19
T, Birž
0 Nauji straipsniai

Stefanija FEDULAITĖ. Kasdien – tuo pačiu keliu...

Kūryba
Nustatymai

Debesys irgi atplaukia,
Išplaukia...
Visada ieškok dangaus.
               / Ieva Rudžianskaitė /

Bičiuli mielas, žmogau. Jauti, kaip greitai bėga laikas pro mūsų gyvenimo namus? Pro mus pačius, pro mūsų džiaugsmą, skausmą ir vargus.

Už lango vėjas purto žalius medžių lapų vainikus. Lapai šlamėdami tarsi sako man švelniai: „Įsiklausyk, ką girdi. Įsižiūrėk, ką matai. Mintyse užrakink ir nepamiršk. Visa tai, ką girdi, matai ir bus tavo namai, draugai. Kai vienatvė prisės, su praeitim kalbėsi. Tavęs ji klaus ir atsakys, apkabins ir nepaleis. Juk žinai – niekas neateis. Ieškosi dangaus, kai pilkos mintys užplauks. Patikėk – jis ramina ir guodžia.“

Džiaugiuosi, kad dar menu. Seniai seniai buvo ta laiko atkarpa trumpa. Mintyse tokia gyva, kad žodžiais ją išreikšt sunku. Bet ir šiandien tų dienų dvasią savyje nešu, žmonių bendrystę. Tos dienos išaugino man sparnus išdrįsti rašyti. Bet tik tą kartą ir tik tiek. Mąsčiau, kad reikia. Norėjosi išsprūsti iš sienų aptvarų. Bent žodžiais prisėsti prie žmonių. Pasakyt – esu su savo skausmu ir meile, būkime pažįstami, bičiuliai.

Tai buvo taip seniai. Gal paklaus kas savęs: kažin kaip ji šiandien gyvena? Ir kažin, ar gyva – juk jau tiek laiko nušuoliavo?

Tyla įstrigo širdin kaip stiklo šukė. Kalbuosi su praeitim. Tiesą man medžių lapai sakė – jos neužpustė laiko dulkės. Ji davė pradžią.

Gyva. Kas ryta keliuos, rengiuosi ir į dieną einu. Sėdu į gyvenimo ratus – kasdien tuo pačiu keliu. Kambarių kampais, baldais senais, pirštais nudaužtais keliauju prie langų. Minutę kitą pamąstau, ką veikti toliau. Ir kiek yra jėgų, tiek atrandi darbų. Įveikus juos jautiesi pakylėta.

Mielas žmogau, jau vasara karščiu alsuoja. Tau dėkoju, kad meni. Gyveni.

Matau – dangumi plaukia debesų kalnai. O ant jų, pasipuošusi baltai, vis dar sėdi mano matyta mergaitė rūbeliais baltais. Kai bus tau gyventi nelengva, širdį skaudės, ieškok žemėj dangaus, jis tau padės. Žmoguje jį surasi. Nes tik žmogus padėti tau gali – parodyti kelią, pasakyti žodžius, kuriuos išgirdęs nurimsta žmogus.

Stefanija FEDULAITĖ
Panevėžys

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt