Kai saula žiedu žydi

Kūryba
Nustatymai

„Bičiulystės“ redakciją pasiekė dailiai išleista Monikos Kalesnikaitės-Blauzdienės kūrybos darbų knygelė „Pa saulas žiedu“. Joje – ne tik ukmergiškių šnekta rašyti eilėraščiai, bet ir prie jų derantys floristiniai koliažai, primenantys kadaise vaikystėje kurtus sekretus: po stiklu kruopščiai dėliotus augalų ornamentus. Arba – mandalas, pasikartojančiais džiovintų žiedų motyvais įprasminančias harmoniją, nors autorės gyvenimo anaiptol nebūta lengvo.


Gimusi 1941-aisiais, vaikystę ir jaunystę M. Kalesnikaitė-Blauzdienė praleido Bajorų kaime, Želvos valsčiuje, Ukmergės rajone. Iš čia toji sodri šnekta. Džiugu, kad autorė nuo jos nenusigręžia, „neperbėga“ į bendrinę kalbą rašydama eilėraščius. Kitatarmiui pradėti skaityti šiuos tekstus prireiks pastangų, tačiau nejučia tas pasaulis įtraukia, atgyja tarsi kažkur ano amžiaus priešaušryje išbarstyti žodžiai. Išmoksti juos suprasti ir pamilti. Įvertini šnektos poetines galimybes perteikti itin platų jausmų spektrą. Širdį paliečia raudas primenantys posmai apie laisvės kovas:

Aina moterys,
Vis kalba poterius
Aina ir aina – vis rauda.
Yra ko jom raudoti –
Savų neranda, neatpažįsta.
Rauda ir rauda,
Runkas gniauža.
Širdy daužas sapuliai
Kaip dygliai.

Surašyta taip paveikiai, kad prieš akis iškyla toji nesibaigianti eisena – moterys, ieškančios savųjų, ne visada juos atpažįstančios, tad vėl ir vėl grįžtančios prie tų pačių kūnų. Esama eilėraščių, menančių Stalino režimą ir Sibiro sniegynus – jie net į atskirą skyrių „Pa rūsties znoku“ sudėti. Skaudžios lietuvių tautai patirtys perteikiamos poetiškais, įsimenančiais vaizdais: Kur siauba ir sopulia alėja / Krauju kojas velėja, Dunda vis dunda / Bėgiais traukiniai / Kruvinais marškiniais.
„Prisiminimų takais“ autorė nuveda skaitytoją ir į nelengvą savo vaikystę:

Jau nebe pirmos jaunystes
Vis da apmįslinu jaunas dienelas:
Prisiminimų takais
Sugrįžtu vaikystės padungėn,
Kur slapstas, kur glaudžias
Biedna ir alkana
Muona dalia
Ir balana,
Atskelta na muona sčysčiaus.
A buva visa ko.
Oi kiek daug baisumų buva!
Gerai pamislynus –
Jeigu dabar teip būtų,
Tai plyštų muona širdiela.

Veikiausiai visas tas gyvenimo negandas ištverti autorei padėjo ir humoro jausmas, netikėtais palyginimais įpintas į eilėraščių audinį: Takio bruda buva privisi! / Net ir šindij iš pa padelkų kyši! Tačiau būta ir smagių akimirkų. Šypseną kelia šmaikštūs posmai apie mergelės ir bernelio bendravimą, jų santykių vaizdavimas, flirto elementai: Abu buva labai raškažni, / Ir ne mundri, a patiešni. Mergelė žino savo vertę: Ir kas gi čia navatna, / Kad aš blatna? / Statau kojų kaip miesčionka. / Ach, kokia slenksčionka!
Dėl slaunos mergelės meilės netgi dramų pasitaiko: Vai, kaip bernai provosis dėl tavy! / Bijau, kad tik nebūtų vaina. O kartais meilės žodžiai suskamba lyrinėmis intonacijomis:

Jų niekas nepasakys,
Jei nepasakysiu aš.
Jų niekas nepabučiuos sapni,
Žvaigždėtoj nakty
Prie gimta žiemes kauburėlia
Ar prie piliakalnia šešėlia.

Skaitančiojo akims atsiveria, rodos, paprastais žodžiais, bet taikliai apibūdinama Lietuvos gamta: Ramunėla balta / Iš miega prikelta / Peteliškių sparnais / Saulalas sapnais; Kurrr... Kurrr... Kurum kum kū... / Kiek daug buolai varlių! / Muorgas, rudas, žuolias ir geltonas / Saulaij šildas visus šonus.
Gamtos prieglobstyje ir į žmogaus sielą ateina ramybė:

Iš žiedlapių buriu,
Pienės pūkų pučiu,
Prijamnumą daug turiu.
Papieviais braida žuolias rūkas,
Un žiemes runkų uonas supas.

M. Kalesnikaitės-Blauzdienės „Pa saulas žiedu“ galėtų būti puikus pavyzdys visiems, norintiems surinkti savo gyvenimo posmus į knygą. Ją vartyti įdomu. Kiekvienas tekstas – nugludintas, išmylėtas. Eilutės rimuojamos, gerai išlaikytas savitas archajiškas, liaudies dainas primenantis ritmas. Todėl radus eilėmis išguldytą pažadą rašyti kolei da pati unlipu luoškan, norisi palinkėti sėkmės ir sveikatos tiems kūrybiniams planams įgyvendinti.

Kolei galiu,
Kolei da neguliu
Un smerties poduškas,
Kolei da pati unlipu luoškan,
Da nepadžiaunu plunksnų
Un buolkes ar un paminos,
Ar un pelanais nubertos
priežedos,
Kai trūksta raškažnumų –
Vis tuo ir tiešijuos – rašau.

Nijolė KVIETKAUSKĖ

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt