10
Pirm, Gruo
11 Nauji straipsniai

„Begaso“ festivalis – nuo profesionalumo siekio iki visuomenės požiūrio kaitos

Pernai didįjį „Begasą“ pelnęs Kurčiųjų reabilitacijos centro liaudies teatras „Mimika“ nenuvylė ir šiemet.

Tolerancijos link
Nustatymai

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) rengiamame tradiciniu tapusiame tarptautiniame neįgaliųjų teatrų festivalyje „Begasas“ šįkart netrūko simbolių ir netikėtumų. Devintajame festivalyje savo spektaklius pristatė devyni kolektyvai. Ir didįjį „Begasą“, dėl kurio paprastai varžosi visi kolektyvai, šiemet atlydėjo devyni maži tautodailininko Eugenijaus Paukštės sukurti „Begasiukai“. Tarptautinę tolerancijos dieną vykęs festivalis buvo iš tiesų tolerantiškas ir nenuskriaudė nė vieno dalyvio – mažieji „Begasiukai“, rėmėjų padėkos ir dovanos pradžiugino visus festivalio dalyvius. 

Įkvėpė Lietuvos istorija

Lietuvos valstybės 100-mečiui skirtas teatrų festivalis padiktavo gana griežtus jo dalyvių atrankos kriterijus. „Begaso“ meno vadovė Snieguolė Dikčiūtė neslepia – gera dešimtis teatro trupių į festivalio dalyvių sąrašą nepateko. „Norėjosi parodyti geriausius šia tema galinčius kalbėti spektaklius“, – sako S. Dikčiūtė.

Žadą žiūrovams atėmė jau pats pirmasis spektaklis. LŽNS muzikinio teatro trupė atliko kompozitorės S. Dikčiūtės misteriją „Skambantis miestas“ (režisierė Saulė Degutytė). Audiovizualinėse miniatiūrose, kuriose dalyvavo ir profesionalūs menininkai, skambėjo su Vilniaus miestu susijusių autorių eilės, proza, ištraukos iš įvairaus laikotarpio spaudos leidinių lietuvių, lenkų, jidiš, gudų, rusų kalbomis bei kiekvieno istorinio laikotarpio aplinką atspindintis garsinis fonas. „Norėjome Vilnių parodyti kaip daugiatautį, daugiafunkcį miestą, atvirą ir tolerantišką visoms tautoms“, – pasakoja S. Dikčiūtė. Misterijos kūrėjos, analizuodamos Lietuvos istoriją, į pagalbą pasitelkė meno istoriką Donatą Jokūbaitį.

O kai misterijos „medžiaga“ buvo paruošta, visa teatro trupė savaitei išvažiavo į Monciškes, kur nuo ryto iki vakaro repetavo. S. Dikčiūtė didžiuojasi savo aktoriais – jie visą laiką pasiruošę kūrybinėms naujovėms.

Misterija prikaustė dėmesį, stebino gebėjimu įtaigiai perteikti informaciją. Vertinimo komisija, kuriai jau ne pirmus metus pirmininkauja režisierius Vitalijus Liubota iš Ukrainos, šiai teatro trupei nedvejodama skyrė mažąjį „Begasiuką“ už geriausią Lietuvos istorijos temos atskleidimą.

Kauno neįgalaus jaunimo užimtumo centro Plastinės dramos teatriukas suvaidino pantomimą „Šypsena“.

Šokio kalba – išraiškinga ir įtaigi

Menų spaustuvė, ne pirmą kartą tapusi neįgaliųjų kūrybinės raiškos erdve, svetingai priima ir bičiulius iš kaimyninių šalių. Šiemet „Begaso“ festivalio programą paįvairino Lenkijos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Ratas“ teatro-šokio grupės ,,Entuziastai“ pasirodymas. Jis žiūrovus sužavėjo intriguojančiu spektaklio siužetu, emocingu šokiu, įtaigia vaidyba. Jų „Vienos meilės istorija“ mažuoju „Begasiuku“ apdovanota už geriausią režisūrinį darbą. Klaipėdiškių breiko šokėjų vadovas Artiomas Kazakovcevas neslėpė: jį sužavėjo išraiškingi kolegų judesiai, gerai parinkti kostiumai, įdomus reginys.

Šokiai, tiksliau breiko judesiai, buvo ir pirmą kartą festivalyje dalyvavusio BĮ neįgaliųjų centro „Klaipėdos lakštutė“ kolektyvo pasirodymo ašis. Festivalio meno vadovė S. Dikčiūtė sako, kad pranešę, jog nori dalyvauti „Begase“ ir pasakę, kad šoks breiką, klaipėdiečiai renginio organizatorius labai suintrigavo. Juk šiemetinis festivalis skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Ar įmanoma šiuos du dalykus suderinti? Sukūrę patrauklią kompoziciją „Klaipėdos skulptūrų parkas“ breiko šokėjai įrodė: kad įgyvendintų savo sumanymą, kūrybingi žmonės gali ir akmenį prakalbinti. Šįkart septyni neįgalieji ir du jų lankomo centro darbuotojai šokio kalba įtaigiai perteikė daugiau kaip 100 skulptūrų besididžiuojančio parko istoriją. Mažąjį „Begasiuką“ vertinimo komisija klaipėdiečiams įteikė už geriausią dvasinį sprendimą.

Misterijoje „Skambantis miestas“ – originalus žvilgsnis į Lietuvos istoriją.

Judesio teatras įgyja vis daugiau pasekėjų

Kauno neįgalaus jaunimo užimtumo centro Plastinės dramos teatriukas buvo pirmasis, kuris „Begaso“ festivalyje pradėjo rodyti pantomimos spektak­liukus. Režisierius Virgis Bortkevičius įsitikinęs, kad pantomima – teatro ištakos, todėl visais įmanomais būdais siekia ją išsaugoti. Menininkas džiaugiasi, kad kurį laiką tarp neįgaliųjų buvęs vieninteliu, teatriukas jau sulaukė nemažai pasekėjų.

Devintajame festivalyje V. Bortkevičiaus vadovaujama trupė suvaidino pantomimą „Šypsena“. Šis spektaklis – tai savita protesto forma prieš dirbtinių šypsenų, linksmo ir lengvo gyvenimo kultą. Pagrindinės spektakliuko aktorės, poetės (ją įkūnijo Ernesta Žemaitytė) linksmo gyvenimo šalininkai nesupranta, jiems nereikia jos prasmingų eilių. Trumpam klouno kepurę užsidėjusi ir eilėraštį be jokio turinio surezgusi poetė staiga tampa dievinama kūrėja. Tačiau toks pripažinimas ne jai. Poetė lieka ištikima savo vertybėms. „O jūs?“ – išraiškinga kūno kalba klausia mažuoju „Begasiuku“ už dramatiškiausią spektaklį apdovanotos trupės aktorė.

Himnu meilei galima pavadinti režisieriaus Tito Varno kartu su Kurčiųjų reabilitacijos centro liaudies teatru „Mimika“ sukurto spektaklio ,,Barbora Radvilaitė“ ištrauką „Karūna Vilniui“. Pernai didįjį „Begasą“ pelnęs teatras nenuvylė ir šiemet. Žiūrovus sužavėjo įtikinama aktorių vaidyba, kostiumai, dekoracijos, vizualizacijos... Ne be reikalo vertinimo komisija jam skyrė novatoriškiausio spektaklio nominaciją.

Judesio teatras – ne naujiena ir sostinės dienos centro „Šviesa“ teatro terapinei trupei TTT. Režisierės Silvijanos Bilskytės vadovaujami aktoriai Lietuvos valstybingumo 100-mečiui išrinko vieną iš savo repertuaro kūrinių – „Barbora ir Augustas“. Mažasis „Begasiukas“ šiai trupei įteiktas už geriausią scenografiją ir kostiumus.

Sostinės dienos centro „Šviesa“ teatro terapinės trupės TTT spektaklis „Barbora ir Augustas“.

Ir žodinė raiška iš mados neišėjo

Pantomima, judesiu, šokiu grįstus spektaklius paįvairino žodinei raiškai pirmenybę atiduodantys kolektyvai. Klaipėdos regos ugdymo centro socia­linio ugdymo skyriaus teatro trupė „Palėpė“ suvaidintame publicistiniame veikale „Renkamės šviesą“ dėmesį sutelkė į savo gyvenimo kelio ieškantį žmogų. Šis spektaklis įdomus ir edukacine prasme – akių šviesą praradę žmonės sužino apie Brailį ir neregiams pritaikytą iškilių taškelių abėcėlę, išgirsta likimo bičiulių sėkmės istorijų nuotrupų ir naudingų patarimų. Regos negalią turinčiųjų teatras mažojo „Begasiuko“ nusipelnė už sceninės kalbos raišką.

Nemažai pamokymų ir naudingų patarimų pažėrė ir „Begasiuką“ už komedijos žanro puoselėjimą gavusi Molėtų krašto žmonių su negalia sąjungos bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Molėtų filialo trupė „Molėtuvka“. Jų suvaidintas spektaklis ,,Mūsų gyvenimo jūros ir uostai“ priverčia ne tik nusišypsoti, bet ir patikėti, kad likimas mums duoda tai, ko reikia, o ne tai, ko norim... Ir dar: kad visur gerai, o namuose, savajame krašte – geriausia.

Humoro forma amžinąsias tiesas žiūrovams stengėsi atskleisti ir Vilniaus neįgaliųjų dienos centro improvizacinio skaitymo teatrinė grupė. ,,Pagyvensime – pamatysime“, – teigė jos aktoriai. O pamatyti tai, ką ne visi mato, apie ką ne visada susimąsto, padėjo A. Tendzegolskio, J. Gimberio, V. Žilinskaitės, ir V. V. Landsbergio humoreskų išmintis. Dariaus Rakausko vadovaujami neįgalieji „Begasiuku“ apdovanoti už asmenybinį įnašą į teatro meną.


Įstabi galia kurti

Kultūros ministrės Lianos Ruokytės–Jonson festivalio dalyviams perduotame sveikinime visi neįgaliųjų teatrai buvo pavadinti nugalėtojais. Nes, pasak ministrės, visi turi įstabią galią – kurti. „Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad šio unikalaus ir ilgamečio festivalio tradicija tęsiasi, plėtojasi ir įgauna naujas formas. Festivalio, kuris akivaizdžiai liudija, kad kultūra ir menas, kūrybiškumas – efektyviausios socia­linės atskirties mažinimo, integ­racijos priemonės“, – savo sveikinime rašė L. Ruokytė–Jonson.

Kasdien daryti tai, kas atrodo nepadaroma, siekti to, kas nepasiekiama, mažą stebuklą paversti dideliu linkėjo ir socia­linės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Toks įvertinimas ir įkvepiantys linkėjimai neįgaliųjų teatrams padės dar labiau susitelkti ir išlaisvinti savo kūrybines galias. Juk reikės deramai pasitikti kitąmet 10-ąsias savo gyvavimo metines minėsiantį „Begaso“ festivalį.

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt