23
A, Lie
11 Nauji straipsniai

Uždarius globos namus – naujos paslaugos

Autistiški vaikai, taip, kaip ir visi, nori džiaugtis gyvenimu ir patirti daug įspūdžių.

Tolerancijos link
Nustatymai

Panevėžyje atidarytas autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams skirtas dienos centras ir senelių namai. Šios įstaigos įsikūrė Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namuose, kuriuose dar visai neseniai buvo globojami daugiau nei 100 kūdikių ir vaikų. 

VšĮ „Panevėžio lietaus vaikai“ vadovė Sandra Lopetaitė kartu su kitais tėveliais centro atidarymo metu įteikė didžiulį tortą.

Ramu, kad vaikais bus pasirūpinta

Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namų direktorius Sigitas Juodelevičius teigia, kad pasikeitė darbo pobūdis, bet esmė išliko ta pati – darbas su žmonėmis.

Autizmo spektro sutrikimų turintiesiems skirto dienos cent­ro įkūrimą inicijavo VšĮ „Panevėžio lietaus vaikai“. Jos vadovė Sandra Lopetaitė sako, kad tokio centro labai reikėjo. Dar 2017 metais tėvai parašė raštą savivaldybei, prašydami įkurti įstaigą, kurioje po pamokų galėtų laiką leisti autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai. Taip sutapo, kad po kurio laiko A. Bandzos vaikų globos namai ėmė ieškoti naujų veiklos krypčių. Tuomet ir buvo prisimintas „Lietaus vaikų“ prašymas. S. Lopetaitė prisipažįsta netikėjusi, kad atsiras jų vaikų poreikius atitinkantis dienos centras – manė, kad nieko nebus tol, kol patys nesiims iniciatyvos (pavyzdžiui, Vilniuje dienos centrą įsteigė asociacija „Lietaus vaikai“). Nedaug tikėjosi ir tuomet, kai sulaukė ir S. Juodelevičiaus skambučio. Tačiau įvyko tarsi stebuklas – autistišką vaiką auginanti moteris sako neatsidžiaugianti, kad gali ramiai palikti savo sūnų ir kibti į dienos darbus, žinodama, kad juo bus tinkamai pasirūpinta. Dienos centras, jo lankytojų ir tėvų vadinamas „Vaikų klubu“, duris atvėrė sausio mėnesį. S. Lopetaitė neslepia, kad kurį laiką buvo ir chaoso, tačiau tėvams dirbant kartu su centro darbuotojais pavyko rasti geriausius darbo metodus, sukurti sistemą. Svarbiausia, pasak S. Lopetaitės – kokybiškas, vaikų poreikius atitinkantis užimtumas po pamokų. Deja, mokyklose veikiančios popamokinės grupės to tikrai neužtikrina – vaikai, ypač specialiųjų poreikių, ten tik praleidžia laiką. Nėra jokių išvykų, net į lauką vaikai neina. Be to, kai ant­roje klasėje visi vaikai mokėsi plaukti, šių vaikų į baseiną niekas nevežė – per sunku. Pasak S. Lopetaitės, Panevėžyje veikia keli dienos centrai negalią turintiems vaikams, tačiau labai svarbu, kad vaikai būtų ne tik prižiūrimi (kai kuriais atvejais ir tai labai svarbu), bet kad būtų užtikrinamas ir ugdymas – ar tai būtų sportinė veikla, ar išvykos, ar lavinami buities įgūdžiai. Dažnai to imasi tėvai – atsiradus šeimoje specialiųjų poreikių turinčiam vaikui vienas iš šeimos narių meta darbus ir pasidaro taksistu – vežioja vaiką iš vieno užimtumo į kitą, kad jis būtų kuo labiau lavinamas.

Autistiški vaikai be pagalbos neturi galimybės nueiti į bib­lioteką išsirinkti knygų, aplankyti muziejų.

Svarbiausia – dirbti visiems kartu

Vaikų klube dirbama kartu su tėvais – iš anksto yra aptariama, ko jie tikisi, kokie vaikų poreikiai. Kasdien numatyta vis kita programa (tačiau kiekvieną savaitę tokia pati). Viena popietė skiriama išvykoms, kitą vaikai mokosi gaminti ir pan. Pasak S. Lopetaitės, autistiškiems vaikams labai svarbi sistema – žinodami, ką vieną ar kitą dieną darys, jie jaučiasi saugūs. Kai dienos yra turiningos, kupinos įspūdžių, sūnus vakare grįžęs gali papasakoti ką veikė, ko išmoko. Taip, kaip ir vyresnis brolis, kuris lanko įvairius užsiėmimus. „Tai yra vienas žingsnelis to gyvenimo, kurį gyvena kiti vaikai, link. Ir vienas žingsnelis savarankiškumo link“, – sako VšĮ „Panevėžio lietaus vaikai“ vadovė. Jo teigimu, šiuo metu labai daug autistiškų suaugusių žmonių, kurie dienas leidžia namuose – jiems nėra sudarytos sąlygos gauti tinkamą išsilavinimą, jau nekalbant apie darbą.

S. Lopetaitė sako, jog labai svarbu, kad kuriant tokį centrą kuo labiau įsijungtų ir tėvai. „Mūsų bendruomenė yra labai aktyvi – vieni tėvai dalyvauja užsiėmimuose (pavyzdžiui, kepimo moko pačios mamos), kiti prisideda puošiant centro aplinką, sodina medelius“, – sako S. Lopetaitė. Tačiau svarbiausia, kad su centro darbuotojais nuolat kalbamasi, diskutuojama, jie kviečiami į „Lietaus vaikų“ organizuojamus mokymus, turi galimybę (taip pat tėvų iniciatyva) dalyvauti savipagalbos grupėse su psichologe.

Direktorius S. Juodelevičius taip pat įsitikinęs, kad labai svarbu bendradarbiauti – kalbėtis, suprasti vieniems kitus. „Tėvai turi lūkesčių, o mes galimybių. Jei eisime kartu, pasieksime geriausią rezultatą“ – sako direktorius. Direktorius džiaugiasi, kad tėvai – labai išsilavinę, besidomintys naujovėmis, nuolat besigilinantys į autizmo spektro sutrikimų ypatumus. Darbuotojai iš jų gali nemažai pasimokyti. Centrą šiuo metu lanko 11 vaikų (iš viso yra galimybių priimti 12), su jais dirba daugelis specia­listų – ir psichologas, ir sporto mokytojas, yra galimybės naudotis multisensorinės įrangos kabinetu ir pan. Pasak S. Juodelevičiaus, darbui su autistiškais vaikai parinkti perspektyviausi specialistai – norintys tobulėti, mokytis. Jie nuolat vyksta į mokymus, stengiasi susipažinti su pažangiausiomis metodikomis.

Direktorius pabrėžia, kad dirbant su autistiškais vaikais labai svarbus individualus požiūris ir žmogiškas santykis. Visi vaikai yra labai skirtingi – vieni labai sunkios negalios, jų tikslas – mokytis apsitarnauti, kiti vaikai – labai aukšto intelekto. Jų tikslai visai kitokie. Kiekvienam vaikui yra sudaromas atskiras veiklos planas, užtikrinamas privatumas – jie turi po atskirą kambariuką, savo stalą, daiktus. Centro teritorija atvira ir ne darbo metu – net šeštadienį po teritoriją zuja vaikai su paspirtukais.

Pasak direktoriaus, geriausias įvertinimas – kai vienas vaikas, anksčiau atsisakęs su bet kuo pasilikti, šį centrą lanko noriai.

A. Bandzos socialinių paslaugų namuose įkurtame dienos centre „lietaus vaikai“ įdomiai leidžia laiką ir gali būti savimi.

Jei reikės, vėl keisimės

Netrukus A. Bandzos socialinių paslaugų namuose pradės veikti ir senelių namai – šių paslaugų Panevėžyje taip pat labai trūksta. Čia apsigyvens 40 senyvo amžiaus asmenų ir senjorų su sunkia negalia. Įrengti ne tik jaukūs kambariai, bet ir virtuvėlė, kur stipresni gyventojai galės gamintis maistą, bus pasirūpinta jų užimtumu, laisvalaikiu. S. Juodelevičiaus teigimu, dažnai vyresnio amžiaus žmones, ypač sušlubavus sveikatai, slegia atskirtis ir vienatvė. Čia jie galės bendrauti, žaisti stalo žaidimus, bus internetas, kuriuo galės susisiekti su artimaisiais. Ir šeimos nariai laukiami.

Pasak direktoriaus, įstaigos infrastruktūra palanki tokiai veiklai vystyti – ji įsikūrusi mieste, 3 ha teritorijoje, gamtos apsuptyje. Ją sudaro 4 atskiri korpusai, kurie liko laisvi vaikams išsikėlus į bendruomeninius globos namus. Pastatai buvo neseniai suremontuoti. Į juos daug investavo norvegai – jie taip pat padėjo čia įrengti krepšinio ir vaikų žaidimų aikštelę. Būtų labai neracionalu palikti šiuos pastatus likimo valiai. Autistiškiems vaikams skirtas dienos centras ir senelių namai įsikurs atskiruose korpusuose. Tačiau ir Skandinavijoje esama tokių „Kartų namų“ pavyzdžių, kur sutelpa po vienu stogu skirtingo amžiaus ir poreikių žmonės.

„Kiekvienas amžiaus tarpsnis yra savitas ir mes turime tuo pasirūpinti“, – sako S. Juodelevičius. Direktorius sako, kad ieškant naujų veiklų buvo žiūrima, ko žmonėms labiausiai reikia. Gal po kelių metų ir šių paslaugų nebereikės, gal atsiras kiti dalykai, ir vėl reikės keistis. „Svarbiausia – ne pastatai, o žmogiškieji resursai, žmogaus santykis su žmogumi, – sako direktorius, – to siekiame ir tikimės, kad mus lydės sėkmė.“

Aurelija BABINSKIENĖ

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt