirio“ arenos, kai panaikintos specia­liai neįgaliesiems pritaikytos vietos – su niekuo nederinus jos buvo perkeltos į nepatogias zonas, plačiai nuskambėjo žiniasklaidoje. Ši situacija palietė ne tik atskirus žmones, bet ir visą neįgaliųjų bendruomenę.

Atliktas tyrimas, surinkta papildoma informacija atskleidė dar daugiau: neįgaliesiems buvo apribota galimybė per internetinę bilietų pardavimo sistemą pasirinkti vietas ir įsigyti bilietus; neįgaliesiems skirtos vietos dėl prasto matomumo iš tikrųjų buvo netinkamos (rateliuose sėdintys žmonės matė tik priekyje esančių žiūrovų nugaras); vietos neįgaliesiems numatytos ne visose arenos zonose ir pan.

Kontrolierės rekomendacijų įgyvendinimas užtruko gana ilgai. Pasak V. Muliuolio, didžiąją jų dalį arena jau įvykdė, LGKT laukia galutinio atsakymo, užtik­rinančio, kad prasidedant naujam sezonui (paprastai jis siejamas su krepšinio sezono pradžia rugsėjį) „Žalgirio“ arena bus visiškai įgyvendinusi kontrolierės rekomendaciją.

„Džiugina, kad arena jau tik­rai nemažai padarė, – sako V. Muliuolis. – Ir tai nebuvo tik deklaratyvus veiksmas, nes per finalinius „Eurolygos“ etapus, kuriuose dalyvavo Kauno „Žalgiris“, buvo puiki galimybė tai išbandyti. Visa Lietuva suvažiavo į „Žalgirio“ areną stebėti krepšinio dvikovų. Prieš paskutines varžybas bilietų neliko per kelias valandas – buvo kilometrinės eilės, apkrovų neatlaikė elektroninė sistema, bet visos neįgaliesiems skirtos vietos buvo išlaikytos iki pat varžybų pradžios ir jie galėjo įsigyti bilietus.“

Trys dienos per metus – lygios galimybės?

Garsiai nuskambėjo ir incidentas su Vilniaus TV bokštu. Paaiškėjus, kad dėl techninių šio statinio sprendimų negalima užtikrinti neįgaliųjų saugumo, nuspręsta, kad jie sostinės panorama iš paukščio skrydžio galės grožėtis... tris dienas per metus. Pasigirdo neįgaliųjų nepasitenkinimo – apie kokias lygias galimybes kalbame?

Pasak V. Muliuolio, siekiant rasti kompromisą, kaip garantuoti bokšte besilankančių asmenų saugumą, buvo glaudžiai bendradarbiaujama su neįgaliųjų organizacijomis, vyko susitikimai su bokštą administruojančios įmonės, LGKT, valstybinių institucijų atstovais. Priimtas bendras sutarimas iš anksto paskelbti keletą dienų per metus, kuriomis TV bokšte lankantis judėjimo negalią turintiems asmenims būtų užtikrintas jų saugumas bei evakuacijos galimybė bokšte budint apmokytiems saugos darbuotojams. Pasak V. Muliuolio, negalima nepaisyti, kad tai – išskirtinis statinys, prieš pusšimtį metų priimti jo architektūriniai sprendiniai visiškai neatitinka dabartinių standartų ir lūkesčių. Dėl savo specifikos jis negali būti perstatomas ar kitaip pritaikomas.

Vis dėlto V. Muliuolis sutinka, kad TV bokštas – viešas objektas, kuriame lankymasis turėtų būti užtikrintas visiems. „Jeigu manoma, kad proporcija tarp saugumo ir nepagrįsto varžymo neįgaliems asmenims yra pažeista, esame pasirengę toliau diskutuoti ir ieškoti visiems prieinamo sprendimo“, – sako jis. Ir priduria, jog TV bokšto interneto svetainėje skelbta informacija, kad į jo apžvalgos ratą ir kavinę-barą „Paukščių takas“ asmenys, judantys neįgaliojo vežimėliu, pakilti negali, o turintieji regos negalią, kai jiems judėti reikia baltosios lazdelės arba vedlio, ir asmenys su proto negalia, kai jiems reikia lydinčio asmens, įleidžiami tik su lydinčiu asmeniu, buvo pripažinta diskriminacine ir pakeista. „Esame atviri visoms nuomonėms, – patikino V. Muliuolis, – jeigu yra galimybė praplėsti paslaugų teikimo apimtį, padarysime viską, kad būtų tai padaryta.“


Būtini teisės aktų pakeitimai

„Žalgirio“ arena, TV bokštas – ne vieninteliai keistinos situacijos pavyzdžiai.

Sostinės Žvėryno mikrorajone „Maximos“ parduotuvė buvo įrengta dviejų aukštų pastato pirmame aukšte. Buvo gauti visi reikalingi leidimai – prieinamumas puikus, tam neprieštarauja nei savivaldybė, nei neįgaliųjų organizacijos. Tačiau po poros metų parduotuvė sugalvojo įsirengti patalpas ir antrame aukšte, atliko einamąjį remontą, kuriam pritaikymo reikalavimai nekeliami. Taigi antrame aukšte buvo įrengtos analogiško ploto prekybos patalpos. Nors į jas galima patekti tik laiptais, teisės aktai tarsi ir nepažeisti“, – pasakoja V. Muliuolis. Pasak jo, tai – akivaizdi teisės aktų spraga.

„Esame suderinę veiksmus su Neįgaliųjų reikalų departamentu, rengiančiu naują Statybos techninių reikalavimų (STR) redakciją, kurioje šie dalykai būtų apibrėžti“, – sako V. Muliuolis. Pasak jo, prie to turėtų prisidėti ir LGKT parengtas bei Seime užregistruotas Lygių galimybių įstatymo pakeitimo projektas. Jeigu Seimas jam pritars, visos prekių ir paslaugų teikimo vietos turės būti pritaikytos neįgaliesiems.

Būtinybe tikslinti STR nuostatas įsitikinta ir po nepalankios neįgaliųjų reakcijos į prie Birštono pastatytą naują apžvalgos bokštą. Nors, pasak V. Muliuolio, šiuo atveju problema šiek tiek kitokia, vis dėlto paaiškėjo, kad visa esmė slypi būtent STR, tiksliau – prie ko tokie statiniai, kaip apžvalgos bokštas, turėtų būti priskiriami. Šiuo metu jie patenka į eilutę „Kitos paskirties inžineriniai statiniai“, kuriems pagal STR netaikomas pritaikomumo neįgaliesiems reikalavimas. Taigi teisės aktai nepažeisti, o lygios galimybės neužtikrintos. „Kontrolierė pateikė Aplinkos ministerijai rekomendaciją ir bus vykdoma stebėsena, kad tie inžineriniai statiniai, kurie naudojami teikiant viešąsias ar rekreacines (kaip šiuo atveju) paslaugas, būtų įtraukti į STR reikalavimus kaip būtini pritaikyti. Tai aptarta ir su STR pataisas rengiančiu Neįgaliųjų reikalų departamentu.


Postūmio susitarti vis dar reikia

V. Muliuolis sako, kad dėl aplinkos pritaikymo atlikti tyrimai buvo išspręsti geranoriškai. Kartais trūko elementaraus tarpusavio susikalbėjimo. Pavyzdžiui, „Spaudos rūmuose“ veikia dvi įstaigos, teikiančios teat­ro ir kavinės paslaugas. Norint į jas patekti, reikia lipti laiptais. Prie jų viena iš tų įstaigų įrengė keltuvą. Tarsi buvo žodinis susitarimas, kad juo galės naudotis abiejų įstaigų klientai, vis dėlto į antrąją įstaigą atėjęs klientas negalėjo į ją patekti, nes nebuvo keltuvo raktą turinčio žmogaus. Teko jį nešti rankomis. Žmogus parašė skundą. „Atlikus tyrimą abiejų įstaigų vadovai susitiko, pasirašė bendradarbiavimo sutartį, aiškiai nustatė taisykles, kaip tas keltuvas turi būti naudojamas“, – pasakoja V. Muliuolis.

Be skundo LGKT nepajudėjo ir ne vienus metus visiems akis badžiusi tilto per geležinkelį Kaišiadoryse problema. Geležinkelis miestą dalija į dvi dalis. Virš jo įrengtas pėstiesiems skirtas tiltas – vienintelė galimybė patekti į kitą miesto dalį arba į peronus, kuriuose sustoja traukiniai. Geležinkelio stoties pastatas yra gerokai toliau nei peronai, todėl keleiviai turi pereiti tiltą du kartus: pirmą – kad įsigytų traukinio bilietą, antrą – kad patektų į peronus. Tiltą galima pereiti tik prieš tai pakilus ir nuo jo nusileidus laiptais – nei lifto, nei keltuvo čia nėra. Atlikus tyrimą nustatyta, kad naudotis Kaišiadorių geležinkelio stotimi ir keliauti geležinkeliu judėjimo negalią turintys asmenys negali.

Kontrolierė AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateiktoje rekomendacijoje nurodė, kad Kaišiadorių geležinkelio stotyje turi būti sudarytos sąlygos asmenims su judėjimo negalia patekti į peronus, bilietų kasas. Į šį procesą gana aktyviai įsitraukė ir savo gyventojų interesams atstovaujanti Kaišiadorių rajono savivaldybė.

Kaišiadorių geležinkelio stoties infrastruktūros problema privalės būti išspręsta. „Ar iš tiesų tokiai stipriai bendrovei, kaip AB „Lietuvos geležinkeliai“, tai tokios didelės investicijos? – svarsto V. Muliuolis. – Atsisakyti labai nedidelės pelno dalies, kad būtų užtikrintos saugios ir tinkamos sąlygos visiems keleiviams, neturėtų būti didelė problema.“

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt