Аldona BALSEVIČIENĖ. Ačiū už baltą sniegą

Ritos Mockeliūnienės nuotr.

Kūryba
Nustatymai

* * *

Sveika, žiemuže! Tu lyg karalienė viešpatavai visą gruodį. Turėtų būti šalta, nejauku, nes gruodas sukaustė žemę. O tu jį suvaldei. Leidai truputį pašalti, truputį šilčiau apsirengti. Ir šaltukui teko žandus pažnaibyti, skruostus nurausvinti. Mėnesio pabaigoje net atseikėjai šilumos. Tik rūko, lijundros ir šlapdribos nepagailėjai. Privertei žmones pagalvoti apie saugų eismą, nelėkti kaip akis išdegus. Net marios atsikratė pakrantės ledukų ir pasipuošė balta nėrinių skraiste. Toliau nuo kranto tyvuliuoja vanduo. Tamsus, mąslus, susikaupęs. Ir jam laikas ramybės pasisemti. Jūra tyliai banguoja, kažką šnabžda.

Ačiū už puikią dovaną – baltą sniegą! Tyliai krito baltos snaigės, papuošė langus tulpių raštais. Atskubėjęs vėjas supustė kauburėlius. Kiemai pasipuošė vaikų nulipdytais sniego seniais. Kai kur net keli sustoję blyksi kaštonų akimis, morkų nosimis, šypsosi plačia burna.

Atskubėjo ilgai lauktos Kūčios. Sako, kad tik lietuviai turi tokias gilias tradicijas. Ant stalo rikiuojasi dvylika valgių, sako, kad užtektų ir devynių. Kaip kas nori. Labiausiai man patinka pasakojimas, kad tą naktį iš dangaus nusileidžia tiltas, kuriuo artimųjų vėlės aplanko mus. Tyliai sėdasi už stalo, stebi mūsų gyvenimą, pritaria jam. Aš tikiu, kad kiekvienas turime savo Angelą. Gal tai mama iš Anapilio padeda mums nepaklysti gyvenimo vingiuose. Ačiū, Angele!

Visa gatvė, vinguriuojanti Kuršių marių pakrante, sužibo žvaigždutėmis, švieselėmis, iš tolo rodančiomis kelią. Atėjus vakarui suspindo ne tik Kalėdų eglė ir jos draugės, augančios netoliese. Net vasarą pastatytos smėlio skulptūros nedingo. Rymo sniegu uždengusios išdarkytas vietas, dar patrauklios!

Visus labai nudžiugino į marių pakrantę užklydęs briedžiukų pulkas. Prisiglaudę prie eglučių, apipinti girliandomis, išdidžiai žvelgia į kelią, į pravažiuojančias mašinas, į praeinančius žmones. Vieni stovi iškėlę ragelius, kiti nuleidę galvas pasakoja, ką matė pamary. Tai nuostabus žmogaus darbas, parodantis, ką gali iš medžio padaryti darbščios rankos ir mylinti širdis. Tokie briedžiukai papuošė ir Nidos marių pakrantę.

Norisi tikėti, kad 2019 metai bus geri, dosnūs. Tai bus nauja gražių ir prasmingų darbų pradžia. Tegu nestinga stiprybės, tikėjimo. Juk žmogaus gyvenimas panašus į upę. Jos tėkmė – mūsų laikas. O jis vis bėga ir bėga...

Už visas dovanas ačiū, žiemuže!

Аldona BALSEVIČIENĖ
Juodkrantė

 

dnt_puslapyje_pirmas
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt