19
S, Gegužė
8 Nauji straipsniai

Aukštasis mokslas neįgaliajam – (ne)pasiekiama svajonė?

Tolerancijos link
Nustatymai

Rugsėjo 1-oji. Daugeliui ši data siejasi su Mokslo ir žinių diena. Mokslo metai prasideda ir aukštosiose mokyklose. Ar universitetai pasiruošę priimti neįgaliuosius, ar jie nelieka akademinio pasaulio nuošaly? Ar įmanoma turint sunkią negalią siekti aukštojo mokslo? 

 Elvina Baužaitė studijuoja neišeidama iš namų. 

 

Negalia netrukdo siekti svajonių
Elvina Baužaitė vėl magistrantė. Tai jau antros jos magistrantūros studijos, nors mergina savarankiškai negali net pajudėti (jos darbingumas – 0 proc.). Gulėdama savo namų lovoje ji sėk­mingai įgijo bakalauro, vėliau – magistro laipsnį. „Šį kartą studijuosiu teatrologiją ir scenos menų vadybą. Dar prieš trejus metus, rinkdamasi pirmąsias magistrantūros studijas, svarsčiau, ar tai turėtų būti literatūra ir spauda, ar teatrologija ir scenos vadyba. Tąkart pasirinkau literatūrą ir spaudą, kadangi mano veikla – rašymas, – sako Elvina. Tačiau teatras – kita jos didžioji meilė. Mergina nuolat rašo spektaklių recenzijas, rengia interviu su aktoriais, režisieriais, todėl ji sako norinti kuo geriau išmanyti šią sritį, jausti pulsą, kuriuo gyvena kūrėjai, suprasti, kaip vyksta procesai.
Elvina vėl pasirinko Vytauto Didžiojo universitetą (VDU), kuriame yra sudaromos sąlygos studijuoti nuotoliniu būdu. „Šioje mokymo įstaigoje praleisti šešeri metai. Čia mane jau pažįsta, tad mažiau studijų proceso derinimo klausimų“, – teigia E. Baužaitė.
E. Baužaitė įsitikinusi, kad VDU tikrai gali studijuoti kiek­vienas norintis. „Iš esmės visos kliūtys yra žmonių galvose – tiek norinčių studijuoti, tiek dirbančių mokymo įstaigose. Kadangi aš studijuoju jau antroje magistrantūroje, galiu pasakyti, kad kliūčių man nėra. Per septynerius metus universitetas taip pat gerokai patobulėjo, netgi studijų sutartis pasirašoma elektroninėje erdvėje“, – džiaugiasi Elvina.

Vilniaus universitetas judėjimo negalią turintiesiems pritaikytas tik iš dalies.

Vytauto Didžiojo universitetas – atviras neįgaliesiems
VDU Studentų atstovybės Socialinių reikalų koordinatorė Solveiga Skaisgirytė mano, kad Vytauto Didžiojo universitetas yra geriausiai pritaikytas studentams su negalia. Pernai čia studijavo apie 160 negalią turinčiųjų. Tačiau kasmet stengiamasi situaciją tobulinti. Pasak S. Skaisgirytės, šiuo metu studentai, turintys negalią, gali patekti į visas svarbiausias VDU auditorijas ir patalpas, kuriose vyksta paskaitos. Kiekviename pastate yra įrengti keltuvai studentams su vežimėliais. Neįgalieji gyvena jų poreikiams pritaikytuose bendrabučio kambariuose, kuriuose turi galimybę apsistoti ir juos lydintys asmenys. Dauguma studijų programų yra lanksčios, gali būti pritaikytos prie neįgalaus asmens poreikių.
S. Skaisgirytė teigia, kad universitetas stengiasi reaguoti į kiekvieną studentų pastabą ar komentarą apie pritaikytas erdves. „Praeitų mokslo metų
pabaigoje organizavome susitikimą prie puodelio arbatos su neįgaliais studentais. Norėjome sužinoti jų pačių nuomonę, kaip jie jaučiasi, kokie sunkumai kyla. Daug skundų ar nepasitenkinimo nesulaukėme, tai labai džiugu“, – sako S. Skaisgirytė.
Tačiau vis dėlto tobulėti dar yra kur. S. Skaisgirytės teigimu, šiemet dėmesys buvo atkreiptas į Socialinių mokslų fakultetą, kuris prieš dvejus metus persikėlė į Jonavos gatvę. Šiame fakultete ir studijuoja daugiausiai studentų su negalia. Pastatas gana naujas, iš vidaus jis visiškai pritaikytas, tačiau pasiekti fakultetą dažnai būdavo problema. Dabar prie pat fakulteto jau yra statomas šviesoforas, tai turėtų padėti studentams, taip pat ir judantiesiems vežimėliais, lengviau pereiti gatvę. Universitetas rūpinasi, kad Jonavos gatvėje ir borteliai būtų pažeminti.


Naujovės Vilniaus universitete
Vasaros pabaigoje pasklido žinia, kad Vilniaus universitetas (VU) yra pasirengęs sisteminei transformacijai. Šiuo metu VU kuriama strategija ir veiksmų planas „Atviras neįgaliesiems universitetas“. Pasak VU Bendruomenės reikalų prorektorės doc. dr.Birutės Švedaitės-Sakalauskės, „Atviras neįgaliesiems universitetas mums reiškia aiškiai prisiimtą atsakomybę ir pasiruošimą nuolatiniam dialogui su mūsų bendruomenės nariais, turinčiais negalią. Universiteto strategijoje išsikėlėme tikslą, kad ilgainiui visų mūsų studijų programų dėstytojai būtų pasirengę dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais studentais, o fakultetų infrastruktūra būtų šiems poreikiams pritaikyta. Taip pat svarbu siekti, kad Universitetas būtų atviras negalią turintiems asmenims ir kaip darbdavys.“
Nuo vasaros pradžios VU įsteigė du neįgaliųjų reikalų koordinatorių etatus. Taip pat kiek­viename akademiniame VU padalinyje negalią turintiems studentams yra paskirta po kontaktinį asmenį, kuris padės spręsti studijų proceso metu iškylančius klausimus.
Viena iš neįgaliųjų reikalų koordinatorių Rūta Ruolytė-Verschoore teigia, kad VU 2015–2017m. strateginiame plane išskirtos penkios probleminės sritys ir prioritetiniai klausimai, su kuriais turi būti dirbama per artimiausius dvejus metus: fizinės aplinkos ir studijų proceso pritaikymas, personalo švietimas, negalią turinčių asmenų įdarbinimas, informacijos sklaida.
Šiuo metu VU vyksta individualios konsultacijos naujai įstojusiems negalią turintiems studentams apie jų specialiųjų poreikių tenkinimo, studijų proceso pritaikymo galimybes, finansinės paramos teikimą, surengtas įvadinis seminaras.
2015-2016 akademiniais mokslo metais VU studijavo 105 (0,5 % visų studentų) negalią turinčiųjų ir dirbo 32 darbuotojai, turintys negalią.


Dar daug pastatų neprieinama
Vienas iš šiuo metu atliekamų darbų – bendradarbiaujant su Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (jie įgyvendina projektą „Be slenksčių“) vertinama, kaip pritaikyta VU padalinių aplinka. Pasak R. Ruolytės, pagal parengtas rekomendacijas bus planuojami pritaikymo darbai artimoje ateityje, tam numatytos konkrečios lėšos.
Universitete apsilankiusi projekto „Be slenksčių“ atstovė Ramunė Šidlauskaitė džiaugiasi, kad kyla tokios iniciatyvos. „Tai rodo, kad universitetų nebereikia įtikinėti sudaryti sąlygas studijuoti visiems. Jie patys eina tuo keliu, rodo iniciatyvą, todėl vis daugiau neįgaliųjų drąsiau renkasi studijas, vis labiau jiems aplinka pritaikyta.“
Vis dėlto moteris sako, kad VU dar yra kur pasitempti. Apžiūrėjus 3 Saulėtekyje įsikūrusius fakultetus, paaiškėjo daug trūkumų. Fizikos fakultetas judėjimo negalią turintiesiems nepritaikytas visiškai. Teisės, Ekonomikos fakultetai pritaikyti iš dalies. Neįgaliesiems vežimėliuose į juos patekti trukdo tokie dalykai, kaip per status pandusas, per toli įrengta stovėjimo aikštelė, o iš jos važiuojant susiduriama su lygių pokyčiais, užrakinti neįgaliųjų tualetai. Į Ekonomikos fakultetą vežimėliu galima patekti ne pro pagrindinį įvažiavimą, o iš kito pastato, tačiau apie tai nėra jokios informacijos.
Centriniuose rūmuose padaryta nemažai, tačiau, pasak R. Šidlauskaitės, vežimėliais judantieji čia nesijaus labai patogiai. Pirmiausia nėra kur pasistatyti automobilio – stovėjimo aikštelė užtverta. Norint patekti į biblioteką ar centrinius rūmus, reikia važiuoti ne per centrinį įėjimą, o per Didįjį kiemą, ten veda laiptai. Yra įrengtas keltuvas, tačiau norint juo pasikelti, reikia pultelio, kurį turi apsaugos darbuotojas. Nėra informacijos, kaip jį išsikviesti. Įvažiavus į pastatą –
vėl kliūčių ruožas. Norint patekti į biblioteką reikia nusileisti laiptais žemyn. Čia turėtų gelbėti laiptų kopiklis. Deja, Ramunei juo nusileisti nepavyko, nes aktyvaus tipo vežimėlis tam netiko. Yra įrengti keltuvai, tačiau jie kelia ne į visur, kai kur išlipus pasitinka laiptai. R. Šidlauskaitė sako, kad važiuodama nuo stovėjimo aikštelės į biblioteką užtruko apie 1,5 val. Pasak jos, jei kiekvieną dieną reikėtų taip vargti, greičiausiai pasirinktų kitą aukštąją mokyklą. Žinoma, pritaikyti tokį seną pastatą labai sudėtinga, tačiau kai kuriais atvejais sprendimą rasti galima, jei visą laiką prieš darant ir investuojant dideles lėšas būtų tariamasi su pačiais neįgaliųjų atstovais.
Pasak R. Šidlauskaitės, patogiausia studijuoti būtų Filosofijos fakultete. Jis gana neblogai pritaikytas. Jokių kliūčių nekyla judant naujai pastatytuose Jungtiniame gyvybės mokslų, Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų, VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centruose.


Per mažai neįgaliųjų studijuoja
Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, per 2015 metus išmokas specialiesiems poreikiams tenkinti gavo 1006 neįgalūs studentai iš 37 aukštųjų mokyklų. Tikėtina, kad tiek negalią turinčiųjų ir studijuoja. Statistikos departamento duomenimis, 2015-2016 mokslo metais šalies universitetuose studijavo 93,5 tūkst. asmenų, kolegijose – 39,7 tūkst. (iš viso apie 133 tūkst. žmonių). Taigi aukštosiose mokyklose studijuojančių neįgaliųjų nėra nė 1,5 proc. Jungtinės Tautos taip pat kritikuoja mūsų šalį, kad asmenys su negalia menkai įsitraukia į aukštąjį lavinimą.
Galbūt visus iki šiol nedrįstančius studijuoti galėtų įkvėpti Elvinos pavyzdys. „Tikiuosi, kad visi iššūkiai studijuojant bus tik žinojimo, mokymosi, išmanymo lygmenyje, o ne susiję su studijų procesu. Studijos turi būti prieinamos ir pritaikytos visiems“, – sako mergina. Ji nori ir kitus padrąsinti siekti savo tikslo. „Tereikia panorėti ir drįsti patikėti, kad pasaulis iš esmės yra geranoriškas. Savo unikalumu visi ir esame ypatingi, tereikia ryžtis gyventi savaip. Tai, manau, esminė pamoka, kurios mokiausi ir studijuodama VDU. O tobulėjimui ribų nėra...“ –
teigia Elvina.


Aurelija BABINSKIENĖ

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt