23
Pirm, Rugs
10 Nauji straipsniai

Jubiliejiniame Baltijos kelyje – jautrūs prisiminimai ir viltingi ateities lūkesčiai

Neįgaliųjų komandą į Baltijos kelią išlydėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Vyriausybės kanc­leris Algirdas Stončaitis, premjero patarėjas Juozas Bernatavičius.

Tolerancijos link
Nustatymai

Vilniaus Katedros aikštė – Talino parlamento rūmai – daugiau kaip 600 kilometrų nusidriekęs jubiliejinis Baltijos kelias vėl sužadino prisiminimus, atgaivino vienybės ir pasididžiavimo jausmus. Kartu su bėgikais, dviratininkais, automėgėjais jį įveikusi 17 žmonių neįgaliųjų komanda įrodė, kad patriotiškumas, valstybės ateitis, žmonių gerovė visiems mums vienodai svarbi.

Pasirinkome teisingą kelią

Dainos „Bunda jau Baltija“ skambesys rugpjūčio 23-iąją užliejo sostinės Katedros aikštę. Pakiliai nusiteikusių žmonių rankose plazdėjo trispalvės – gausus būrys vilniečių čia susirinko į jubiliejinį Baltijos kelią išlydėti jį pakartoti nusiteikusių dalyvių. Tarp jų – ir neįgaliųjų vežimėliais šį kelią įveikti pasiryžusių žmonių būrelis.

Šventinis Baltijos kelias buvo kitoks – jo dalyviai prisiminti 30 metų svarbos įvykį rinkosi prie įvairių paminklų, įsimintinų vietų. Žygis buvo nužymėtas gausybe smagių susitikimų su miestų bei rajonų bendruomenėmis, meno kolektyvų pasirodymais, nuoširdžiais pabendravimais.

Sustojimas Ukmergės rajone Gintai Žemaitaitytei pažadino prisiminimus, kaip prieš 30 metų iš Vilkaviškio, kuriame tuomet gyveno, autobusu važiavo į Baltijos kelią. „Kiek­vienam rajonui buvo nurodytos vietos, kur reikėjo atvažiuoti ir prisijungti prie rankomis susikabinsiančių žmonių grandinės. Mums buvo skirta kelio atkarpa Ukmergės rajone. Tiksliai neprisimenu, kuriame kilometre išsirikiavome, bet kaskart, kai tenka važiuoti autostrada Vilnius–Panevėžys, mintimis vis sugrįžtu į tas dienas. Daug anuometinės kelionės smulkmenų nepamenu (beje, iki šiol akyse stovi žiguliukų, moskvičių, zaporožiečių gausybė ir pakelti, įvairiai paramstyti tų mašinų kapotai – jų buvo labai daug, visos važiavo lėtai, todėl užkaito), bet ypatinga jausena išliko – susikaupimas, sumišęs su džiugesiu, kad dalyvausime tokiame svarbiame renginyje. Tiesa, tuomet tai labiau priminė smagų nuotykį, kurio svarbą supratome daug vėliau. Dabar į Baltijos kelią stojame sąmoningai suvokdami, kad pasirinkome teisingą kelią, kuris iš pagrindų pakeitė mūsų gyvenimą.“

Prieš 30 metų Baltijos kelyje dalyvavo ir panevėžietis Žilvinas Kliopmanas. „Man niekur nereikėjo važiuoti – tuometinis Via Baltica kelias driekėsi pro kaimą, kuriame gyvenau, – pasakoja vyras. – Pamenu, kad labai entuziastingai visa tai priėmėme – skubiai nusipirkome vėliavas, pasidarėme kotus ir išėjome į kelią. Šioje vietoje buvo ne Baltijos kelyje susikibusių žmonių grandinė, o minia.“

Pasak Žilvino, tai, kad jis sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje, nebuvo jokia kliūtis, greičiau atvirkščiai – žmonės buvo labai draugiški, geranoriški, paslaugūs.

Tiek Ginta, tiek Žilvinas į Baltijos kelią išsiruošė jau trečią kartą. Jiedu, kartu su būreliu kitų neįgaliųjų, dalyvavo žygyje ir pernai. Tiesa, tąkart ekspromtu prie bėgikų ir dviratininkų prisijungę neįgalieji įveikė tik atstumą nuo Vilniaus iki Panevėžio. Užtat šiemet pasiryžo pasiekti ir Rygą bei Taliną.

Džiugiai nusiteikę Baltijos kelio dalyviai finišavo Taline, prie Estijos parlamento.  
Žygio dalyvių archyvo nuotr


Žygis per tris valstybes

Daugiau kaip 600 km nusidriekusį Baltijos kelią įveikusios 17 neįgaliųjų bei juos lydėjusių žmonių komandos vadovė, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė G. Žemaitaitytė sako, kad įspūdingiausia kelionė buvo per Lietuvą. Kiekvienas rajonas, kurio ribą kirto žygio dalyviai, juos pasitiko labai iškilmingai. Panevėžio rajono žmonės net sceną pasistatė, nuotaikingą programą parengė. Šiltai ir draugiškai žygio dalyviai buvo sutikti ir Piniavoje. Pasak Gintos, atrodė, kad visai Lietuvai, visiems jos žmonėms ta diena buvo didžiulė šventė. Net visi tiltai buvo papuošti trijų Baltijos valstybių vėliavomis.

Kelionė per Latviją ir Estiją buvo kiek kitokia. Visos trys valstybės Baltijos kelio 30-ąsias metines minėjo rugpjūčio 23-iąją, penktadienį. Tuo žygio dalyviai įsitikino šeštadienį sustoję Rygoje padėti gėlių prie Laisvės paminklo, po vakarykščio minėjimo jau skendėjusio žiedų jūroje.

Vis dėlto Lietuvos bėgikams, neįgaliesiems, dviratininkams dėmesio netrūko – juos sutiko mūsų šalies ambasados, neįgaliųjų organizacijų atstovai, vietos bendruomenės nariai. Bičiuliai iš neįgaliųjų organizacijų palydėjo mūsiškius pasižvalgyti po Rygos senamiestį, parodė vežimėliams riedėti patogesnes gatves, lengvesnius pravažiavimus.

Žygio finišą – Estijos parlamentą Taline žygeiviai pasiekė sekmadienio popietę. Paskutinis etapas rateliais judantiems Baltijos kelio dalyviams nebuvo lengvas – be dviračiais važiavusių komandos narių pagalbos akmeninį grindinį būtų buvę sunku įveikti. Čia žygeivius pasitiko Estijos parlamento nariai, Lietuvos ambasados atstovai, socialinių reikalų ministras Tanelis Kiikas, kuris papasakojo, kad istoriniame Baltijos kelyje jis taip pat dalyvavęs, nors tada jam tebuvę vos 7 mėnesiai. Čia, kaip ir kituose svarbiuose susitikimuose, neįgalieji išskleidė Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio Vilniuje jiems įteiktą Lietuvos trispalvę.

Lietuvos ambasadoje surengtas žygeivių pagerbimas tapo tris dienas trukusio legendinį Baltijos kelią pakartojusio žygio kulminacija. „Savo užsibrėžtą tikslą pasiekėme, – sako ne vienai Latvijos, Estijos žiniasklaidos priemonei duotuose interviu apie drąsų sumanymą dalyvauti tokiame renginyje pasakojusi G. Žemaitaitytė. – Ir padarėme tai su didžiuliu užsidegimu, įrodydami savo pat­riotiškumą, savigarbą, savivertę. Tai mums labai svarbūs dalykai.“

Žilvinas Kliopmanas į Baltijos kelią susiruošė jau trečią kartą.


Varytuvai sukėlė nuostabą

Baltijos kelio dalyviai neslepia – jų pasirodymas Rygos, Talino gatvėse daugeliui sukėlė nuostabą. Į tokius žygius besileidžiantys Lietuvos neįgalieji – jiems neįprastas, net nematytas dalykas. Ir prie jų vežimėlių pritvirtinti varytuvai – naujiena ne tik gatvėse sutiktiems praeiviams, bet ir patiems neįgaliesiems. Pasak G. Žemaitaitytės, prieš keletą metų jų surengtame žygyje iš Pernu į Biržus, lankant kultūros paveldo objektus, vienas kitas neįgalusis juos matė, bet neteko sutikti nė vieno, turinčio kažką panašaus. Todėl susitikimuose su Latvijos, Estijos neįgaliųjų organizacijų atstovais teko nemažai pasakoti, kokie tai įrenginiai, kaip jie padeda savarankiškai įveikti didelius atstumus, kaip juos galima įsigyti. Beje, mūsiškiai galėjo pademonstruoti nemenką vartytuvų įvairovę: Ž. Kliopmanas į kelionę leidosi pirmos kartos „Retenės“ sukonstruotu vartytuvu, J. Dumšos įrenginys – patobulintas antros kartos šios įmonės varytuvas, buvo važiavusių ir su trečios bei ketvirtos kartos prietaisais. O štai V. Ostrauskas suko vokiško varytuvo rankenas.


Yra ko pasimokyti

Išlydėdamas neįgaliųjų komandą į Baltijos kelią, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ragino fiksuoti visus nepritaikytos aplinkos atvejus ir parvežti jų sąrašą, kad būtų galima tvarkytis. G. Žemaitaitytė juokavo – šis sąrašas būtų tikrai netrumpas. Į žygius vežimėliais vykstantys neįgalieji ir patys visada atkreipia dėmesį į aplinkos pritaikymą, susitikę su vietos valdžios atstovais pasakoja apie universalų dizainą, jo principų taikymą.

Šįkart, viešėdami Taline, žygio dalyviai patys pasisėmė patirties, kaip senamiesčio paveldą galima padaryti prieinamą ir neįgaliųjų, ir kūdikių vežimėliams. G. Žemaitaitytė pasakoja turėjusi nuotraukų iš kai kurių visiems prieinamo Talino senamiesčio vietų, o šios viešnagės metu pati pamatė, kaip tai padaryta.

„Savo miestą parodyti sutikę Talino neįgalieji iškart pasiūlė sėsti į automobilį ir taip pasižvalgyti po senamiestį, – pasakoja Ginta. – Betgi mes įpratę įveikti kliūtis, juolab kad iki norėto aplankyti objekto buvo gal kokie 900 metrų. Nusprendėme pabandyti įveikti patys. Ir įveikėme. Seno akmeninio grindinio pakraštyje įrengtas gal 1 metro takas, padengtas betoninėmis plokštėmis, kuriuo puikiausiai galima važiuoti. Nufotografavome, nufilmavome – parvešime į Lietuvą kaip įrodymą, kaip galima ir paveldą išsaugoti, ir sukurti sąlygas visiems patogiai judėti.“ Beje, J. Dumša filmavo visą kelionę.


Negalią turintys žmonės – pavyzdys visiems

Jubiliejinis Baltijos kelias ne tik pažadino prisiminimus, bet ir paskatino įvertinti, kaip šiandien gyvename, ko tikimės iš ateities. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro L. Kukuraičio, stodami į šiandieninį Baltijos kelią turime galvoti apie visų visuomenės narių susikabinimą, vienybę. Didelio atgarsio sulaukę Žiežmarių, Biržų atvejai verčia iš naujo susimąstyti apie toleranciją, kitokio žmogaus priėmimą. Deja, pasak ministro, dar yra nemažai pasipriešinimo neįgaliųjų dalyvavimui visuomenėje. Galima tai suvokti, nes labai ilgai gyvenome atskirai...

Baltijos kelias, į kurį kaip lygūs su lygiais leidosi ir neįgalieji, savo kelyje turėję įveikti ne vieną kliūtį, L. Kukuraičio teigimu, – pavyzdys, kokia turi būti visuomenė. „Ačiū jiems už šitą pavyzdį. Turėtume visi susikabinti rankomis, kad kiekvienas žmogus su savo galiomis ir negaliomis be kliūčių būtų mūsų visuomenės dalimi“, – sakė ministras.


Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt