Aldona MAKSVYTIENĖ, Vilkaviškis

Kastyčio Turevičiaus nuotr.

Kūryba
Nustatymai

Iš „Bičiulystės“ bičiulių  kūrybos

Saulėlydžio skiautelė

Saulėlydžio tinkle spalvotų klosčių šokis.
Gėdingai rausta saulė išrengta.
Sūri banga nuogumą vystyklais užklostys –
Į gelmę smigs išblėsusi diena...

Sugrįžę iš nakties į ryto vėsų žaizdrą,
Kely surinksim byrančius žingsnius.
Į širdį plūstelės jausmų lava įkaitus,
O lūpos tirpdys žodžių varveklius.

Saulėlydžio tinkle sekundės lyg pamišę
Taškysis, žais gyvenimo pursluos.
Tikėsime – nauja diena, praskleidus šydą,
Mums laimės pasagą padovanos.

Į širdį laiptais tolstanti daina nubėgus
Saulėlydžio skiautelę atsilauš.
Spalvų melodija netilps į jokius rėmus –
Skambės žiedais ji sieloje žmogaus...

 

Kibirkštėlę nešu...

Ekstazėje sustingsta
Mėnesiena,
Suverpia vėjai
Siūlą jos auksinį.
Žvaigždelė glaudžias,
Ilgesiu užlieta –
Geltonos pėdos
Krūpčioja krūtinėj...

Žvaigždžių virpėjimas
Bangelėm plazda,
Nes upė pilnaty –
Lyg pienių jūra...
Pajutus vėsą,
Širdžiai gera gera –
Žiedų geltonis
Veidu tyliai srūva...

Pinu aš mėnesienos
Gelsvą kasą –
Jos garbanos
Lyg žirginiai nukąra...
Taip tavo žodžiai
Man į širdį laša –
Kaip žvaigždės upėj
Pilnaty įšąla...

Barstau mintis
Žvaigždžių liūty lyg skiedras,
Slepiuosi
Į tamsos prilytą skarą.
Iš meilės židinio,
Liepsna užlieto,
Nešu žvaigždės tau
Kibirkštėlę mažą...

 

Padėkos laiškai 

Parašysiu daug laiškų...
Žolei –
Už dovanotą akių spalvą.
Sūpuoklėms –
Už skausmą, užsuptą laiku.
Žemei...
Lig šiol jaučiu jos delną...
Mane ji veda – aš ją vedu...
Ir padėkos žodžius
Pilu lyg medų
Iš bičių išaustų korių
Į baltą, iššalventą lapą...
Kiek daug tikiuosi
Parašyt laiškų!..

 

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt