23
P, Rugp
12 Nauji straipsniai

„Gegužės burtai“ paskleidė bendrystės šviesą

Į tradicinę poezijos šventę Jurbarke „Poezijos burtai“ susirinko visas būrys literatūros mėgėjų.

Kūryba
Nustatymai

Gegužės 31-osios priešpietę pasiekiu Jurbarką. Šio rajono Neįgaliųjų draugijos vadovės Vidos Pieniutienės pakviesta atvykau į tradicinę poezijos šventę „Gegužės burtai“.

Oras jau visai vasariškas, todėl į viešąją biblioteką, kurioje už pusvalandžio vyks šventė, neskubu. Dairausi ir grožiuosi bibliotekos skveru. Muziejumi po atviru dangumi. Palei pėsčiųjų taką stovi ypatingi septyni suoleliai. Vardiniai. Sukurti žinomų menininkų ir skirti garsiems kraštiečiams rašytojams. Trumpam stabteliu, žvilgsniu aprėpiu medžių viršūnes. Šlama, šnara sodri jų žaluma, o ant kamienų įkurdintuose inkiluose bruzda balsingas, giedantis skirtingų paukščių gyvenimas. Žavu. Dar žaviau, kai matai, kokie spalvingi paukščių prieglobsčiai. Širdelėmis išdabinti. Čiulbuonėliai tikriausiai negali jų, su meile padirbintų, nepasiilgti.

Kaip ir žmonės, šįkart susirinkę į jaukius viešosios bibliotekos namus.

Iš kažkur vėjas atneša bijūno saldumą, plūsteli jazmino aromatas. Meilingumo, jausmingumo kvapsnis. Atgaiva kūnui ir sielai.

Išgyvenom atgaivą tądien visi, susiėję į šventę. Per šypsenas, apsikabinimus, išsiilgimus. Per žodžio atlaidus, kuriuos šviesiai aukojo Jurbarko rajono neįgaliųjų draugijos literatų klubo „Versmė“ vadovė Onutė Čirvinskienė. Iš Jurbarko kūrėjų almanacho „Prigludę prie gimtojo slenksčio“, vos prieš kelias dienas šioje bibliotekoje pas skaitytojus išlydėto (esu laiminga vykusios šventės liudytoja), ji dovanojo eilėraštį, dedikuotą savo gimtajam miestui, širdingai išpažindama: „Myliu kiekvieną tavo vardo raidę“.

Tarti sveikinimo žodį pakviesta rajono Neįgaliųjų draugijos pirmininkė V. Pieniutienė pasidžiaugė, kad šalies neįgaliųjų draugijos bičiuliaujasi, kad jų nariai svečiuojasi vieni pas kitus, kad draugėje sportuoja, dainuoja, deklamuoja. Palinkėjo jaukumos šventėje, o jai pasibaigus – neskubėti išvykti, pasižvalgyti po miestą, pasigrožėti Panemune.

Kad eilės lietųsi taip laisvai ir gausiai, kaip gamtoje žiedai, dovanodama Lidijos Meškaitytės monografiją linkėjo į šventę atskubėjusi rajono Socialinės paramos skyriaus vedėja Laima Gardauskienė.

Jurbarko rajono neįgaliųjų draugijos ansamblis „Draugystė“ apdalijo mus gražiomis dainomis. Pavedžiojo po jausmų pievas ir laukus, po tėviškės beržynus ir paupius.

Svečių sulaukta iš Tauragės, Šilutės, Pagėgių, Raseinių, Kėdainių ir Šakių. Tauragės meno terapijos teatras šmaikštavo apie „Pažinčių geldą“. Šilutiškių lūpomis nuskambėjo birželio simfonija ir pirmojo griaustinio aidas, prisiminta mama – ramybės vandenyno sala... Pagėgių kūrėjai šviesaus dueto linkėjo Ilgesiui ir Meilei, dar prašė duris atvertas palikti begrįžtantiems iš svečių šalių, dar – vaikystės žiedo ieškojo... Raseiniškiai jaut­riai ragino ir kvietė širdis: neužmink, nenusigręžk, pašauk, pasitik... Kėdainiškiai vėju ginė balčiausius pūko debesėlius ir apie atsidusimus kryžkelėj, rūpintojėlius vartų sargyboje, apie akmenį, nuo pienės artumo sušilusį, apie meilę tėtukui pasakojo... Šventės šeimininkai eiles skyrė tėvams, skriejo mintimis į vaikystę, besipliūškuojančią ant Nemuno bangų, „Raketai“ praplaukus. Sūpavo netekties ilgesį, svarstė apie nerimą širdy, „kai viens kito negirdi“...

V. Pieniutienė Jurbarko rajono neįgaliųjų draugijos vardu dėkojo viešosios bibliotekos direktorei Rasidai Kalinauskienei už tai, kad šiuose namuose ir girdima, ir išklausoma, visada labai geranoriškai į juos priimama. Draugijos pirmininkė dėkojo ir visiems šventės svečiams, jiems įteikė padėkos raštus.

Branginu šią padėką. Su nuoširdžiu, pirmininkės išsakytu bendradarbiavimo džiugesiu. Su baltų žiedų puokštėmis popieriaus lapo kampučiuose. Su prasmingomis O. Čirvinskienės eilutėmis:

Mes turtėjam ne nuo to, ką turim,
O nuo to, ką atiduodame kitiems...

Branginu viską, ką tądien patyriau. Susitikimus, smagią nuotaiką prie plataus vaišių stalo, bendrystės šviesą. Netgi ypatingą jazminų kvapą, tvyrojusį visoje bibliotekoje. Beje, jazminas, išvertus iš senosios persų kalbos, reiškia Dievų dovaną. Telieka tik palinkėti, kad jos niekada nepristigtų kūrėjai. Kad jie, lyg tie paukščiai suskridę į bibliotekos parko inkilus, ir kitąmet čionai sugrįžtų. Kad pildytųsi O. Čirvinskienės žodžiai:

Todėl rinkimės, mieli draugai, į būrį
Ir eilių posmus dalinkime visiems.

Rita MOCKELIŪNIENĖ
Šakių r.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt