07
Š, Gruo
10 Nauji straipsniai

Pritaikytas būstas – žingsnis į oresnį gyvenimą

Marijampolietė Aldona Maknauskienė prie jos balkono įrengtu keltuvu naudotis negali.

Aplinka visiems
Nustatymai

25 miestų bei rajonų savivaldybių būsto pritaikymo komisijose dalyvauja LND deleguoti atstovai – draugijų pirmininkai. Būstų pritaikymais jie rūpinasi nuo savivaldybėms prašymus pateikusių neįgaliųjų poreikio vertinimo iki atliktų darbų priėmimo. LND paskirta UAB „Valskaita“ direktorė auditorė Valerija Šimkienė apsilankė Kėdainių, Jonavos, Marijampolės bei Palangos savivaldybėse ir patikrino, ar 34 negalią turintiems asmenims būstai pritaikyti tinkamai.

Neveikiantį keltuvą savivaldybė žada pakeisti

Marijampolietė Aldona Mak­nauskienė neslepia: sveikata vis silpsta, anksčiau dar galėjo paeiti su ramentais, o dabar jau juda tik neįgaliojo vežimėliu. Nors gyvena pirmame aukšte, išvažiuoti iš namų labai sunku – laiptinėje pasitinka 7 laipteliai. Juos įveikia tik dukters padedama. Moterys sugalvojo neįprastą kopimo būdą: ant laiptų pakopos pastato nedidelę kėdę, tada įsikibusi į turėklus Aldona šiaip taip pasikelia iš vežimėlio ir ant jos atsisėda, pailsi, vėl įsitvėrusi turėk­lo šiek tiek pasikelia, kol dukra kėdutę padeda ant kitos laiptų pakopos, o mamai ant jos atsisėdus perkelia kojas ant aukštesnės pakopos. Taip ir įveikia tuos 7 laiptelius.

Moteris sako, kad ši „kelionė“ kaskart pareikalauja vis daugiau jėgų, todėl be būtino reikalo stengiasi nepraverti namų durų. O dar visai neseniai aktyviai dalyvavo draugijos veikloje ir važiuodavo į Socialinės pagalbos centre vykstančius rankdarbių užsiėmimus. „Dabar beliko tik ligoninės, – karčiai šypteli moteris. – Neturėjau kitos išeities, tik prašyti savivaldybės, kad pritaikytų būstą – jau ir vonioje nusimaudyti nepajėgiau, ne tik iš namų išeiti.“

A. Maknauskienės butas – vienas iš 9 pernai Marijampolėje neįgaliųjų reikmėms pritaikytų būstų, kuriuos aplankė UAB „Valskaita“ auditorė V. Šimkienė. Vietoje buvusios vonios čia įrengtas dušas, pastatytas naujas praustuvas, patalpa išklijuota keraminėmis plytelėmis. Neįgali moteris sako šiomis jos gyvenimą palengvinančiomis permainomis labai patenkinta.

Vis dėlto esminės problemos – galimybės išvažiuoti į lauką – būstą pritaikę statybininkai neišsprendė. Nors ir paplatino duris į balkoną, pakeitė jo langus, deja, čia sumontuotu keltuvu moteris naudotis negali. Neįgaliųjų interesams būsto pritaikymo komisijoje atstovaujanti Marijampolės savivaldybės I grupės neįgaliųjų draugijos pirmininkė Irma Kavaliauskienė sako, kad buvo bandyta pritaikyti kito neįgalaus žmogaus jau naudotą ir išmontuotą keltuvą. Tikėtasi, kad jis dar galės tarnauti A. Maknauskienei, tačiau tik sumontavus paaiškėjo, kad šis – per žemas, tarp balkono grindų ir keltuvo pagrindo atsirado maždaug pusės metro tarpas. Pasak A. Maknauskienės, savivaldybės atstovas patikino, kad naujas keltuvas bus nupirktas 2019 m. sausį, tačiau nei lankantis auditorei, nei kovo pabaigoje kalbantis su neįgalia moterimi tai padaryta nebuvo – prie balkono tebekėpsojo naudoti netinkama įranga.

V. Šimkienė atkreipia dėmesį, kad dėl Marijampolėje atliktų būsto pritaikymų skundų turėjo ir dar poros neįgaliųjų artimieji: viename bute įrengus dušą blogai veikė kanalizacija – žmonės skundėsi, kad apsemia visą vonią, kitame – kad dėl per žemai sumontuoto dušo vanduo liejasi ant durų ir sienų, o tai labai gąsdina sunkią negalią turintį žmogų. I. Kavaliauskienės teigimu, statybininkai dar kartą apsilankė šiuose būstuose ir viską sutvarkė.

Palangoje metalinių nuovažų neįgaliesiems įrengimas užtruko dėl šių konstrukcijų gamintojų kaltės.

Palangoje nuovažos jau įrengtos

Palangoje būsto pritaikymo neįgaliesiems darbai patikrinti pirmą kartą. V. Šimkienę nustebino, kad tris būstus turėję pritaikyti UAB „Palangos komunalinis ūkis“ statybininkai dviejuose iš jų darbų taip pat nespėjo atlikti laiku. Patikros metu auditorė nerado prie šių būstų sumontuotų naudoti tinkamų metalinių nuovažų. Rangovai argumentavo, jog darbai užsitęsė dėl to, kad gamintojų pristatytos metalinės konstrukcijos buvo nekokybiškai padengtos antikorozine danga, todėl reikėjo laukti, kol šie darbai bus atlikti iš naujo.

Palangos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Antanas Šiupinys patikino, kad abu metaliniai nuolydžiai jau įrengti. Tai patvirtino ir jo atsiųstos nuot­raukos. Pasak pirmininko, vieno būsto pritaikymą iš dalies apsunkino ir nesutarimas su kaimynais dėl nuovažos iš balkono įrengimo. Vis dėlto namo, kurį planuojama renovuoti, gyventojams nusileidus, pandusas buvo sumontuotas.

Dar vienam neįgaliajam būstas buvo pritaikytas laiku ir komisija nesulaukė jokių priekaištų. Tokią išvadą padarė ir auditorė. V. Šimkienės teigimu, Šventojoje gyvenančiam neįgaliajam būstas pritaikytas kokybiškai, jam nupirktas vikšrinis laiptų kopiklis, mobilus keltuvas, su specialiais diržais padedantis pakelti žmogų, nuvežti į pritaikytą dušą ir pan.

Kėdainių rajono savivaldybėje apžiūrėti 5 būstai – vienam neįgaliajam įrengtas keltuvas, kitam – sumontuotas nuolydis, atlikti kiti pritaikymo darbai. Auditorė patikrino ir būstą, kuriame, be panduso į namą, įrengti nuotekų valymo įrenginiai. Ir neįgaliojo šeima, ir V. Šimkienė priekaištų atliktiems darbams neturėjo. Jonavos rajono savivaldybė pernai ėmėsi būstų vidaus pritaikymo – daugiausiai vonių vietoje buvo įrengti dušai, paplatintos durys.


Rangovai tampa deficitu

Savivaldybių atstovų tvirtinimu, kiekvienais metais vis sunkiau surasti rangovus, kurie imtųsi pritaikyti būstus neįgaliesiems. Apimtys mažos, darbai – specifiniai. Be to, vėl prasidėjo statybų vajus. Savivaldybių skelbtuose viešųjų pirkimų konkursuose pernai tik Jonava rinkosi iš dviejų, o Marijampolė, Kėdainiai – iš vieno rangovo, išskyrus atvejus, kai vienas rangovas atliko darbus, o kitas – tiekė įrangą. Palangoje auditorei apskritai nepavyko gauti dokumentų, pagrindžiančių, kodėl rangovu pasirinkta UAB „Palangos komunalinis ūkis“.

Didelę neįgaliųjų būsto pritaikymo patikrų patirtį turinti V. Šimkienė sako pastebinti, kad savivaldybės ne taip griežtai, kaip anksčiau, renkasi šiuos darbus atliksiančius rangovus. Jos parengtoje ataskaitoje galima pastebėti atvejų, kai savivaldybė pati net nesudarė preliminarių sąmatų, o vadovavosi sudarytomis rangovų pagal jos techninę darbų specifikaciją. Pasak V. Šimkienės, net ir tų savivaldybių, kurios preliminarias sąmatas dar rengia pačios, jos beveik sutampa su rangovų pateiktomis. Gali būti, kad abi šalys šias sąmatas suderina iš anksto.

Vis dėlto statybininkai savęs nenusiskriaudžia. V. Šimkienės parengtoje ataskaitoje galima pastebėti, kad preliminariose sąmatose nurodytos daugelio būstų pritaikymo kainos 30-40 proc. didesnės už to meto vidutines kainas. Pasak auditorės, regionuose darbų kainos skiriasi, gali būti, kad už mažesnius įkainius rangovai dirbti nesutinka. Galbūt todėl palyginus tuos pačius darbus skirtinguose regio­nuose galima rasti netgi dvigubai besiskiriančių įkainių.

Paprasčiau palyginti statybinių medžiagų bei, pavyzdžiui, santechnikos įrangos kainas. Dauguma rangovų jas perka „Senukų“ prekybos tinkle. „Atmetus PVM nesunku sužinoti, kiek rangovams tos medžiagos ar įranga kainavo, – sako auditorė. – Be to, daugelis statybininkų dar gauna papildomų nuolaidų, nes turi sutartis, perka dažnai ir daug.“ Tai kartojasi kasmet ir, V. Šimkienės nuomone, ko gero, nėra poveikio priemonių tokiai situacijai suvaldyti.


Sensorinių priemonių pristatymas vėlavo

Praėję metai buvo pirmieji, kai buvo galimybė įsigyti sunkią negalią turintiems vaikams reikalingas sensorines priemones. Neįgalius vaikus auginančios mamos tuo labai džiaugėsi, nes šios priemonės nepigios ir ne kiekvienas gali jų nusipirkti.

Kaip naujoji tvarka įgyvendinta, domėjosi ir auditorė V. Šimkienė – Marijampolės ir Jonavos savivaldybėse patikrino, ar neįgalieji šias priemones gavo, ar jos atitinka poreikius. Jonavos rajono savivaldybėje sensorinių priemonių turėjo būti įsigyta už 7027 eurus, o prekės pristatytos ne vėliau kaip per 45 dienas po sutarties sudarymo (sutarties pratęsimo galimybė nebuvo numatyta). Tačiau V. Šimkienei atliekant patikrą sensorinių priemonių iš UAB „Slaugivita“ neįgalieji nebuvo gavę (išskyrus keletą pačių paprasčiausių).

UAB „Slaugivita“ ryšių su klientais vadybininkė Irena Piekutė sako, kad pirmieji metai, kai buvo užsakyta gana daug sensorinių priemonių, bendrovei tapo tam tikru išbandymu. Pasak jos, nei tokio kiekio, nei tokio asortimento priemonių savo sandėliuose bendrovė neturėjo. Visas jas teko užsakyti iš tiekėjų. Skirtingų tiekėjų užsakymų įgyvendinimo terminai labai skiriasi ir nuo „Slaugivitos“ nepriklauso. Tai žinodama savo interneto svetainėje pirkėjus bendrovė iš anksto perspėja, kad užsakymai atliekami per 6–8 savaites. Ko gero, ne visi neįgaliųjų užsakymai į šiuos terminus sutilpo. Be to, pasak I. Piekutės, dėl kai kurių užsakymų teko priimti alternatyvius sprendimus, mat ne visomis konkrečiai nurodytomis priemonėmis tiekėjai galėjo aprūpinti.

Jonavos rajono bei Marijampolės savivaldybės I grupės neįgaliųjų draugijų pirmininkės Valerija Lopetienė ir I. Kavaliauskienė patikino, kad sensorines priemones neįgalieji jau gavo.

Ko gero, ne tik auditorės patikrintose savivaldybėse pernai kilo įvairių sunkumų pritaikant neįgaliųjų būstus, vis dėlto nors ir vėluojant darbai buvo atlikti, o neįgalieji bei jais besirūpinantys žmonės galės lengviau atsipūsti ir jaustis oriau.

Aldona MILIEŠKIENĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt