Eglė BARANAUSKAITĖ, Antanina GRIGONIENĖ

Kūryba
Nustatymai

Siūlome paskaityti Šventojoje vykusiam literatų seminarui „Amžinieji lietuvybės ąžuolai“ atsiųstus arba jau ten sukurtus įdomiausius, kvepiančius jūra ir vėju, tekstus. 

Eglė Baranauskaitė.

 

***

Nemuno glėbyje
užslėpta Čiurlionio ugnelė
dailininko teptukas
prisiglaudė gamtos žvilgsniu
kregždė sučiulbo paveikslų kalba
širdį suspaudė vaikystės prisiminimai
vienas žingsnis ramybės link
gamtos upe
brendu prasmės

 

Juodkrantė

Marios skęsta
Rūke
Ančių krykavimas
Plėšiasi į erdvę
Šviesa liejasi
Akvarele į gatvę
Pasiklysta mintys...

 

Rauda

Svaiginantis vynas
prisotino sofą
šeimininko gyvenimu

tingiai tįso gatvėje

tik varnos
nutūpusios
pliauškia niekus

 

***

Vasara pamojavo
Autobusų valytuvais
Sužvarbo liūdesys

Eglė BARANAUSKAITĖ
Palanga

________________________________________

 

Antanina Grigonienė.


Bėgu su vėju

Įklimpau į baltą smėlį,
Nes ėjau lenkčių su vėju.
Ach, tas vėjas, niekadėjas,
Ko taip skrieja atsidėjęs.

Stoviu smėlyje lyg smaigas.
Kvapą gaudau lyg apsvaigus.
Vėjas juokiasi, kvatoja
Ir tolyn smagus risnoja.

Vėjau, vėjau, niekadėjau,
Man labai sparnų reikėjo!
Štai sustosiu, pastovėsiu,
Bet tavęs jau nesivysiu. 


Darbai

Skruzdėlių take gausybė,
Neša, velka, kiek netingi,
O tingėti nieks negali,
Spėriai darbas darbą veja.

Jei šiltai gyventi nori,
Namo sienas reiks pastorint.
Gatves akmenimis grįsti,
Kad kojelės nepaslystų.

Bėga kiekviena vikriai,
Skuba į šalis skėriai.
Bėga, skuba tekinai,
Nes žiema nelauks tikrai.


Voro tinklai

Voras tinklus pakabino.
Ką jis gaudo – nieks nežino.
Džiūsta saulėj jo tinklai,
Snaudžia voras čia ramiai.

Ko gi musė skraido čia?
Nenumigo gal nakčia?
Skraido, vietos vis neranda,
Kur nutūpti – nesupranta.

Neskraidyk, musele, – štai
Voro tinklo nematai.
Nemanyk, kad tu gudriausia –
Seno voro nepagausi.

Antanina GRIGONIENĖ
Marijampolė

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt