23
Pirm, Rugs
10 Nauji straipsniai

„Tau, Vilniau!“ – bendrystei telkianti šventė

Šventė „Tau, Vilniau!“ prasidėjo spalvinga neįgaliųjų eisena nuo Rotušės iki Katedros aikštės.

Tolerancijos link
Nustatymai

Sostinės dienos, tiksliau, – šventė „Tau, Vilniau!“ neįgaliesiems jau senokai tapo vienu laukiamiausių metų įvykiu. Jai ruošiasi rankdarbių kūrėjai, meno mėgėjų kolektyvai. Praėjusį sekmadienį šventė „Tau, Vilniau!“ jau 15 kartą iš visos Lietuvos į sostinę sukvietė apie porą tūkstančių neįgaliųjų, atstovaujančių 120 organizacijų: draugijų, dienos centrų, kitų bendruomenių. Šurmuliavo spalvinga mugė, Katedros aikštėje, Pilies skvere skambėjo dainos, žmonės sportavo, diskutavo, leidosi į apžvalginę ekskursiją po Vilnių, džiaugėsi susitikę. 

Sigutė Kimbirauskienė siūlė ne tik originalių prekių, bet ir naujų idėjų.

Kasmet atsinaujinanti šventė

Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ vadovė Viktorija Vitaitė – 15 metų gyvuojančios šventės iniciatorė ir jos siela. Moteris neslepia: surengti tokį didelį renginį tikrai nelengva. Visi organizaciniai rūpesčiai prasideda prieš gerą pusmetį, be to, šventę reikia kaskart atnaujinti, jos dalyviams ir svečiams pasiūlyti naujų idėjų, įtraukių veiklų. Keičiasi ir paties renginio tikslai bei uždaviniai. Pasak V. Vitaitės, iš pradžių ši šventė buvo reikalinga kaip paskata neįgaliesiems burtis, parodyti savo kūrybingumą, dabar akcentuojama bendrystė su visuomene. „Įvykiai Žiežmariuose ir kitur rodo, kad mums jos dar labai trūksta – turime geriau vieni kitus pažinti, priimti, būti kartu“, – sako „Gubojos“ vadovė. Šiemetinis renginys turėjo dar ir kitą siekį, kurį labai taik­liai atspindėjo renginio šūkis – „Miestas tau ir man“. „Visiems prieinamas ir draugiškas miestas turi būti ne tik neįgaliųjų, bet visų mūsų siekis ir brandos įrodymas“, – sakė V. Vitaitė.

Bendrystei stiprinti skirta šventė prasidėjo spalvinga eisena nuo Rotušės iki Katedros aikštės. Įvairių organizacijų atstovų priešakyje – Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos orkestras. Pakeliui sutikti žmonės mojavo, fotografavo, filmavo, o kai kurie prisijungė prie eisenos ir žygiavo kartu. Nuojauta, kad ši eisena – tik šventės pradžia, jų neapgavo.

Katedros aikštė jau šurmuliavo: palapinių miestelyje vyko prekyba, Pilies skvere žmonės įsitraukė į neįgaliųjų pris­tatomas sporto šakas – vyko bočios varžybos, juodais raiščiais ant akių ryšintys žmonės bandė pelnyti įvartį, važinėjosi triračiais, domėjosi neįgaliųjų tenisu.

Sveikindamas į sostinę suplūdusius neįgaliuosius socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis džiaugėsi – tokia daugybė organizacijų, tokia jų veiklų įvairovė, tiek daug aktyvių, energingų, kūrybingų žmonių – tikra dovana Vilniui. Jis ragino pasklisti po miestą, aplankyti muziejus, kitas erdves, kad Vilnius pamatytų, kiek mūsų daug, kokie mes įvairūs, ir įsitikintų, kad galime būti visi kartu.

Oksana Bieliauskienė džiaugėsi: žaislų mezgėjos rimtų konkurentų neturi.

Aldonos Gulbinienės paveikslai iš odos.


Mugėje – užimtumo būrelių veiklos pavyzdžiai

Rankdarbių mugė – vienas svarbiausių šventės akcentų. Akys raibsta nuo jų gausos, įvairovės ir užimtumo būrelių vadovų išmonės, juos lankančių žmonių entuziazmo.

Nuo Kauno rajono neįgaliųjų draugijos palapinės prekystalio šelmiškai šypsojosi dvi senolių poros. Trečią ką tik nupirko sostinės svečiai iš užsienio. Pasak būrelio vadovės Vilijos Pryadko, tai patys naujausi jų dirbiniai. „Internete akis užkliuvo už tokios idėjos, nusprendėm ir mes pabandyti, – šypsosi ji. – Moterys noriai ėmėsi naujos veiklos. Tiesa, tai nelengvas darbas. Ko gero, veidus sunkiausia padaryti. Iš pradžių juos bandėm lipdyti iš modelino, bet nesisekė. Tada sugalvojom panaudoti sinteponą – geriau pavyko. O dar reikia akis, lūpas – visą veidą nupiešti. Nesame menininkės, todėl šis darbas pareikalauja daugiausia laiko. Turime ir aprengti, ir apauti – poros savaičių viena tokiam dirbiniui prireikia.“

Dviejų linksmų senučiukų porą kaunietės įkainojo... 10 eurų. „Ką čia už tą senatvę daug prašysi“, – juokavo būrelio vadovė. Stebino ir kitos šių auksarankių dirbinių kainos – už 1, 2, 3 eurus buvo galima nusipirkti lininę segę ar maišelį, odinę piniginę ar iš užtrauktų sukurtą papuošalą. Draugijos pirmininkė Lidija Morkūnienė pasakojo, kad organizacija turi puikių rėmėjų, kurie aprūpina žaliavomis (pavyzdžiui, Kauno „Audimas“ skiria audinių, užtrauktukų), todėl nustatydamos savo gaminių kainas atsižvelgia tik į įdėtą darbą. „Mes nesivaikom pelno, – sakė pirmininkė. – Ir po eurą ar porą savo dirbinius parduodamos apie pusantro šimto užsidirbam.“

Nebrangiai savo kūrinius šventės lankytojams siūlė ir Marijampolės savivaldybės neįgaliųjų draugijos moterys. Na, o paveikslus iš odos kurianti Aldona Gulbinienė ir magaryčių pirkėjams negailėjo – perkantiems paveikslą po papuošalą pridėjo. Pasak moters, šitų paveikslų kūrimas taip įtraukė, kad jiems atiduotų valandų tiktai negaila. „Prieš šešerius metus į šį būrelį atėjau ir prilipau, – juokėsi ji. – Labai smagu vis ko nors naujo išmokti. O kai vadovė pasiūlė šių paveikslų idėją – negaliu atsitraukti.“
Pasak užimtumo būrelio vadovės Jūratės Jaugelienės, į užsiėmimus besirenkančioms moterims ji nuolat stengiasi pasiūlyti kokių nors naujovių. „Iš pradžių visos dirbame bendrai, išbandom. Tos, kurioms nauja veik­la patinka, ją tęsia ir draugijoje, ir namuose, kitos toliau ieško sau mielo užsiėmimo, – pasakoja būrelio vadovė. – Grįžusi iš Lietuvos neįgaliųjų draugijos surengtos karpinių stovyklos su moterimis pasidalinau ir šio meno paslaptimis. Jau yra rimtai karpiniais susidomėjusių, tuoj galėsim parodą surengti.“

Šventės organizatoriai, dalyviai ir svečiai – visi drauge.


Įvaldyti amatai ir naujovių paieškos

Neįgaliųjų organizacijų rank­darbių būrelių vadovai sako jau senokai įsitikinę, kad į Vilnių bet kokių dirbinių neatveši, juolab – neparduosi. Paklausūs tik kokybiški, kruopščiai atlikti, dailiai apipavidalinti, praktinę paskirtį turintys rankdarbiai. O tokiems sukurti reikia įgūdžių. Ko gero, todėl ant Vilkaviškio rajono neįgaliųjų draugijos prekystalio sugrįžo ovalono technika sukurti šaliai. Iš Dalės Baltanavičienės vadovavimą rankdarbių būreliui „Kamanės“ perėmusi Marytė Tupčiauskienė džiaugėsi, kad daugiau tokių gaminių mugėje nė ant vieno prekystalio nemačiusi.

Trakų rajono neįgaliųjų draugijos užimtumo būrelio vadovė Oksana Bieliauskienė megztų žaislų irgi niekur neaptiko. „Stip­rių konkurentų neturim, – sakė ji. – Žaislus nelabai kas daro, daugiau kitokių rankdarbių imasi.“ Nuo kovo mugei ruoštis pradedančios moterys taip įgudo, kad jų žvėreliai netgi juos kolekcionuojančių pirkėjų turi. Ir šįkart prekystalį papildė įvairūs vabaliukai, darbštuolės bitutės, liūtukai, pandos. Dar viena naujiena – dvipusės arba vartomos lėlės: „Štai pažiūrėkit – dvi vienoje, – sakė O. Bieliauskienė, rodydama, kaip kaimo mergaitę primenanti lėlė tampa tikra princese. – Kas nežino, nelabai ir supranta. Reikia, kad pirkėjas susidomėtų, atkreiptų dėmesį, tik tada šią naujovę galime pristatyti.“

Akylesnio pirkėjų žvilgsnio laukė ir Šalčininkų rajono neįgaliųjų draugijos palapinę puošę Galinos Ilsevič paveikslai. Iš tolo jie labai priminė kryželiu siuvinėtus, o įsižiūrėjus iš arčiau paaiškėjo, kad raudonų aguonų ar pastelinių spalvų gėlių puokštės suklijuotos iš smulkučių karoliukų. Moteris neslėpė – tai daug kantrybės ir kruopštumo reikalaujantis darbas. Nors vaikai iš internetinių parduotuvių ir parsiunčia paveiksliukų schemų, karoliukų rinkinių, bet norint juos tvarkingai suklijuoti ir pinceto prireikia, ir akys pavargsta.

Jiezno žmonių su negalia sąjungos narė Sigutė Kimbirauskienė ne pirmus metus į „Tau, Vilniau!“ šventę atveža iš vyriškų marškinių pasiūtų originalių prijuosčių. „Bet tiek prijuosčių, kiek šįkart, dar niekada nepardaviau, – džiaugėsi moteris. – Liko tik iš marškinių nugarų siūtos. Su apykaklaitėmis, kišenėlėmis iškart išpirko.“ Į šią mugę S. Kimbirauskienė atvežė ir naują gaminį – iš dukros kelnių pasiūtą krepšį. „Pirks – nepirks, bet idėją daug kas namo parsiveš, – šypsojosi moteris. – Juk „Tau, Vilniau!“ – ne tik pirkinių, bet ir idėjų mugė.“

Kauno rajono neįgaliųjų draugijos auksarankėms svarbiausia – bendrystė.


Skambėjo ir Katedros aikštė, ir Pilies skveras

Meno kolektyvų pasirodymai – taip pat neatskiriama renginio dalis. Iš visos Lietuvos suvažiavę geriausi ansambliai, kapelos žiūrovus džiugino ir didžioje scenoje Katedros aikštėje, ir ūksmingame Pilies skvere. V. Vitaitės nuomone, šie pasirodymai – puiki meno mėgėjų šventė, kolektyvus išvedanti į daug platesnes ir svarbesnes erdves. „Menas yra universali kalba. Jam negalia neturi jokios reikšmės, svarbi pati meninė raiška. Labai smagu, kad čia prisistato įvairias negalias turintys žmonės ir parodo, kokia įvairi gali būti kultūrinė veikla.“ Kultūrinę programą šiemet papildė ir edukacinės veiklos, pažintis su neįgaliųjų sportu, aktualios problemos aptartos surengtoje diskusijoje. „Gubojos“ vadovė džiaugėsi, kad šiam integraciniam projektui pritaria ir jį remia Neįgaliųjų reikalų departamentas, Kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė.

V. Vitaitė užsiminė ir apie tai, kad bręsta idėja šią šventę vienus metus rengti Vilniuje, kitus – regionuose. „Norėtųsi, kad tai būtų keliaujantis festivalis, kuris įsilietų į regionų gyvenimą, o jo dalyviai galėtų geriau pažinti Lietuvą. Tokios integracinės veiklos paįvairintų ir šalies miestų, ir mūsų bendruomenės gyvenimą, kurtų tvaresnę bendrystę“, – įsitikinusi V. Vitaitė.

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt