16
A, Spa
9 Nauji straipsniai

Kai yra iniciatyva, atsiranda ir problemos sprendimas

Dienos centre Buivydiškėse teikiamos dienos socialinės globos paslaugos neįgaliems Vilniaus miesto ir rajono vaikams.

Tolerancijos link
Nustatymai

Buivydiškėse, Vilniaus rajone, įsikūręs dienos cent­ras – geriausias pavyzdys, kaip suvienijus jėgas ir lėšas galima pasiekti gerų rezultatų. Čia paslaugas gauna ir Vilniaus miesto, ir Vilniaus rajono autizmo sutrikimą bei proto negalią turintys vaikai, o paslaugų turinį lemia tėvų norai bei iniciatyvos. 

Paskatino asmeninė situacija

Asociacijos „Lietaus vaikai“ pirmininkė Lina Sasnauskienė sako, kad toks bendradarbiavimas gimė iš poreikio – mokyklinio amžiaus vaikams su negalia labai trūksta užimtumo ir paslaugų po pamokų. Su vaikais dirbama tik specialiosiose mokyklose, o tuos, kurie lanko įprastas, tėvai patys turi vežioti į užsiėmimus, rūpintis jų laisvalaikiu.

Aušra Adomėnienė augina sūnų su Dauno sindromu. Pijui 14 metų. Moteris sako prieš kiek­vienas atostogas patirdavusi didžiulį stresą – kur palikti vaiką. Moksleiviai atostogauja visą vasarą, o tėvų atostogos trunka vos 28 dienas. Keletą metų ji rašė prašymą priimti sūnų į socialinės globos paslaugas teikiančią įstaigą, rengė reikiamus dokumentus, tačiau visada sulaukdavo neigiamo atsakymo. Pirmiausia priimami sunkiausios negalios vaikai, o Pijus turi vidutinę... Taip ir likdavo 5 vietoje. O ką daryti mamai? Išeiti iš darbo? Juk tokių vaikų vienų nepaliksi – jiems reikia priežiūros 24 val. per parą – nusisuksi, žiūrėk, ir jau iškrėtė ką nors. Ir ne atostogų metu būdavo prob­lema – mokykla užsidaro 17 val., tėvai taip pat dirba iki 17 val. Kaip suspėti pasiimti sūnų?

Pasak L. Sasnauskienės, dienos socialinės globos paslaugas Vilniuje teikia lopšelis-darželis „Čiauškutis“, Verkių specialioji mokykla-daugiafunkcinis ugdymo centras, Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai, tačiau yra didelės eilės. Be to, pavyzdžiui, „Čiauškutyje“ priimami vaikai tik iki 12 metų, o Kūdikių namuose – iki 7 metų. Taigi vyresniems vaikams pasirinkimas dar labiau sumažėja.

Tuomet iniciatyvos ėmėsi pati – kartu su kitais tėvais, bendradarbiaujant su Buivydiškių dienos socialinės globos centru, nutarė sukurti dar vieną vietą, kur galima būtų saugiai palikti vaiką po pamokų, kur juo būtų rūpinamasi per vasaros atostogas. Asociacijos „Lietaus vaikai“ pirmininkė neslepia, kad tokiam žingsniui paskatino ir asmeninė patirtis – jos sūnus lankė „Čiauškutį“ ir jau artėjo prie 12 metų. Inicia­tyvios mamos kreipėsi į prie pat Vilniaus ribos esantį dienos centrą Buivydiškėse, kur tuo metu buvo teikiamos socia­linės reabilitacijos paslaugos neįgaliems vaikams, ir pasiūlė dar jas papildyti dienos socia­linės globos paslaugomis. Patalpos naujos, erdvios – vietos visiems užteks. Vilniaus rajono savivaldybė šį prašymą sutiko palankiai. L. Sasnauskienė parašė projektą Vilniaus miesto savivaldybei ir sulaukė finansavimo ilgalaikiam projektui, kurio tikslas – teikti įvairiapusę kompleksinę pagalbą mokyklinio amžiaus vaikams, kuriems nustatytas raidos sutrikimas ir negalia. „Lietaus vaikai“ tapo šio centro partneriais. Pradėjus dirbti, pasirodė, kad dienos socialinės globos paslaugų reikia ir Vilniaus rajone gyvenantiems vaikams. Prisijungė ir jie. Tiesa, nėra taip, kad priimamas kiekvienas to panorėjęs – reikia užpildyti šūsnį popierių, turi būti nustatytas socialinės globos poreikis. Jei negalia sunki, šias paslaugas iš dalies finansuoja valstybė, esant vidutinei ir lengvai negaliai – savivaldybė.

Ugnius noriai eina į dienos centrą.

Paslaugų poreikis – didelis

Kad dienos socialinės globos paslaugų poreikis yra nemažas, matyti jau dabar – kas mėnesį į centrą priimami 2–3 vaikai. Didžioji dalis lankytojų turi autizmo spektro sutrikimą, dalis – intelekto negalią. Šiuo metu dienos socialinės globos paslaugas centre gauna apie 20 vaikų.

Dienos socialinės globos paslaugos yra mokamos, tačiau suma nedidelė – apie 20–30 proc. vaiko pinigų, priklausomai nuo lankytų dienų skaičiaus. A. Adomėnienė sako per mėnesį sumokanti apie 30 eurų. Pasak moters, tai niekai, palyginti su tuo, kiek šeimos prob­lemų išsprendžia dienos socia­linės globos paslauga. Tai didžiulė parama šeimoms – tiek tėtis, tiek mama, žinodami, kad jų vaikai saugūs, gali dirbti visą dieną. Centras veikia iki 18 val. Be to, su mokyklomis susitarta, kad didžioji dauguma jų po pamokų atveža vaikus į centrą.

A. Adomėnienė džiaugiasi, kad Pijus nori eiti į tą centrą, ten jis bendrauja su įvairiais žmonėmis – ir su kitais neįgaliaisiais, ir su savanoriais, taigi tobulėja socialine prasme. Be to, vaikai lavinami – yra šviesos kambarys, vyksta manualinės terapijos, fizioterapijos ir įvairūs kitokie užsiėmimai. Vaikai eina kartu į lauką, stebi gamtą. Pasak L. Sasnauskienės, netrukus bus atidarytas ir sensorinis 5 pojūčių įrangos kambarys, taip pat moderni kineziterapijos salė. Džiugu, kad atsirado idėją palaikančių rėmėjų, kurie padovanojo sensorinę įrangą, padės įrengti kineziterapijos salę, supirkti baldus, žaislų, edukacinių priemonių.

A. Adomėnienės teigimu, vaikai su Dauno sindromu yra labai jautrūs, ilgai trunka, kol pripranta prie situacijos, bet aplinkos pasikeitimas yra labai svarbus jų vystymuisi. Todėl labai gerai, kad vaikas būna ne tik mokykloje. Kuo daugiau tos patirties, tuo geriau. „Pijus mažai kalba, netikiu, kad išmoks, tarkim, gerai skaičiuoti, todėl socialinė adaptacija jam itin svarbi“, – dalijasi patirtimi Aušra. Moteris sako svajojanti apie savanorį, kuris su jos sūnumi išeitų kartu pasivaikščioti po miestą, kad dar daugiau tos patirties įgytų.

Centro patalpos – šiuolaikiškos, jaukios.

Centre – ne tik praleisti laiką

L. Sasnauskienės teigimu, vaikas dienos centre neturėtų tik prabūti, praleisti laiką. Vaikams lavinti siekiama pritaikyti pažangius šiuolaikinius metodus, kviečiami įvairūs specia­listai. Štai netrukus kartu su Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namais „Lietaus vaikai“ dalyvaus „Numicon“ mokymuose – tai matematikos mokymo programa, sukurta vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių ar negalią, taip pat vaikams, patiriantiems tam tikrų sunkumų mokantis matematikos. L. Sasnauskienė neslepia, kad didžiausia problema neseniai veiklą pradėjusiam centrui – darbuotojų trūkumas. Ieškoma psichologų, elgesio korekcijos specialistų. Daug padeda patys tėvai.

„Smagu, kad yra iniciatyvių mamų, kurios parašė projektą. Dabar esu rami – žinau, kad mano vaikas bus saugus. Labai gerai tai, kad galime pasakyti, ko mums reikia, – sako Aušra. – Kai nuo pat centro kūrimo tėvai yra kartu, ir paslaugos būna tokios, kokių mums reikia.“ Moteris apgailestauja, kad valdžios institucijos yra abejingos. Kiek kartų dėl savo bėdų kreipėsi į seniūniją, nieko nepasiūlė. A. Adomėnienės teigimu, neretai tėvai, nesulaukę tinkamos pagalbos, pavargsta ir atiduoda vaiką į socialinės globos namus.

„Tikime projekto sėkme, nes matome jo būtinybę, – sako L. Sasnauskienė. – Svarbu, kad ir tėvai galėtų gyventi įprastą gyvenimą.“

Aurelija BABINSKIENĖ
Asociacijos „Lietaus vaikai“ nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale lrytas.lt