19
S, Gegužė
8 Nauji straipsniai

Aušra VERBLIUDAVIČIŪTĖ, Šeduva

Kūryba
Nustatymai

Miniatiūros

Senoji liepa

Nuo neatmenamų laikų stovi ji gatvės pakraštyje. Kol buvo jauna, žmonės sustodavo pasigrožėti jos žiedų vainiku. Bėgant metams liepos šakas aplaužė vėjas. Laikas jos kamiene įrėžė nugyventų metų rieves. Sena, panaši į gyvenimo audras išgyvenusią moterį, liepa žvelgia į kelią. Nežinia, kiek dar pavasarių, vasarų, rudeninių liūčių ir žiemos speigų liepai teks išgyventi, bet ji dar bus pavėsiu gyvenimo bei ligų naštos nualintam žmogui ir jie be žodžių supras vienas kitą.


Gydytoja

Dažnai prisimenu ją – juodaplaukę, nedidukę, visada su šypsena lūpose sutinkančią ir palydinčią savo mažuosius pacien­tus. Praėjo daug metų nuo to laiko, kai ši moteris išmokė mano neklusnias kojas vaikščioti. Vartydama senus žurnalus viename radau gydytojos nuotrauką: plaukai pasidabinę viena kita sidabro gija, o akys tokios pat linksmos ir geros kaip tada, saulėtoje mano vaikystėje. Matyt, geri žmonės išlieka jauni.

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt