Mykolas KRUČAS, Jonavos r.

Mykolas Kručas.

Kūryba
Nustatymai

Iš „Bičiulystės“ bičiulių  kūrybos

90-ąjį savo gyvenimo jubiliejų pasitinkantis Mykolas Kručas – poetas, rašytojas, muzikantas, savadarbių kanklių meistras, dainų atlikėjas, šokėjas.

Gyvenimo mažmožiai

Iš mažmožių kyla svarbūs dalykai,
Mokėk naudotis – gyvensi ne dykai.
Dažnas paklausia: „Garbus seneli,
Kaip tu suradęs teisingą kelią?
Kaip reik išmokti ilgai gyventi,
Iš kur sveikatos tos pasisemti?“
Tėviškės gamta taip surėdyta,
Nereik ieškoti, ko nematyta,
Ko žmogui reikia, mes viską turim,
Savą brokuojam, į svetur žiūrim.
Ilgai gyventi kiekvienam duota,
Tik išnaudokim gamtos aruodą.
Basi po rasą kai mes bėgiojom,
Kas yra sloga, dar nežinojom.
Nepirkom vaistų nei vitaminų,
Valgėm ką patys sau užauginom.
Lašinius kirtau, kumpį ir sviestą.
Nuo sunkaus darbo nebuvo riesta.
Kasdien daržovės, švari gamta supa,
Dainos ir šokiai pakelia ūpą.
Kai žmogus būna geros sveikatos,
Pamerginėti randas akvatos.
Kuri didžiuojas – tavęs negirdi,
Reikia surasti kelią į širdį.
Kartais tas kelias – klaidus, vingiuotas
(jeigu nė karto dar nevažiuotas).
Kas to nežino, tegul sau stena.
Tie, kurie myli, ilgiau gyvena.
Pavydas, pyktis ardo sveikatą,
Piktos marmūzės niekas nematė.
Tekdavo kartais duot kvailiui kelią –
Tegul suranda pats savo galą.

Rodos, jau visos paslaptys mano.
Kam taip patinka, tegu gyvena.

 

Devyniasdešimt pavasarių

Gyvenimėlis skrieja pro šalį,
Šiandieną – triguba šventė.
Dievulis leido ateit į pasaulį,
Užaugt ir gražiai pasenti.
Metų jau neskaičiuoju –
Juos primena gegutė.
Kas metai iškukuoja,
Kiek jų turėtų būti.
Raiboji gegutėlė
Man metų negailėjo.
Devyniasdešimt iškukavus,
Dar dešimtį pridėjo.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt