Baltais, minkštais žingsneliais artėja Kalėdos. Gražiausia metų šventė sielą pripildys šviesos ir džiaugsmo. Tačiau... liūdesio kristalėliai čeža viduje: tenka atsisveikinti su gera drauge „Bičiulyste“. 

„Bičiulystės“ skaitytojus pasiekė  žinia, kad ji nebebus leidžiama. Ir kas gi nutiko? 

Kartu su Lietuvos atgimimu pradėtas leisti, nemažai išbandymų atlaikęs „Bičiulystės“ laikraštis savo veiklą baigia. Žmonėms su negalia skirto informacinio leidinio poreikis niekur nedingo, tačiau pasikeitus valstybės paramos leidybai tvarkai, netekome būtino finansinio pagrindo.

Vis garsiau skamba raginimai Tarptautinę žmonių su negalia dieną nerengti koncertų, juolab patiems sau nedainuoti, nesidžiaugti savivaldybių atstovų sveikinimo kalbomis ir padėkos raštais, o iš esmės įvertinti esamą situaciją, organizuoti dalykiškas diskusijas, siekti pokyčių. Šiemet Alytuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Zarasuose ir Vilniuje vyko socialinė akcija „Pasimatuok negalią“, kurioje buvo skatinama ne tik pasijausti negalią turinčiu žmogumi.

Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininko Igno MAČIUKO sveikinimas

Seimas vieningai, 114 balsavime dalyvavusių parlamentarų balsavus už, pritarė Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymui (projektas Nr. XIVP-2209), kuriuo įgyvendinama europinė direktyva, kad kuo daugiau asmenų su negalia galėtų naudotis atitinkamais gaminiais ir paslaugomis.

Norvegijoje sostinėje Osle surengta konferencija, skirta turizmo visiems temai. Joje buvo pakviesti dalyvauti įvairių sričių specialistai, sprendimų priėmėjai ne tik iš Skandinavijos, bet ir iš gretimų šalių. Šiaurės šalyse apie turizmą visiems kalbama jau seniai. Vis dėlto pranešėjai ne kartą pabrėžė, kad ir čia yra nemažai pavyzdžių, kai turizmo vietos yra nepritaikytos vienokių ar kitokių poreikių turintiems žmonėms.

Jau daugiau nei dvejus metus Lietuvos įstaigų ir institucijų interneto svetainės turėtų atitikti tarptautinės prieinamumo direktyvos reikalavimus, t. y. būti patogios ir tinkamos vartotojams ir vartotojoms su negalia. Nors anaiptol ne visos šalies viešojo sektoriaus svetainės iš tiesų yra prieinamos, Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) komunikacijos projektų vadovė Simona Aginskaitė mano, kad esame gerame kelyje.

Švietimo sistema nuo 2024-ųjų keisis iš esmės: visiems specia­liųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams turės būti sudaryta galimybė lankyti artimiausią pasirinktą darželį ar mokyklą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) kartu su neįgaliųjų organizacijomis, socialiniais partneriais parengė Įtraukiojo ugdymo planą, kurio tikslas – visose mokyklose sukurti geriausias sąlygas mokytis kiekvienam vaikui. Plane taip pat numatytos priemonės, kaip sustip­rinti mokyklų pasirengimą priimti įvairių poreikių vaikus, kaip pagerinti švietimo pagalbą, stiprinti pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų kompetencijas, keisti mokyk­lų bendruomenės nuostatas į specia­liųjų poreikių turinčių vaikų ugdymą. Vis dėlto specialiųjų poreikių turinčių vaikų tėvams 2024-ieji kelia nemažai nerimo.

„Viena didžiausių nelaimių – mąstymas, kad jeigu negali įlipti į Everestą, iš viso į jokį kalną nesistengsi įkopti“, – sako klaipėdietė Aistė Paulauskytė. Nors mergina gyvena su įgimtu cerebriniu paralyžiumi, tai nestabdo jos noro siekti akademinių bei asmeninių aukštumų. Aistė baigė psichologijos bakalauro studijas Kaune, įstojo į magistrantūrą, tačiau neužmiršta savo mėgstamų veiklų, nuolatinio tobulėjimo bei šeimos.

Negalią turinčių žmonių kelias į darbo rinką nėra leng­vas. Apie tai, ko reikia, kad jiems pavyktų įsidarbinti, diskutuota Utenoje, A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje. Diskusijoje teko išgirsti ne vieną pavyzdį, liudijantį, kad žmonės su negalia dar nėra vertinami kaip lygiaverčiai darbuotojai. Susitikimai įvairiuose šalies regionuose rengiami įgyvendinant Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektą. 

Socialiniame restorane „Pirmas blynas“ dirbanti žmonių, turinčių specialiųjų poreikių, komanda nuolat pasipildo naujais nariais – praktikantais. Įgiję praktinių įgūdžių buvę „Pirmo blyno“ praktikantai sėkmingai darbuojasi ne tik šiame restorane, bet ir kitose įmonėse. Ko reikėtų, norint tapti šios socialinės įmonės praktikantu? Kokias užduotis jie gauna? To teiravomės „Pirmo blyno“ socialinės darbuotojos Danguolės Andriuškevičienės.

Jau 8 metus Kaune veikianti nevyriausybinė organizacija VšĮ „Kartu stipresni“ šiais metais įgyvendina projektą „Kompleksinės socialinės reabilitacijos paslaugos neįgaliesiems bendruomenėje 2022“, kuris yra iš dalies finansuojamas Neįgaliųjų reikalų departamento ir savivaldybės biudžeto lėšomis. Projekto vadovė Inga Dulinskienė sako pirmą kartą pastebėjusi, kad projektų vykdymas gali būti pagristas tikru bendradarbiavimu, o ne tik konkurencija. 

Antroji diskusija „Ortopedinės avalynės kokybė ir prieinamumas“ surengta Seime. Lietuvos neįgaliųjų draugijos (LND) iniciatyvą aptarti sudėtingus ortopedinės avalynės skyrimo klausimus palaikė Seimo narės Monika Ošmianskienė, Orinta Leiputė. 

Klaipėdos miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkas Vladas Alsys su „Bičiulystės“ skaitytojais dalijasi švenčių laukimo akimirkomis.

Lazdijų r. neįgaliųjų draugija 2022 metus baigia sėk­mingai įgyvendinusi visas nusimatytas Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projekto veiklas.

Kai feisbuke paskelbėme žinią, kad „Bičiulystė“ nebebus leidžiama, sulaukėme daug komentarų. Dalijamės jais.

* * *

Gintaras Balčiūnas, Jurdaičių (Joniškio r.) socialinės globos namų socialinis darbuotojas, juda neįgaliojo vežimėliu, bet savo bend­radarbiams ir globotiniams jis nėra neįgalus – tiesiog vienas iš kolegų. Gintaras nuoširdžiai papasakojo, kodėl jis tapo socialiniu darbuotoju ir kaip sekasi darbas.

Tauragiškė Kristina Liolaitė, beveik 30 metų judanti neįgaliojo vežimėliu, nemėgsta ramiai gyventi. „Nuo vaikystės esu nenuorama, – sako ji, pridurdama, kad darbe patirta trauma jos charakterio nepajėgė pakeisti. Atvirkščiai, padėjo dar labiau atsiskleisti Kristinos pozityvumui.  

Ar lengva sukurti kalėdinį stebuklą? Pasirodo, kai turi daug noro, viskas įmanoma. O įdėtas pastangas atperka žmonių, kurių greičiausiai niekas neaplankys Kalėdoms, švytinčios akys ir šypsenos. 

Tarptautinę žmonių su negalia dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene dalyvavo pilietinės iniciatyvos „Lietuvos galia“ metinių apdovanojimų ceremonijoje.

Kai žmogus pradeda neprigirdėti ar jausti kitus ausies ligoms būdingus simptomus, blogėja jo gyvenimo kokybė. Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriuje neseniai įrengtas modernus klausos tyrimo kabinetas, kuriame sumontuota aukščiausios kokybės tylos kamera. Be to, ligoninė įsigijo modernų audiometrą. Mokslininkų sukurtų naujausių įrengimų ir kvalifikuotų tyrėjų dėka pacientų klausa ištiriama itin tiksliai.

Išmanieji telefonai pamažu tampa vis draugiškesni ypatingų poreikių turintiems vartotojams. Tai dažnai pasiekiama aktyvavus vos keletą nustatymų. „Neseniai išleistose „iOS 16“ ir „Android 13“ operacinėse sistemose buvo pristatyta dar daugiau „Pasiekiamumo“ (angl. „Accessibility“) funkcijų. Išmanusis telefonas klausos sutrikimų turintiems asmenims gali ekrane pranešti, kai verkia jų kūdikis, o turintieji regėjimo negalią gali būti telefono informuojami garsu, kai artėja prie durų“, – naujas įrenginių prog­raminės įrangos galimybes vardina „Telia“ telefonų pardavimo vadovė Rimantė Marcišauskienė.

Vaikų kineziterapeutei, biologijos mokslų daktarei Laurai Žalienei galima pavydėti veiklumo. Ji dėsto studentams Klaipėdos universitete ir kolegijoje, konsultuoja tėvus vaikų sveikatos klausimais, moko asmenis su negalia patirti judėjimo džiaugsmą. Be to, su vyru Dariumi augina net keturias atžalas. Su Laura kalbamės apie šios vasaros draugystę su negalią turinčiais žmonėmis ir šį tą daugiau.

Vėlų lapkričio 29 d. vakarą Vilniaus oro uoste šurmuliavo būrelis smagiai nusiteikusių Centro „Eik“ bendruomenės žmonių. Jie čia susirinko neatsitiktinai – atvyko pasitikti iš Portugalijos grižtančių savo komandos draugų, kurie kartu su Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos delegacija dalyvavo ir puikiai pasirodė IWAS Pasaulio žaidynėse 2022. 

Vladislavo Malaščenko įkurta įmonė Good Bread from Good People (Gera duona nuo gerų žmonių) nuo karo pradžios iškepė ir išdalijo apie 200 tūkstančių kepaliukų duonos. Jų kepama duona pasiekia ir karščiausius Ukrainos taškus, ji nemokamai išdalijama visiems, kam reikia – tiek karo zonose, tiek įstaigose žmonėms su negalia esantiems senoliams ar vaikams. Svarbiausia – didžioji dalis tos kepyklos darbuotojų – žmonės su negalia, o darbas kepykloje jiems padeda susikoncentruoti ne į karo baisumus, o į pagalbą kitiems. 

Neseniai po socialinius tinklus Ukrainoje pasklido mergaitės su deguonies aparatu nuotrauka. Ji su mama atskubėjo į degalinę, kad galėtų pasikrauti inhaliatorių ir neliktų be galimybės kvėpuoti. Ši istorija sujaudino daugybę žmonių. Juk nuolat dingstant elekt­rai sergantieji sunkiomis kvėpavimo ligomis atsiduria labai sudėtingose situacijose. Netrukus šimtai Ukrainos vaikų buvo aprūpinti baterijomis pakraunamais inhaliatoriais. 

Prasidėjus Rusijos agresijai Ukrainoje, prie pagalbos nuo karo bėgantiems ukrainiečiams prisijungė ir nevyriausybinės organizacijos. Viena jų – „Gelbėkit vaikus“, kuri pirmoji suskubo padėti į Lietuvą atvykusiems negalią turintiems našlaičiams. 

Ukrainiečiai radijo žurnalistai Olegas, Olena Golovatenkos ir jų sūnus Bohdanas, pabėgę nuo karo baisumų, šias Kalėdas pirmą sykį sutiks Lietuvoje, toli nuo tėvynės, nuo artimų žmonių. „Lietuvoje jau turime draugų, apgaubusių mus rūpinimusi ir šiluma, bet tėvynės labai ilgu“, – sako Olena. Olego ir Olenos sūnus turi negalią, autizmo spektro sutrikimą. Lietuvoje berniukas gauna visą jam reikalingą pagalbą. Olena su skausmu prisimena karo Ukrainoje pradžią ir didžiulę grėsmę, iškilusią sūnaus sveikatai.

„Andrii yra tikras super tėtis. Jis vienas augina 4 dukras, iš kurių dvi – įvaikintos, o viena mergaičių, Alina, – neįgali. Prasidėjus karui šeima per keletą valandų susikrovė būtiniausius daiktus ir skubiai paliko namus. Šiuo metu Andrii svarbiausia – pasirūpinti dukrų saugumu, sveikata ir emocine būsena“, – taip interneto svetainėje https://contribee.com/vienybetezydi# pristatoma į Lietuvą atvykusio Andrii Palei šeimos istorija.

„Rusų kariuomenei įsibrovus į Ukrainą buvo skelbiama, kad Kyjivas bus užimtas per 3 dienas. Nepavykus įgyvendinti plano, tikėjomės, kad rusų kariuomenė atsitrauks ir karas baigsis. Palikdami namus daiktų pasiėmėme porai savaičių – manėme, kad po tiek laiko tikrai galėsime grįžti namo. Deja, karas tęsiasi iki šiol...“ – pasakoja Viktorija Nevzglyad. Ji kartu su dukrelėmis Jelizaveta ir Sofija bei vyru Vladimiru kovo viduryje išvyko iš netoli Kyjivo esančio Brovarų miesto ir iki šiol gyvena Palangoje.

* * *

Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos